Ar jau buvote Radiohead viešojoje bibliotekoje?

Pavadinimas „biblioteka“ jau senokai yra tapęs globalia pozityvias emocijas keliančia ir lengvai atpažįstama koncepcija arba „brendu“. Jį mėgsta pasitelkti rinkodarininkai populiarindami nelabai ką su bibliotekomis turinčias prekes, paslaugas ar programas.  Iš ne pelno sektoriaus, bene žinomiausias pavyzdys yra „žmonių bibliotekos“ arba „gyvosios bibliotekos“ modelis (angl. Human Library). Sukurtas taip pasivadinusios danų organizacijos  ir siūlantis  metodologinę  pozityvių pokalbių platformą, kuri padeda žmonėms per dialogą įveikti santarvei trukdančius stereotipus ir išankstines nuostatas. Gyvosios bibliotekos jau yra tapusios globaliu reiškiniu ir populiarios tikrose bibliotekose. Apie Gyvosios bibliotekos projekto draugystę su viešosiomis bibliotekomis Lenkijoje pernykšiuose „Biržiškos skaitymuose“ kalbėjo Dorota Mołodyńska-Küntzel iš „Art Transparent“ fondo ir galerijos.  Yra pavyzdžių ir verslo pasaulyje. Štai kad ir Vilniuje,  galite apsilankyti Alaus bibliotekoje arba šokių/naktiniame klube „Biblioteka“.
Bet šiame straipsnelyje noriu pasidalinti Rock‘n‘Roll bibliotekininkui itin derančia naujiena - šių metų sausio mėnesį internete atidaryta roko grupės Radiohead viešoji biblioteka (Radiohead Public Library). Vos tik perskaičiusi šią naujieną mėgstamame The Guardian, iš profesionalaus smalsumo pabandžiau sau atsakyti, kodėl gi grupės tinklalapis pavadintas „viešąja biblioteką“. Tai štai, kokias bibliotekines technologijas man pavyko atrasti:
• Pirmiausia ir svarbiausia, kaip dera viešajai bibliotekai, dauguma jos šaltinių galima naudotis nemokamai.
• Biblioteka net turi vieną beprasmę taisyklę, cituoju „Please don’t run. This is a library”. (Prašome nebėgioti. Čia biblioteka).
• Lankytojai gali susikurti ir parsisiųsti Radiohead viešosios bibliotekos skaitytojo bilietą. Nors ir simbolinį, bet su QR kodu, vardu, pasirinkta nuotrauka ir unikaliu numeriu
(žr. nuotraukoje).
• Bibliotekoje panaudota unikali šaltinių klasifikacijos sistema, paremta grupės diskografija ir atitinkamu spalvos kodu.
•  Atviras fondas ir vizualus šaltinių išdėstymas leidžia smagiai paklaidžioti ir atrasti netikėtų dalykų. Galbūt todėl kūrėjai nesiūlo jokio paieškos įrankio.
• Bibliotekininkai (grupės nariai) rengia rekomendacinius šaltinių sąrašus, pavyzdžiui, mėgstamos muzikos, arba dalijasi savo mėgstamais retesniais Radiohead koncertų įrašais.

Jei rimtai, tai greičiau yra smagus, spalvingas ir šaltinių požiūriu gana išsamus šios legendinės grupės skaitmeninis archyvas. Bet sutinku, viešoji biblioteka skamba daug smagiau bei grupės fanams ir šiaip lankytojams kelia pozityvesnes asociacijas nei archyvas ar muziejus (iš anksto atsiprašau, jei kas pasijuto įsižeistas šio teiginio).

Pabaigai, tradiciškai provokuojantis klausimas. Kai kitos sritys sėkmingai ir naudingai naudojasi bibliotekos brendu, kodėl nemažai tikrų bibliotekų to atsisako, ieškodamos sau mandresnių pavadinimų?