2012-07-23

Spausdintų leidinių fondai skaitmeniniame amžiuje: atsakymų ir sprendimų paieška

Akademinėse bibliotekose sparčiai plintant ir naudojantis skaitmeniniais ištekliais kyla klausimas, kaip efektyviai organizuoti ir įgyvendinti pakankamai brangų spausdintų leidinių fondų valdymą. Šiandien itin populiarus (tiesa nenaujas) klausimas apie spausdintų bibliotekų rinkinių išlikimą skaitmeniniame amžiuje. Taigi tiems bibliotekininkams, kurie dirba ar domisi bibliotekų fondų valdymo klausimais būtų tikrai naudinga susipažinti su dviems tyrimais, atliktais JAV. Juos ketinu trumpai apibūdinti šiame pranešime.

Iš tiesų, amerikiečiai jau pradėjo ieškoti konkrečių sprendimų, kaip efektyviai ir pigiai įgyvendinti spausdintų leidinių  fondų valdymą lygiagrečiai plėtojant skaitmeninius rinkinius. Be abejonės, iš karto kyla klausimai, ar skaitmeninant rinkinius nėra dubliavimosi tarp skaitmenintų ir spausdintų rinkinių. Be to, svarstoma galimybė kurti bendrąsias bibliotekų tinklų informacijos išteklių saugyklas, kad atpigintų spausdintų leidinių fondų valdymą ir efektyviau aprūpintų skaitytojus leidiniais. Nemažai JAV akademinių ir viešųjų bibliotekų jungiasi į tinklus organizuojant bendrą prieigą prie savo rinkinių ir tobulinant esamus tarpbibliotekinio abonemento sprendimus. Efektyvaus spausdintų fondų valdymo klausimai itin aktualūs esant mažėjantiems bibliotekų biudžetams ir transformuojant bibliotekų teikiamų paslaugų asortimentą, kai nesikoncentravimas tik į knygų išdavimą tampa gyvybiškai svarbiu bibliotekų išlikimo klausimu.

OCLC tyrimų centro mokslininkai nagrinėdami spausdintų leidinių fondų valdymo problemas iškėlė praktinius klausimus: ar esamos skaitmenintos kolekcijos dubliuoja spausdintas akademinių bibliotekų kolekcijas? ar gali skaitmeninti leidiniai pakeisti mažai naudojamus spausdintus leidinius? kokia galėtų būti kooperuoto spausdintų rinkinių valdymo nauda? 2011 metais atliktas tyrimas, kuriame nagrinėti dideli JAV skaitmeninto turinio telkiniai (pvz., Hathi Trust) ir bibliotekų fondų duomenys pasitelkiant suvestinį katalogą WorldCat. Paaiškėjo, kad esant pakankamai nedideliam turinio tiekėjų skaičiui įmanoma padengti 70 proc. akademinių bibliotekų saugomų informacijos išteklių, teikti juos skaitmenine forma. Taip pat buvo nustatyta, kad Hathi Trust skaitmeninti rinkiniai labai gerai atspindi įvairių akademinių bibliotekų saugomą mokslinį turinį, netgi tradiciškai mažiau prieinamus humanitarinių mokslų monografijas. Šie argumentai kalba išoriškos ir bendrosios akademinių bibliotekų informacijos išteklių valdymo koncepcijos naudai. Tačiau egzistuoja ir rimtos kliūtys.  Pirmoji, - autorių teisių apsaugos apribojimai. Pavyzdžiui, tik 16 proc. Hathi Trust skaitmenintų rinkinių nesaugoma autorių teisių ir gali būti laisvai prieinama vartotojams. Autorių teisių nesaugomi leidiniai atspindi labai nedidelę akademinėse bibliotekose saugomų mokslinių informacijos išteklių dalį. Antroji kliūtis yra tai, kad nepaisant reikšmingų akademinėse bibliotekose saugomo turinio persidengimų su Hathi Trust skaitmenintais rinkiniais, atskirai akademinei bibliotekai tie turinio persidengimai nėra pakankamai reikšmingi, kad leistų atpiginti fondų valdymo procesą. Tai reiškia, kad  persidengimai gali būti reikšmingi tik esant tam tikram kooperavimosi lygiui tarp skirtingų akademinių bibliotekų. Trečia, nesant efektyvių spausdintų leidinių paieškos ir pristatymo sprendimams kolektyvinė spausdintų fondų sistema neveiks (tai ypač aktualu autorių teisių saugomų leidinių atveju).

Nepaisant kliūčių ir apribojimų OCLC mokslininkai ir toliau gilinasi į bendrojo spausdintų rinkinių valdymo problematiką. 2012 m. liepą pasirodė dar vienas tyrimas, kuris būtų įdomus rinkinių vadybininkų auditorijai. Šiame tyrime vėlgi nagrinėjamas kooperuotojo ar netgi išoriško (užsakomosios paslaugos pavidalo) spausdintų rinkinių valdymo klausimas. Šiame tyrime pasitelkdami amerikiečių sociologo Richardo Floridos mega regionų koncepciją tyrinėtojai sukūrė 12 JAV ir Kanados mega regionų, kuriems būdingi glaudūs ekonominiai ir kiti ryšiai, t.y. kuriuos galima traktuoti kaip atskirus ekonominius ir socialinius vienetus. Tyrime bibliotekų fondai ir jų sąsajos nagrinėti tiek kiekvieno mega regiono viduje, tiek lyginant kelis mega regionus. Tyrėjai bandė įsivaizduoti, kas atsitiktų, jeigu kooperatyvusis spausdintų leidinių fondų valdymas būtų vykdomas šiuose mega regionuose. Apibendrinus tyrimo metu gautus duomenis tyrėjai padarė išvadą, kad bendras spausdintų leidinių fondų valdymas mega regionuose, ypač sparčiai skaitmeninant rinkinius galėtų padaryti labai teigiamą įtaką vietovėms, kuriose nėra turtingų rinkinių. Dabartiniai bibliotekų konsorciumai negali pretenduoti į mega regiono spausdintų išteklių valdymo kooperatyvų vaidmenį. Šiuo metu trūksta bendradarbiavimo tarp įvairių tipų bibliotekų. Geriausia kooperavimasis vyksta tarp tos pačios rūšies bibliotekų. Be abejonės, šis žvalgomasis tyrimas iškėlė nemažai klausimų apie galimas komplektavimo ir dalijimosi ištekliais mega regionuose priklausomai nuo jų specifinių poreikių. Tačiau bibliotekininkystės specialistams svarbu įsidėmėti - šiuo metu jau ieškoma praktinių sprendimų.

Kviečiu daugiau paskaityti apie problemas ir sprendimų paieškas ataskaitose, nuorodas į kurias matote žemiau.

Parengta pagal:

LAVOIE, B.; MALPAS, C.; SHIPENGROVER, J. D. Print management at 'mega scale': a regional perspective on print book collections in North America [interaktyvus]. OCLC, 2012 [žiūrėta 2012 m. liepos 23d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/research/publications/library/2012/2012-05.pdf

MALPAS, C. Cloud-sourcing research collections: managing print in the mass-digitized library environment [interaktyvus]. OCLC, 2011 [žiūrėta 2012m. liepos 23d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/research/publications/library/2011/2011-01.pdf

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą