Žvilgsnis į ateitį: viešųjų bibliotekų „sutartinės“

Pastaruoju metu vis iškyla klausimas, kokia turi būti viešoji biblioteka Lietuvoje. Nuomonių girdisi visokių. Štai viename dienraštyje kritikuojamos investicijos ir pastangos plėtoti prieigą prie interneto ir susijusias paslaugas, nes tai atima iš bibliotekų tikrąją esybę – „knygą“. Darosi įdomu, nes ir bibliotekininkų bendruomenėje, ypač švenčiant bibliotekų jubiliejus, sutinku teigiančių, kad skaitmeninis pasaulis ir informacinėmis technologijomis pasiekiamas turinys bibliotekoms tėra tik papildoma, iš bėdos ar net priverstinai vykdoma veikla. Jiems pritardama dalis visuomenės – tarp jų ir visiems žinomi visuomenės veikėjai – vietos ir šalies politikai, rašytojai ir leidėjai - karštai šaukia "biblioteka - tai tik knygos, knygos, knygos...". Nuo savęs dar pridėsiu - ir lentynų eilės...

Toje pačiose visuomenėje netrūksta ir oponuojančių. Gaunu žinučių e. paštu, kad kaime interneto paslaugos atsiradimą bibliotekininkai sieja su bibliotekos atgimimu, taip pat ir kitų paslaugų, pavyzdžiui, knygų skaitymo ar edukacinių programų. Kartais atsiunčia ir užslėptų skundų "anos pusės" šalininkais, pavyzdžiui, apie vadovų draudimus skaitytojams naudotis bibliotekos kopijavimo aparatu ir spausdintuvu. Bet geriau, kad ir darbe, ir privačiame gyvenime sutinku žmonių, kurie lankosi bibliotekose ir kurie sužinoję mano užsiėmimą, su džiaugsmu pasigiria naujais atradimais bibliotekoje, dažniausiai – jų pačių ar jų tėvų ir kitų giminaičių įgytais gebėjimais pasinaudoti internetu ir kompiuteriais, bibliotekininkės konsultacijomis ir patarimais. Neretai, toliau pokalbis nukrypsta į mažėjančio knygų skaitymo masto visuomenėje problemą, knygų, o taip pat ir bibliotekų ateitį.

Aš džiaugiuosi, kad apie bibliotekas asmeninę nuomonę turi beveik kiekvienas, remdamasis savo patirtimi, pomėgiais, interesais, požiūriais ir vertybėmis laisvai – argumentuodami ar ne – ją reiškia viešajame ir privačiame gyvenime. Pokalbiai apie bibliotekas dar kartą patvirtina, kad tai mums bendra, biblioteka yra paplitęs, pažįstamas ir suprantamas reiškinys žmonių kasdienybėje. Keitimasis nuomonėmis padeda pažinti kitus ir save, mokytis ir augti, tobulinti savo argumentus ir požiūrius, taigi – tai yra gerai. Tačiau tokia nuomonių įvairovė profesijoje nėra laikoma privalumu, bent jau viešose diskusijose dažnai remiamės bendru požiūriu į bazinius (svarbiausius) klausimus, tokius kaip bibliotekos paskirtis, pagrindinės vertybės ir išskirtinė kompetencija, darbo priemonės ir metodai, atsakomybės ribos.

Teiginys, jog bibliotekininko profesija ir bibliotekos pastaraisiais keičiasi – skamba nuvalkiotai. Reikia kito žingsnio – išsiaiškinti, kas gi šiandien yra „tikra“ viešoji biblioteka? Tik tuomet galėsime paaiškinti ir kitiems, t.y. visuomenei ir valdžiai, kaip ir kodėl biblioteka gali padėti spręsti aktualias problemas ir sunkumus, kaip ji pati keičiasi ir keisis, kad padėtų besikeičiančiai ir besimokančiai visuomenei. Iliustracijai – pristatau dviejų šalių – Nyderlandų ir Suomijos – viešųjų bibliotekų „sutartines“. Būtent ši, lietuviškų daugiabalsių dainų metafora, mano manymu, čia labiausiai tinka. Pasikonsultavus su visažine laisvąja enciklopedija, galiu priminti ir jums – sutartinėse naudojama mažai žodžių, jie nuolat kartojami, pasitelkiant trumputę ir siauros apimties melodiją su įdomiu, aštriu ir kaprizingu ritmu, jose visi balsai yra lygiaverčiai, todėl nėra apibrėžtos pabaigos – daina gali būti užbaigiama vieningai ūktelėjimu ar rankos gestu, ar visų instrumentų tęsiamu garsu [1]. Taigi, ką ir kokiais žodžiais bei balsais apie viešųjų bibliotekų ateitį „dainuoja“ kolegos olandai ir suomiai.

Nyderlandai: „šaltinis asmeniniam augimui“

Olandų viešųjų bibliotekų asociacijos strategijos 2009-2012, pavadintos „Darbotvarkė ateičiai“ centre - smalsus ir besidomintis pilietis, o biblioteka yra „šaltinis asmeniniam augimui“ [2]. Į tokį žmogų orientuojasi bibliotekos, iš kitos pusės – būtent žmogaus augimas, smalsumas ir susidomėjimas yra ir bibliotekų veiklos – skatinimo skaityti, klausyti, žiūrėti ir mokytis – išdava. Olandijos viešosios bibliotekos, kaip ir tos šalies piliečiai – praktiškos, todėl ir savo darbotvarkėje numatė labai konkrečius kertinius uždavinius. Tai – prisitaikyti prie besikeičiančių visuomenės poreikių, gerinti išteklius ir paslaugas bei gerinti infrastruktūrą ir prieinamumą. Bibliotekų paskirties branduolį sudaro pažįstama trijulė – informacija, edukacija ir skaitymas. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio ateitis gali pasirodyti paprasta ir pažįstama, nes aplinkos tendencijos ir beatsirandančios galimybės nebeleidžia dirbti kaip anksčiau. Ir tai galioja bet kuriame lygyje – bibliotekininkui, dirbančiam mažoje ar pagrindinėje bibliotekoje, bibliotekos vadovui, atitinkamai – visai bibliotekai ir bibliotekų tinklams bei asociacijoms. Viešųjų bibliotekų vaidmens pripažinimas visuomenėje priklauso tik nuo jų adekvačios reakcijos į pokyčius ir tendencijas visuomenėje, nuo aiškių veiksmų pasirinkimo, gebėjimo veikti efektyviai ir teikti kokybiškas paslaugas.

Darbotvarkėje ateičiai suformuluotos strateginės veiklos temos ir paramos programos. Pirmosios – skaitmeninė biblioteka, Olandijos rinkinys (kolekcija), informacinis raštingumas ir skaitymas bei skaitymo populiarinimas – kviečia sutelkti pastangas, jungtis ir veikti išvien, koordinuotai. Ilgalaikėje perspektyvoje itin svarbu „susikurti rinką“ arba naudojant ne verslo leksiką – auginti bibliotekų vartotojus, iš daugelio pasirinkti tinkamas informacines ir ryšių technologijas ir turėti gerus specialistus, todėl strategines temines kryptis nacionaliniame lygmenyje palaiko rinkoveikos, informacinės ir ryšių technologinės infrastruktūros bei žmogiškųjų išteklių paramos programos.

Suomija: „Vieta, kur susitinka žmonės ir idėjos“

Tai yra bendra Suomijos viešųjų bibliotekų vizija artimiausiems penkeriems metams. Viešųjų bibliotekų strategija 2011-2016 [3] siūlo iki 2016-ųjų bibliotekoms laikytis trijų strategijų – stiprinti savo pajėgumus įkvėpti, stebinti ir suteikti žmonėms bei visuomenei galių. Kitaip - jų gvenimus įgalinti.

Įkvepiančia bibliotekai padės būti stimuliuojančios, lengvai perkeičiamos ir prieinamos fizinės ir virtualios erdvės, įvairiausi renginiai ir patirčių vilionės bei nuolatiniai žmonių srautai bibliotekoje bei jos interneto svetainėje. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo to, ar bibliotekos iš dokumentų saugojimo vietų sugebės tapti vietomis žmonėms, bus inovatyvios ir drąsios bei automatizuos rutininius darbus.

Paslaugos jaunimui ir imigrantams, pagalba randant kokybišką turinį medijų įvairovėje, tarpbibliotekinių tinklų pagrindu teikiamos paslaugos ir vartotojų skatinimas kurti turinį bibliotekoje bus siurprizų kiekvienam šaltinis. Tam reiks įtraukti klientus, organizuojant veiklą, jiems pritaikyti darbo valandas, sukurti vieningą bibliotekų sąsają ir interaktyvias paslaugas, dirbti internete ir sustiprinti profesionalų valdymą ir lyderystę bibliotekose.

Įgalinimo pajėgumus sustiprins pripažinta aktyvios ir siekiamos partnerės reputacija, gebėjimas pasiūlyti teigiamą gyvenimo materiją bei išankstinius problemų sprendimus. Tam reikia bibliotekoms rinkoveikos gebėjimų, jos turi imtis vedlio vaidmens informacinės visuomenės įgūdžių srityje bei naujose srityse ieškoti tinklinės veiklos galimybių, t.y. partnerysčių.

Tokius bendrus siekius, tikslus ir kritinius sėkmės veiksnius viešosioms bibliotekoms pasiūlė Taryba viešosioms bibliotekoms (The Council for Public Libraries arba YKN), veikianti Helsinkio viešojoje bibliotekoje. Ji atstovauja visas bibliotekas ir veikia bendrų interesų „teritorijoje“ . Strategiją kūrė Tarybos suburta įvairių šalies bibliotekų atstovų grupė, padedant konsultantui.

Viešųjų bibliotekų strategija 2011-2016 pasirodė šiais metais dviem pavidalais. Pirmasis, kuris atspindi bendras veiklos gaires viešosioms bibliotekoms strateginių išorės iššūkių kontekste, skirtas politikų auditorijai kaip lobizmo ir atstovavimo bibliotekoms įrankis. Antroje versijoje bibliotekininkai kviečiami pripažinti ir spręsti bibliotekoms iškilusius išorinius ir vidinius iššūkius, tokius kaip demografiniai, medijų, technologiniai ar viešųjų bibliotekų vietos savivaldybėje pokyčiai. Strategija apibrėžia konkrečių veiksmų kryptis bibliotekoms ir pačiai Tarybai viešosioms bibliotekoms, tokiu būdu skatina konsoliduotą ir koordinuotą veiklą. Angliškas strategijos vertimas skatina suomiškų idėjų sklaidą pasaulyje, taigi dar labiau sustiprina Suomijos įvaizdį, kaip šalies diktuojančios viešųjų bibliotekų „madas“.

Strategija taip pat primena viešosioms bibliotekoms ideologinį pagrindą, suteikiančias vertybes: laisva interneto prieiga, bendruomeniškumas, atviras mąstymas, skaidrumas, patikimumas ir lygybė. Jos papildo Suomijos viešųjų bibliotekų įstatyme (1998) apibrėžtą bibliotekų atsakomybės erdvę – propaguoti lygias galimybes gyventojų švietimui, prieigai prie literatūros ir meno, nuolatiniam žinių ir pilietinių gebėjimų ugdymui, tarptautiškumui ir mokymuisi visą gyvenimą. Jos taip pat siekia skatinti virtualių ir interaktyvių tinklo paslaugų ir edukacinio turinio kūrimą.

Kokia gi Lietuvoje?...

Baigiu savo ilgai mąstytą tekstą įprastai – klausimu kiekvienam kolegai ir kiekvienai kolegei, taip pat ir tinklaraščio svečiams. Kokia gi Lietuvos viešųjų bibliotekų „sutartinė“? Ar ją turime? Ar jos reikia?

Parengta naudojant:

1. Sutartinė [Interaktyvus]. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Sutartin%C4%97.[Žiūrėta 2011-11-13].

2. Agenda for the future. The strategy of the Netherlands Public Library Association 2009 – 2012 / Peter van Eijk, Frans Meijer, Jacqueline Roelofs, Hans van Soelen, Hans Veen. [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.siob.nl/upload/documenten/agenda-voor-de-toekomst-eng.pdf [Žiūrėta 2011-11-13].

3. The Council for Public Libraries Strategy 2011-2016. [Helsinki, 2011] 20 p.

Iliustracijai panaudotas leidinio The Council for Public Libraries Strategy 2011-2016. [Helsinki, 2011] 20 p. viršelis
Parengė R. Petuchovaitė