2011-12-06

Biblioteka – atradimų erdvė


Biblioteka-muziejus, Albury, iš: http://facilities.arts.nsw.gov.au/media/facility_images/image003.jpg
Neseniai aptikau įdomų straipsnį apie bibliotekos fizinių erdvių paskirties ir funkcijų permąstymą Australijoje, ilgai trūkusių diskusijų ir projektų, pradėtų dar paskutiniame 20 a. dešimtmetyje, rezultatus šiandien. Diskusijos prasidėjo tuomet, kai bibliotekos susidurė su didžiuliu iššūkiu, kuris turėjo paveikti jų tolesnę raidą. Tai skaitmeninės informacijos ir interneto atsiradimas, kurie paskatino kalbas apie virtualųjį žinių kūrimą, dalijimąsi žiniomis ir pesimistinius materialių bibliotekų erdvių prognozes.

Manau, šis straipsnis apibendrina patirtį, kuri itin aktuali šiuometinėje Lietuvoje, kurioje vyksta aršios diskusijos, kurios kažkodėl supriešina knygas, internetą bei kompiuterius, atsirandančius priešinguose poliuose. Taip vieni laikosi įprastos ir gerai pažįstamos bibliotekos vizijos – biblioteka – tai kokybiški knygų rinkiniai, žinijos lobynas. Kiti mano, kad ateities biblioteka – tai skaitmeninė biblioteka, kurioje informacijos perdavimas, saugojimas, paieška bus optimizuoti ir pasitelks šiuolaikiškiausius informacijos valdymo standartus. Paradoksalu, bet abi dvi vizijos be galo panašios. Jos traktuoja žinias kaip „daiktą“, kuris įvairiai pakuojamas, „transportuojamas“ į mūsų galvas. Tiesiog kiekviena vizija turi skirtingus prioritetus „įpakavimui“. Annie Talvé, pati dirbusi Naujojo Pietų Velso (Australija) viešojoje bibliotekoje, vėliau – privačiame sektoriuje, ir galiausia, grįžusi į bibliotekininkystę vaizdžiai apibendrina savo ir kolegų patirtį, kai buvo pradėta nuo fizinės-virtualios erdvės priešpriešų ir nueita netikėtu atradimų keliu. Manau, ši patirtis itin naudingas argumentas diskusijose apie Lietuvos bibliotekas, todėl pristatysiu esminius straipsnio atradimus ir argumentus.

Kai 1980-ųjų pabaigoje autorė pradėjo dirbti Naujojo Pietų Velso bibliotekoje, ore tvyrojo diskusijos apie virtualųjį ir materialųjį bibliotekos būvį bei jo perspektyvas. Naujoje Pietų Velso bibliotekoje surengta ateities scenarijų kūrimo iniciatyva, kurioje dalyvavę bibliotekos darbuotojai stengėsi nubrėžti bibliotekos plėtros perspektyvas. Buvo sukurti keturi scenarijai, iš kurių išsiskyrė vienas, pavadintas Nauja diena. Jo pagrindinė mintis – kad bibliotekos erdvės ir jų paskirtis visiškai transformuosis, atgims iš naujo ir pakeis savo paskirtį. Tuo metu bibliotekininkai įsivaizdavo, kad ateityje trūks viešųjų susirinkimo erdvių, mokymosi erdvių. Todėl Naujojo Pietų Velso bibliotekai skirtas gyvybingo mokymosi, naujojo ekologiškos verslininkystės ir tyrimų, bendruomenės centro vaidmuo. Sugrįždama prie šio scenarijaus šiandien autorė mato, kad jis  pildosi, ir ne tik Naujojo Pietų Velso bibliotekoje. Todėl ji nutarė apklausti įvairių Australijos bibliotekų vadovus ir sužinoti jų bibliotekų plėtros idėjas ir kryptis.

Įdomu, kad pokalbiuose paaiškėjo, kad pastaruosius du dešimtmečius pokyčiai akademinėse, specialiosiose bibliotekose paženklinti eksperimentavimu su materialiomis erdvėmis. Akademinėse bibliotekose įvyko lūžis – pereinama nuo turtingų rinkinių prie bendradarbiavimo ir mokymosi erdvių koncepcijos. Šios idėjų įgyvendinimas nebuvo lengvas – sulaukta nemažai pasipriešinimo ir iš bibliotekos personalo, ir iš kai kurių vartotojų. Tačiau šiuo metu bibliotekos erdvės, skirtos mokymuisi suderinant bendravimo poreikį su šiuolaikinėmis technologijomis, klesti. 

Panašios tendencijos būdingos ir  Australijos viešosioms bibliotekoms, kurios eksperimentuoja ne tik su pastatais ir patalpomis, bet ir su naujomis organizacijos formomis. Albury miesto biblioteka ir muziejus apsigyveno po vienu stogu.  Menų, istorijos ir viešosios bibliotekos bendruomenės dvasios integravimas davė neįtikėtinų rezultatų – miesto gyventojai itin pamėgo naujai sukurtas bendravimą, estetinį malonumą ir pažinimą integruojančias erdves. Muziejus ir biblioteka nebuvo tik mechaniškai sutelkti į vieną vietą – sukurtos naujos edukacinės programos, integruojančios muziejininkystės ir bibliotekininkystės patirtį. Muziejaus ir bibliotekos lankomumas padidėjo kelis kartus.

Įdomu, kad ir kitos bibliotekos Australijoje eksperimentuoja integruojant meną į bibliotekų erdves. Štai Kvinslando apygardos viešojoje bibliotekoje „apsigyveno“ vietos dailininkų darbai. Jos garantuoja kitokį emocinį foną ir apeliuoja į lankytojų vaizduotę.

Australijos nacionalinė biblioteka nemažai investavo tiek į virtualius, tiek į materialių erdvių pertvarkymo projektus. 20 milijonų skaitytojų kasmet naudojasi virtualiomis bibliotekos paslaugomis, 200000 – kasmet apsilanko materialioje bibliotekoje. Kasdien bibliotekoje registruojasi mažiausia du nauji skaitytojai.

Ką pasako šie skirtingi pavyzdžiai ir eksperimentai? Straipsnio autorės nuomone, jie paženklina pasikeitusį požiūrį į žinias ir žinojimą. Ji pailiustruoja tai žymių japonų mokslininkų -  Ikujiro Nonakos ir Hirotakos Takeuchi – žinių koncepcija. Įdomu, kad ši koncepcija taikoma šiuolaikinėje žinių vadyboje ir itin populiari verslo pasaulyje. Paprasta ir išmintinga pagrindinė koncepcijos mintis – žinios gimsta socialinėje sąveikoje transformuojantis iš neapčiuopiamų intuityvių idėjų į racionalius teiginius, argumentus ir žinių sistemas. Nesiplėčiant į koncepcijos detales (nors labai patariu perskaityti šių mokslininkų knygą The Knowledge-Creating Company – How Japanese Companies Create the Dynamics of Innovation), reikia pažymėti, kad svarbiausias pranešimas bibliotekoms – svarbu ne tik žinių šaltiniai, bet žinių kūrimosi procesai. Taigi, pažinimui ir mokymuisi nepakanka suteikti prieigos prie šaltinių, reikia sukurti erdvę, kuri stimuliuoja žinių kūrimąsi. Šios erdvės komponentai yra du – tai bendravimas, sąveika su kitais žmonėmis ir „neracionalūs“ žinojimo komponentai – įkvėpimas, vaizduotė, tam tikra emocinė atmosfera. Įdomu ir tai, kad šiuolaikiniai mokslininkai, tyrinėjantys smegenų funkcijas ir veiklą, atrado naujus faktus apie tai, kaip kuriamos žinios. Žinių kūrimas ir žinojimas – tai ne tik racionali kairiojo pusrutulio veikla, bet „užsiėmimas“, kuriame funkcionuoja įvairios smegenų sritys, o pažinimo procesuose lygiagrečiai su loginiu mąstymu dalyvauja visi pojūčiai bei intuicija.

Manau, laikas pažiūrėti kitaip į žinojimą ir žinias, tai suteikia nemažai kūrybinių minčių apie galimą bibliotekos plėtrą. Menas ir bendravimas, poilsio, estetinio susižavėjimo ir mokymosi erdvės – perspektyvi bibliotekų plėtros kryptis, kuri suteiks naują prasmę bibliotekų vertei visuomenėje.

Parengta pagal:

TALVÉ, Annie. Libraries as places of invention. Library management [interaktyvus]. 2011, vol. 32, no. 8/9, p. 453-504 [žiūrėta 2011 m. gruodžio 6 d.]. Prieiga per Emerald Group Publishing Ltd. DOI 10.1108/01435121111187860

1 komentaras:

  1. Daug racijos:)Man labai patiko bibliotekos ir muziejaus įkurdinimas po vienu stogu -Lietuvos atveju tai dar ir pinigėlių susitaupytų :)O vienaip ar kitaip "integruotos" veiklos, bendradarbiavimas jau ir dabar vyksta - bent jau kraštotyros baruose . Tik dar prie viso to šalia įkurdinčiau ...dailės galeriją/kino/video meno centrą.
    Kad link vizualių menų apgyvendinimo bibliotekose -tai Lietuvoje šis procesas "eina" jau ne pirmus metus, tikrai perspektyvus dalykas.
    Sprendžiam pagal save:turime dvi ekspozicijoms tinkamai įrengtas ne per didžiausias erdves: salėje - svetainėje ir hole -iš jo žmonės patenka į abonementą ir į kelias skaityklas.Besikeičiantys "vaizdai" ant sienų tikrai neprastina bibliotekos reputacijos:) Salėje eksponuojamos parodos atlieka bent kelias "misijas": pirmiausiai suburia menininkus ir menų mylėtojus į parodų pristatymus,kuriuose faktiškai įvyksta kontaktų ir idėjų/tolimesnių susitarimų"mugės", per literatūrinius renginius ant sienų kabantys menai suteikia tiek dalyviams, tiek publikai papildomų ne tik vizualių, bet ir emocinių potyrių.
    Paskutiniu metu išsiaiškinome, kad nuolatinė ekspozicijų kaita labai prisideda prie mūsų kompaktiškos, bet technologiškai pakankamai "apginkluotos" salytės populiarumo tarp...NUOMOTOJŲ !!! Jau pasitaiko atvejų, kai dėl užimtumo tenka kai kam ir atsakyti.
    Šiaip jau man labai patiko (vienoje iš ankstesnių publikacijų) berods austrų bibliotekininkų suformuota mintis: biblioteka -tai vieta, kur susitinka žmonės ir idėjos.
    Dar sykį noriu pasidžiaugti, kad šis tinklaraštis YRA!
    Pagarbiai -
    G.Bulgakovienė,
    Alytus

    AtsakytiPanaikinti