Svajonių darbas ir svajonių darbuotojas: bibliotekininkystės specialistų tyrimas

Edita Sėdaitytė, Alma Masevičienė ir Zinaida Manžuch*

Žurnale "Tarp knygų" paskelbtas straipsnis, parengtas pagal konferencijai "Bibliotekininkų galios: kur jų ieškoti?" atliktą tyrimą

Ar laukiate savaitgalio kaip didžiausios šventės? Ar sekmadienio rytais jaučiate nerimą, kad rytoj teks grįžti į darbą? O gal esate vienas iš tų laimingųjų, kurie dirba svajonių darbą? Bet kas yra tas „svajonių darbas“ ir „svajonių darbuotojas“? Tai – klausimai, į kuriuos atsakymų buvo ieškoma 2017 m. pabaigoje atliktame Lietuvos bibliotekų specialistų tyrime. Gauti atsakymai parodė, kokios darbo sąlygos yra būtinos kompetentingam specialistui, kad jam nereikėtų ieškoti svajonių darbo, o tokį jis gebėtų susikurti pats.

2017 m. spalio–gruodžio mėnesiais vykdytą tyrimą, kuris buvo pristatytas tarptautinėje konferencijoje „Neatrastos bibliotekininkų galios: kur jų ieškoti?“, skirtoje bibliotekininkystei nusipelniusiam Vaclovui Biržiškai, sudarė du etapai: anketinė bibliotekų bei jų padalinių vadovų apklausa ir pusiau struktūruotas bibliotekų darbuotojų interviu.

Pirmajame tyrimo etape buvo siekiama nustatyti iniciatyvius, prie bibliotekos veiklos kokybės prisidedančius darbuotojus, kurie mėgsta savo darbą. Atsižvelgdama į darbuotojų pasiekimus bei apdovanojimus, profesinių asociacijų rekomendacijas, trečdalį tokių respondentų atrinko tyrimo komanda: doc. dr. Zinaida Manžuch (Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas), Jolita Steponaitienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos bibliotekininkų draugija), Alma Masevičienė (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka), Ieva Budrienė (ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto biblioteka), Dalia Mackelienė (Vilniaus universiteto biblioteka) ir doktorantė Edita Sėdaitytė (Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas). Nustatyti kitus du trečdalius savo darbą mėgstančių iniciatyvių darbuotojų padėjo bibliotekų ir jų padalinių vadovai. Tyrėjai kreipėsi į juos prašydami užpildyti anketą ir nominuoti savo darbą mėgstantį iniciatyvų darbuotoją.

Antrajame tyrimo etape siekta sužinoti, kaip tampama iniciatyviu bei organizacijoje vertinamu darbuotoju: kas juos įkvepia, kaip jie surado (ar susikūrė) veiklą, kurioje gali pasižymėti, ir, svarbiausia, ką gali padaryti bibliotekos vadovai ir darbuotojai, kad jie pažintų, suvoktų ir atskleistų savo tikrąsias galias bibliotekos naudai.

Apklausos imtis ir metodas

Nominuotiems ir tyrėjų atrinktiems darbuotojams apklausti buvo naudojamas pusiau struktūruoto interviu metodas. Respondentų buvo klausiama, kokia veikla, užsiėmimas jų darbe jiems labiausiai patinka ir kodėl; kuo ši veikla yra svarbi bibliotekai; kas juos labiausiai įkvepia ir skatina imtis iniciatyvos ir naujos veiklos; kas trukdo bei kas padeda išlaikyti norą dirbti ir gerą ūpą, kai nusiviliama ar susiduriama su sunkumais, kas suteikia didžiausią pasitenkinimą darbe bei kodėl jie pasirinko darbą bibliotekoje. 

Tyrėjai atsirinko 6 iniciatyvius, pasižymėjusius profesinėje bendruomenėje bibliotekų darbuotojus, taip pat kreipėsi į šalies miestų skirtingo tipo 12 bibliotekų ir jų padalinių vadovus – šie savo ruožtu rekomendavo dar 12 savo bibliotekų darbuotojų. Antrajame tyrimo etape dalyvavusių iniciatyvių bibliotekų darbuotojų amžiaus vidurkis buvo 47 metai, vidutinis darbo stažas – 20 metų. Šiame etape apklausti 3 vyrai ir 15 moterų. 16 respondentų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą (11 – bibliotekininkystės ar informacijos mokslų srityje, kiti – istorijos, lietuvių filologijos, vadybos mokslų srityje), likę du turi aukštesnįjį išsilavinimą. Tyrime dalyvavo respondentai iš viešųjų (8), akademinių (7), mokyklų (2) bibliotekų ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (1), dirbantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Lazdijuose, Utenoje, Plungėje, Raseiniuose ir Anykščiuose.

Būtinos savybės ir gebėjimai 

Pirmame tyrimo etape bibliotekų ir jų padalinių vadovams buvo pateikta anketa ir paprašyta apibūdinti tris pagrindinius gebėjimus ir (arba) asmenines savybes, už kurias jie labiausiai vertina nominuojamą darbuotoją, kuo šios savybės / gebėjimai yra svarbūs bibliotekai. Taip pat vadovai turėjo nurodyti įsimintiniausią veiklą (užduotį, projektą), kurioje nominuojamas darbuotojas daugiausia prisidėjo. 

Taigi, vadovų nuomone, svajonių darbuotojas yra, pirmiausia, atsakingas (12 kartų paminėta savybė, kuri apibūdinama žodžiais „darbštumas, atsakomybė, profesionalumas ir pareigingumas“), pasižymintis tarpasmeniniais gebėjimais, empatija (8 kartus paminėtos savybės, apibūdinamos žodžiais „pozityvus bendravimas, komunikabilumas, nuoširdumas, nekonfliktiškumas, draugiškumas, kuklumas, lankstumas“), iniciatyvus (6 kartus paminėta savybė), kūrybingas (4 kartus paminėta savybė) ir nuolat tobulėjantis (2 kartus paminėta savybė).

Išskirtos savybės, vadovų nuomone, yra tiesiogiai susijusios su itin svarbiomis bibliotekai sritimis. O šios tai – naujų paslaugų ar veiklų kūrimas bei kokybiškas ir profesionalus tradicinių bibliotekos paslaugų teikimas; kolektyvo subūrimas ir motyvavimas; nuolatinis produktyvus aktyvumas. „Svajonių darbuotojas“, vadovų nuomone, turi kurti ir inicijuoti naujoves, užtikrinti, kad šios idėjos būtų įgyvendintos. „Svajonių darbuotojas“ nebūtinai nuolat diegia inovacijas, svarbu tai, kad visa jo veikla pasižymi aukštu profesionalumo lygiu.. „Svajonių darbuotojas“ turi pasižymėti bendravimo gebėjimais: gebėti suburti ir motyvuoti bibliotekos kolektyvą, nes be kolegų palaikymo ar tinkamos komandos sudėtinga įgyvendinti kūrybiškas naujoves. Ar būtų kuriamos naujos, ar įgyvendinamos tradicinės paslaugos, tai turėtų atsispindėti bibliotekos veiklos rezultatuose ir prisidėti prie teigiamo įvaizdžio formavimo.

Kas lemia darbuotojo santykį su darbu
O ką patys „svajonių darbuotojai“ kalba apie save? Kas skatina iniciatyvumą ar kūrybiškumą arba, priešingai, trukdo tokiai veiklai?

Pirmiausia svarbu suvokti, kas lemia teigiamą arba neigiamą darbuotojo santykį su darbu. Šiame tyrime buvo remtasi organizacinės psichologijos disciplinoje išplėtotu darbo reikalavimų ir darbo išteklių modeliu (angl. job demands-job resources model)[1].
1 pav. Darbo reikalavimų ir darbo išteklių modelis (A. B. Bakkeris ir E. Demerouti; 2007)

Minėtu modeliu dažniausiai remiamasi siekiant paaiškinti, kokie veiksniai darbuotojams sukelia stresą, lemia menką motyvaciją ir skatina reiškinį, vadinimą „perdegimo sindromu“. Darbo reikalavimų ir darbo išteklių modelį sudaro trys pagrindinės veiksnių grupės: 1) darbo reikalavimai; 2) darbo ištekliai ir 3) asmeniniai ištekliai. Šių veiksnių sąveika daro įtaką streso ir įtampos susiformavimui darbe, o tai lemia asmeninius ir organizacinius rezultatus. Darbo reikalavimai – tai tie darbo aspektai ir sąlygos, kurie iš darbuotojo reikalauja nuolatinių fizinių, psichinių ar protinių pastangų ir sukelia tam tikrą – fizinę arba emocinę – įtampą. Darbo ištekliai – pozityvūs darbo aplinkos aspektai, padedantys siekti asmeninių ir organizacijos tikslų, skatinantys tobulėjimą ir padedantys įveikti įvairiausius sunkumus. Asmeniniai ištekliai – tai darbuotojo bruožai, jo gebėjimai ir savybės, leidžiančios lengviau susidoroti su darbo reikalavimais. Kai darbo ištekliai ir asmeniniai ištekliai yra atsvara darbo reikalavimams, darbuotojas patiria mažiausią stresą ir geriausiai išnaudoja visą savo potencialą.

Rezultatams svarbi atsvara

Darbo reikalavimų ir darbo išteklių modelis buvo Lietuvos bibliotekų specialistų tyrimo antrojo etapo pagrindas. Analizuojant surinktus interviu, buvo siekiama nustatyti, kokius darbo aspektus iniciatyvūs bibliotekų specialistai suvokia kaip darbo reikalavimus, o kokius – kaip darbo išteklius, taip pat kokiomis savybėmis, kurios padeda darbe pasinaudoti galimybėmis ir įveikti sunkumus, pasižymi respondentai.

Atsakydami į klausimą „Kas labiausiai trukdo imtis iniciatyvos ir sugalvoti naujų idėjų?“, bibliotekų specialistai nurodė veiksnius – pagrindinius darbo reikalavimus (žr. 2 pav.).

2 pav. Bibliotekų specialistų išvardyti darbo reikalavimai

Visus bibliotekų specialistų nurodytus trukdžius ir sunkumus, su kuriais tenka susidurti darbe, galima sugrupuoti į šešias grupes – tai: klientų reikalavimai, monotoniška veikla, neišvengiamos biurokratinės procedūros, darbuotojų trūkumas, finansinių išteklių trūkumas ir priverstinis naujos veiklos, iniciatyvų kūrimas. Įdomu tai, kad kai kurie darbuotojai neigiamai traktavo nuolatinį poreikį imtis naujos veiklos.

Galima daryti prielaidą, kad nemažai šių darbo reikalavimų – sunkumų, su kuriais susiduria tirti specialistai, yra būdingi darbui bet kurioje bibliotekoje. Tikėtina, kad ir kiti bibliotekų specialistai susiduria su monotoniška veikla, biurokratija ir finansinių išteklių ar darbuotojų trūkumu. Antra vertus, šiame tyrime analizuoti iniciatyvūs, savo veikla pasižymėję specialistai. Tai reiškia, kad nurodyti sunkumai neužkerta kelio aktyviai veiklai bibliotekose, tačiau, norint realizuoti savo potencialą, būtina rasti atsvarą šiems darbo reikalavimams, kitais žodžiais – darbo išteklių.

Kada trūkumai virsta privalumu

Taigi kokių privalumų suteikia darbas bibliotekoje? Atsakydami į klausimą, „Kas jus labiausiai skatina imtis iniciatyvos ir sugalvoti naujų idėjų?“, bibliotekų specialistai išvardijo daug veiksnių, kuriuos galima pavadinti darbo ištekliais (žr. 3 pav.).

Respondentų paminėtus darbo išteklius taip pat galima suskirstyti į šešias grupes. Tai –autonomija, galimybė tobulėti, dinamiška veikla, grįžtamasis ryšys iš klientų ir kolegų, patraukli fizinė erdvė, bendravimas ir bendradarbiavimas. Vis dėlto būtina pabrėžti, kad darbo ištekliai – tai, kas laikoma didžiausiais darbo privalumais, – yra subjektyviai suvokta duotybė. Vadinasi, ar tam tikras darbo aspektas yra laikomas darbo trūkumu ar privalumu, nemažai priklauso nuo paties darbuotojo požiūrio.
3 pav. Bibliotekų specialistų išvardyti darbo ištekliai

Palyginus bibliotekų specialistų nurodytus darbo išteklius ir reikalavimus, galima pastebėti, kad labai dažnai tie patys darbo aspektai gali būti suvokiami ir kaip neišvengiamas darbo reikalavimas, ir kaip vienas iš privalumų. Pavyzdžiui, vienas iš respondentų išskirtų darbo reikalavimų – klientų reikalavimai – yra grįžtamasis iš bibliotekų vartotojų gaunamas ryšys, kuris kitur respondentų traktuojamas kaip darbo išteklius. Taip pat ir galimybė išbandyti naujoves vieniems yra galimybė tobulėti, o kitiems – neišvengiamas, priverstinis naujų iniciatyvų kūrimas. Tai reiškia, kad darbuotojo santykį su tam tikru darbo aspektu pirmiausia lemia jo asmeniniai ištekliai, savybės ir tai, kaip jos yra panaudojamos.

Lankstumas prisitaikyti prie sąlygų

Kokias asmeniniais ištekliais pasižymi šio tyrimo respondentai – „svajonių darbuotojai“? Respondentų atsakymuose į klausimus, ką jie daro, kad išlaikytų gerą ūpą, kai nusivilia, kas teikia daugiausia džiaugsmo dirbant bibliotekoje ir kodėl pasirinko šį darbą, minimi įvairiausi dalykai, pavyzdžiui: ieško džiaugsmo; prisimena gerus, anksčiau pasiektus rezultatus; nepasiduoda ir nenuleidžia rankų; tiki, kad tai, ką jie daro, yra naudinga jų bendruomenei ir kt. Visa tai sudaro asmeninius išteklius (žr. 4 pav.).
4 pav. Bibliotekų specialistų išvardyti asmeniniai ištekliai
Tyrime dalyvavusių inovatyviai dirbančių bibliotekų specialistų asmeninius išteklius sudaro: vidinė motyvacija, entuziazmas, pozityvus mąstymas bei asmeninis efektyvumas (angl. self-efficacy) – asmens suvoktas gebėjimas sėkmingai veikti tam tikrose situacijose, tęsti veiklą net ir tuo metu, kai susiduriama su sunkumais[2]. Tai savybės ir įgūdžiai, padedantys darbuotojams susikoncentruoti į teigiamus, o ne į neigiamus darbo aspektus. Atsakydami į klausimą, ką darote, kai nusiviliate, „svajonių darbuotojai“ sako: „visuomet stengiuosi pakeisti ne darbą, bet požiūrį“, „esu tikra optimistė ir niekada nenuleidžiu rankų. Jeigu reikia keisti planus pagal esamą situaciją, tai ir keičiu pagal aplinkybes“. „Svajonių darbuotojai“ lanksčiai prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų, ieško prasmės ir savimotyvacijos, džiaugiasi tuo, ką turi, – „visą laiką <...> susikuri [motyvacinę] sistemą, kuri tave tuo metu tenkina“.

***
Tad kokiomis savybėmis turi pasižymėti „svajonių darbas“? Tyrimas parodė, kad svajonių darbe turėtų būti laisvė veikti, sąlygos tobulėti, galimybė užsiimti įvairia veikla ir sukurti bendruomenei naudingus rezultatus. Būtina pažymėti, kad labai dažnai darbas bibliotekose suteikia daugelį šių galimybių, bet jos yra nepastebimos tarp kitų trukdžių arba tiesiog nesuvokiamos, kaip darbo teikiami privalumai. Tad, norint pasiekti geriausių asmenių ir organizacinių rezultatų, svarbu suvokti ir asmenines, ir darbo suteikiamas galimybes. O svajonių darbuotojas? Tai kompetentingas specialistas, kuris pasižymi tokiomis veikti skatinančiomis savybėmis kaip vidinė motyvacija, entuziazmas, pozityvus mąstymas. Paprastai jis ne gauna „svajonių darbą“, o jį pats sau susikuria kiekvieną dieną.

„Džiaugiuosi tuo, ką turiu.“

„Kiekvienoj veikloj stengiuosi atrasti ką nors įdomaus ir naudingo.“

„<...> man iš tikrųjų nepaprastai svarbu bendravimas su skaitytojais, lankytojais, miesto svečiais ir turistais.“

„Kam ieškot trukdžių iš šalies, čia tikriausiai pats pirmiausia esi tas trukdis.“

„Kas labiausiai veža? Prasmingumas turbūt.“

„[Didžiausią pasitenkinimą suteikia] lankytojų šypsenos, geri atsiliepimai, malonus bendravimas, jausmas, kad galiu padėti žmogui surasti tai, ko jam reikia.“

„Esu tikra optimistė ir niekada nenuleidžiu rankų. Jeigu reikia keisti planus pagal esamą situaciją, tai ir keičiu pagal aplinkybes.“

„Visuomet stengiuosi pakeisti ne darbą, bet požiūrį.“

Literatūra:

Bakker, Arnold B.; Demerouti, Evangelia. The Job Demands-Resources model: state of the art. Journal of Managerial Psychology [interaktyvus]. 2007, Vol 22 No 3, , p. 309–328 [žiūrėta 2017-09-01]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/doi/pdfplus/10.1108/02683940710733115

Komentarai

Populiarūs įrašai