Apie bibliotekų paslaugas karantino metu: mano atradimai tviteryje

Lietuvoje Twitter tarp kitų socialinių tinklų  yra, matyt mažiausiai populiarus. Tačiau man jis tinka ir patinka, kaip itin greitas būdas sužinoti, kuo šiuo akimirksniu gyvena kolegos bei kokiomis aktualijomis jie dalinasi. Kartais ir pati pasidalinu, kas man pasirodo įdomu, ypač jei dalyvauju kokioje konferencijoje ar seminare, ar noriu paskleisti žinią apie Lietuvos bibliotekų veiklą savo kontaktų tinkle. Pavyzdžiui, praeitą penktadienį nenustygau vietoje, kol nepasidalinau tviteryje ir kituose socialiniuose tinkluose žinia apie Lietuvos bibliotekas vieningai gaminančias apsaugines kaukes medikams ir kitiems, kurie karantino metu privalo dirbti. Iš reakcijų mačiau, kad ši žinia kolegas sudomino.  

Įdomu tai, kad šiuo metu tviteryje bibliotekininkų profesinė bendruomenė tiesiog ūžia – dalinasi informacija apie karantino sąlygas, priima arba piktinasi dėl skirtingų reikalavimų  bibliotekoms įvairiose šalyse, o kartais ir šalies viduje, svarsto, kas gi bibliotekų (ir bendruomenių) laukia pergyvenus pandemijos mėnesius. Čia pabandysiu pasidalinti savo atradimais apie likusias ir naujai atrastas bibliotekų paslaugas dėl naujojo koronoviruso grėsmės uždarius pastatus ir, daugeliu atveju, prieigą prie kruopščiai surinktų knygų fondų. Dviejų dalykų, kuriuos visada laikėme bibliotekų „uola“, ir kurių nepajudinamumu niekada nesuabejojome ir neleidome to daryti kitiems.

Esamomis aplinkybėmis, gana natūraliai bibliotekos ėmė aktyviau reklamuoti elektronines paslaugas ir atviros prieigos interneto šaltinius,  o taip pat ir tuos, kuriuos turinio tiekėjai gera valia laikinai – kol tęsis pandemijos karantinas – padarė prieinamus, t.y. panaikino anskčiau taikytus barjerus, kaip privaloma registracija ar prieigos mokesčiai. Bet apie tai nemanau, kad verta daug rašyti. Akivaizdu, kad kritinėje situacijoje laimi tos bendruomenės, kurias aptarnaujančios bibliotekos investavo į elektroninių paslaugų ir turinio plėtrą bei reklamą, savo personalo bei vartotojų gebėjimus naudotis šiomis paslaugomis. Kitos, kurioms ši sritis e-paslaugos nebuvo prioritetinė dabar, neabejoju, kad susizgrino ir anskčiau ar vėliau pasivys pirmąsias.  

Pasidalinsiu, kas man pasirodė įdomu, kaip visada palikdama jums spręsti, ar ir kiek tai galėtų būti aktualu ir pritaikoma bibliotekoms Lietuvoje:

• Kai kuriose šalyse bibliotekininkai vieni kitus ragina, uždarius bibliotekos pastatą, būtinai palikti įjungtą viešąjį belaidį interneto ryšį (wifi) ir net kiek įmanoma išplėsti jo pasiekiamumą  už aplink bibliotekos pastatą, pavyzdžiui, mašinų stovėjimo aikštelėje prie bibliotekos, po stogeliu prie įėjimo  ir pan. Taip pat nuimti tokius barjerus, kaip registraciją, mokesčius ir pan. Kiek įmanoma plačiau paskleisti žinią bendruomenėse, ypač orientuojantis į tas žmonių grupes, kurios neturi prieigos prie kokybiško ir neriboto interneto namuose ar savo mobiliuosiuose telefonuose. Štai keli tokių diskusijų/ iniciatyvų pavyzdžiai iš Kanados ir JAV. Aišku, bibliotekininkų bendruomenėje yra ir tokių sprendimų priešininkų, kurie mano, kad vieša prieiga prie belaidžio interneto ryšio gali paskatinti žmones būriuotis ir nesilaikyti karantino reikalavimų.
• Kitur, nors bibliotekos uždarė pastatus vartotojams, bet nusprendė teikti knygų į namus paslaugas, ypač pavyzdžiui, senyvo amžiaus ir vienišiems žmonėms, kurie dėl karantino reikalavimų jaučiasi dar labiau socialiai izoliuoti. Neabejoju, kad perskaitę šitą sakinį jums (kaip ir man) iš karto kilo klausimas, ar ir kiek tai saugu, juk virusas gali būti perduodamas per knygas. Apie knygų ir kitų dokumentų dezinfekcijos problemą skaitykite 2020 m. kovo 27 d. Lara Ewen straipsnį  žurnalo American Libraries tinklaraštyje.  Be to šiandien – 2020 m. kovo 30 d. – organizavo JAV Muziejų ir bibliotekų paslaugų institutas (Institute of Museums and Library Services, IML) organizavo internetinį seminarą šiais aktualiais klausimais, kurio įrašą žada patalpinti čia. Tame pačiame tviteryje iš kolegų susirašinėjimo Jungtinėje Karalystėje sužinojau, kad Anglijos visuomenės sveikatos (Public Health England) agentūra paskelbė, kad laikas yra pakankamai gera saugos priemonė - virusas ant popieriaus ir kartono išgyvena ne ilgiau nei 24 val. Jei knygos viršeliai padengti plastiku – terminas ilgėja iki 72 val. Jeigu karantinas užtruks ilgiau, neabejoju, kad teks galvoti, kaip atnaujinti knygų skolinimą vien tam, kad palengvintume ilgalaikės socialinės izoliacijos pasėkmes žmonių psichologinei sveikatai.
• Man taip pat pasirodė įdomu, kad kai kurių bibliotekų personalas ieško galimybių  prastovą iškeisti į savanorišką darbą tose srityse, kuriose dėl išaugusios paklausos krizės laikotarpiu trūksta rankų, ar kur bibliotekininkų profesiniai gebėjimai reikalingi, pavyzdžiui, registruose, socialinėse ir pilietinėse iniciatyvose ir pan. Apie tai perskaičiau profesinio internetinio žurnalo  Public Libraries News redaktoriaus Ian Anstice (Jungtinė Karalystė) 2020 m. kovo mėnesio apžvalgoje. Beje joje galite rasti ir daugiau nuorodų ir pavyzdžių apie priemones, kurių ėmėsi ir kas rūpi mūsų kolegoms kitose šalyse.