Susitikimai su kraštietėmis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje

Įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės finansuojamą kultūros projektą „Vardai + veidai. Susitikimai su Šiaulių krašto kūrėjais“ Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ŠAVB) organizuoti  trys susitikimai: su žurnaliste, visuomenės veikėja Dalia Kutraite-Giedraitiene, su kino režisiere Egle Vertelyte ir teatro bei kino aktore Regina Arbačiauskaite. Visos trys Lietuvoje žinomos moterys yra kilusios iš Šiaulių krašto.

D. Kutraitė-Giedraitienė – žvaigždžių kalbintoja

Spalio pabaigoje pirmoji susitikti su ŠAVB lankytojais atvyko Dalia Kutraitė-Giedraitienė. Viešnia paatviravo, kad jos seneliai iš motinos pusės gyveno Voveriškių kaime (Šiaulių r.), o tetos vienuolės Joanos Juozapaitytės, dar žinomos kaip sesuo Paulė, vardu pavadinta viena Šiaulių gatvių. 

D. Kutraitė, visuomenei geriau žinoma kaip TV laidų autorė ir vedėja, šiauliečiams pristatė savo paskutinę knygą „Dalia Kutraitė kalbina. Žvaigždžių karai tęsiasi“. Pasak žurnalistės, kiekvienas iš 33 knygoje paskelbtų pokalbių yra savotiškas prisiminimų perlas, kuriuos čia pat pažėrė klausytojams. Dalyviai išgirdo keletą aktoriaus R. Adomaičio, smuikininko V. Čepinskio, estrados dainininkės B. Dambrauskaitės, dirigento J. Domarko, aktorės M. Mironaitės, politiko R. Ozolo išmintingų minčių.

Žurnalistė pripažino, kad pomėgis klausinėti yra jos gyvenimo ir sėkmės receptas. Daug klausinėdama ji dažnai paskatindavo savo pašnekovus prabilti apie tai, ko šie galbūt net neplanavo sakyti. „Kalbindama žinomus žmones įsitikinau, kad jie yra visiškai kitokie, negu apie juos bandoma kalbėti“, – sakė žurnalistė ir pridūrė, kad visi jos kalbinti žmonės buvo arba yra tikros žvaigždės.

„Įdomiausia, – sakė D. Kutraitė, – kad kai kurios pašnekovų mintys aktualios ir šiandien, o išsakyti ateities spėjimai išsipildė.“ Būta ir kitaip. Štai iš Šiaulių kilęs politikas Romualdas Ozolas labai vylėsi, kad XXI a. pradžioje žmonės sulauks esminių pokyčių ir bus tikrai laimingi. „Deja, – komentavo D. Kutraitė, – matome, kad įvykę pokyčiai yra per menki palyginti su R. Ozolo lūkesčiais.“

E. Vertelytė – perspektyvi kino režisierė

Lapkritį bibliotekoje lankėsi režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė. „Esu šiaulietė. Iš pradžių mokiausi Didždvario vidurinėje mokykloje, paskui – Juliaus Janonio. Šiauliai man išties labai svarbūs. Iki šiol kiekvieną mėnesį grįžtu į Šiaulius aplankyti tėvų“, – pasakojo gausiai susirinkusiems klausytojams E. Vertelytė.

Jauna, bet jau pripažinta menininkė pademonstravo pirmąjį savo dokumentinį filmą „UB Lama“, kuris pelnė pagrindinį prizą kino festivalyje Stambule (Turkija) ir sulaukė didelio pasisekimo kituose festivaliuose ir konkursuose. Filme pasakojama apie mongolų paauglio Galbatrakh svajonę tapti budistų vienuoliu – lama, jo vaikystę ir gyvenimą jurtoje Ulan Batoro priemiestyje. Filmui medžiaga buvo renkama beveik metus. Norėdama būti arčiau savo herojų ir geriau suprasti aplinką, gyventojų papročius bei gyvenimo būdą E. Vertelytė net pramoko mongolų kalbos.

Režisierė atskleidė, kad pastaruoju metu su lietuvių, bulgarų ir lenkų komanda kuria vaidybinį filmą „Stebuklas“, kuris turėtų pasirodyti ekranuose 2017 m. rudenį. Planuose – svajonė sukurti filmą apie lietuvę studentę, kuri atvažiuoja į Ameriką ir susidomi Jurgio Mačiūno asmenybe. Scenarijus jau parašytas, tad belieka jį realizuoti.

Paklausta, ar nesunku konkuruoti didžiulėje kino pramonėje su žinomais kūrėjais, E. Vertelytė neneigė konkurencijos masto, tačiau sakė jos nebijanti. Priešingai, ji matanti padidėjusį visuomenės susidomėjimą kinu, ir tai skatina ją pasitempti. „Kinas – lyg naujoji poezija: seniau visi norėjo būti poetais, o dabar visi nori kurti kiną“, – šmaikštavo režisierė.

R. Arbačiauskaitė – aktorė iš pašaukimo

Gruodį su šiauliečiais susitiko garsi kino ir teatro aktorė Regina Arbačiauskaitė, kurios šaknys taip pat Šiaulių mieste. Tiesa, Šiauliuose būsimoji aktorė gyveno trumpai. Baigė mokyklą Akmenėje, po to – Lietuvos konservatoriją ir liko gyventi Vilniuje. Paskutinius dvidešimt metų gyvena ir dirba Klaipėdoje.

R. Arbačiauskaitė yra sukūrusi per 50 pagrindinių vaidmenų teatre ir kine. Žinomiausi iš jų – Morta („Karalienė Morta“), Jekaterina („Iš miglos išniro angelas“), ponia Pomerė („Jausmų tektonika“). Iš Vilniaus laikotarpio – Barbora („Barbora Radvilaitė“), Nikė („Endhauzo paslaptis“), Marcė („Petras Kurmelis“), Janina („Giminės“). Visi jie – televizijos filmai-spektakliai. Kine – Milda („Sodybų tuštėjimo metas“), Giedrė („Mažos mūsų nuodėmės“). Aktorės teigimu, šie vaidmenys praturtino jos esybę, tačiau neužbūrė: „Nėra personažo, į kurį norėčiau lygiuotis“, – sakė R. Arbačiauskaitė.

Viešnia sakė pasirinkusi aktorės kelią vienos giminaitės paskatinta ir visą gyvenimą žiūrėjusi į kūrybą kine ir teatre ypač atsakingai. Turbūt dėl to dažnai sulaukdavusi sėkmės, buvo mėgstama žiūrovų. Ji nežino iki šiol, ar ta specialybė yra vienintelė, jai skirtoji. Mananti, kad su tokiu pat užsidegimu ir atsidavimu dirbtų gydytoja arba dar kuo nors. Tačiau kitus girdi dažnai sakant, kad yra aktorė iš pašaukimo.

Nors darbas prieš kamerą R. Arbačiauskaitei įdomesnis ir artimesnis, vaidmenų teatre, pasak jos pačios, per gyvenimą sukurta beveik tiek pat. „Apie karjerą niekada negalvojau. Tiesiog taip lėmė fortūna, gal kitos priežastys, kad to darbo niekada netrūko. Netrūko, pasirodo, ir žmonių, kurie žiūrėjo, džiaugėsi, o dabar prisimena ir kviečiasi į svečius“, –  sakė atsisveikindama aktorė.  

Susitikimai – tai viena iš galimybių bendrauti su menininkais ir visuomenės veikėjais gyvai, puiki priemonė prisiminti ir pagerbti jau pamirštus kūrėjus. Pilnutėlėse salėse vyko ne tik tradiciniai pokalbiai, buvo pristatoma ir autorių kūryba: naujausios knygos, dokumentinių filmų, spektaklio vaizdo įrašai.

Šiaulių apskrities viešosios bibliotekos inf.

Ievos Slonksnytės nuotr.