2011-11-22

Apie įkvepiančias bibliotekas iš rudens kelionių ataskaitų (1)

Šį rudenį pavyko apsilankyti keliose bibliotekose JAV ir Suomijoje. Man tie vizitai – geriausios pamokos ir atradimų šaltinis. Visada stebina detalės, todėl jų ir dairausi. Koks skeptikas čia burbtelėtų – „ką ten naujo galima pamatyti, juk bibliotekos yra bibliotekos“. Iš tiesų, taip ir yra – bibliotekos yra bibliotekos visose pasaulio šalyse. Tikrai nemažai esu jų mačiusi, gal kokiose keturiose šalyse turiu ir bibliotekos lankytojos patirtį, pavyzdžiui, sunku pamiršti džiaugsmą, kurį patyriau netikėtai Tamperės miesto viešojoje bibliotekoje atradusi kelias lietuviškas knygas. Nuo to laiko Ernesto Hemingvėjaus „Šventė, kuri visada su tavimi“ man visada pirmiausia asocijuojasi ne su Paryžiumi, bet su Metso, kaip vietiniai vadina Tamperės biblioteką.

Bet šįkart negalėjau džiaugtis prabanga skolintis knygas iš bibliotekų, tiesiog dalyvavau profesiniuose renginiuose, kurių programos pasiūlė galimybę ne tik kalbėti ir girdėti apie bibliotekų veiklą, bet ir pamatyti kelias. Taigi pirmiausia – Sietle, didžiausiame Vašingtono valstijos mieste, esančiame JAV šiaurės vakaruose, apsilankiau Vašingtono universiteto – vieno iš trijų čia veikiančių universitetų – bibliotekoje ir iSchool, kaip jie vadina Informacijos ir bibliotekininkystės studijų padalinį.

Vašingtono universiteto Suzzallo bibliotekos istorinis pastatas patrauks kiekvieno dėmesį. Pastebimai juo didžiuojasi ir bibliotekininkai, ir universiteto bendruomenės nariai. Šiame pastate įsikūrusi didžioji skaitykla man pasirodė panaši į Hogvartso mokyklos salę iš Hario Poterio filmų, tereikia tik šiek tiek perstumdyti stalus ir kėdes... Tai iš tiesų geras klasikinės akademinės bibliotekos pavyzdys – didinga, turtingai ornamentuota erdvė, aukštos lubos, eilės tyliam darbui ir apmąstymams kviečiančių stalų ir kėdžių. Knygos tik ant stalų, nes tradicinė bibliotekų technologija griežtai atskyrė knygos ir skaitytojo kelius (technologinius procesus). Juk tai bibliotekininko darbas buvo surasti ir atnešti knygas... Dabar tos knygos – pristato, į kurį galima patekti tiesiai iš skaityklos, atviruose fonduose – kilometrai lentynų, net sunku įžiūrėti, kur baigiasi ta erdvė...

Tačiau pro jas praėję Allen bibliotekos pietiniame pastate (Allen library South) išvydome trečiąjį akademinės bibliotekos pavidalą, visai nepanašų į pirmuosius du – mokslo šventovę ir knygų saugyklą - būdingus XX amžiui. Tyrimų (ar mokslo) bendrijų (Research Commons) yra skirta žmonėms. Todėl joje ir vėl nėra knygų arba tik tiek, kiek atsineša studentai ir mokslininkai. Tai erdvė, aprūpinta viskuo, ko reikia studentų ir mokslininkų bendram darbui. Pagal nutylėjimą aišku – visur yra bevielis ryšys. Įdomu, tai, kad pertvarkant pastatą elektros instaliacija buvo išvedžiota per lubas – taip pasirodė pigiau nei griauti sienas ar grindis, todėl nuo lubų žemyn nuleistos laidų ritės leidžia įvairiose patalpos vietose patogiai prisijungti kompiuterį ar kitą įrenginį (žr. nuotraukose).

Atviro plano darbo erdvė, skirta keliems šimtams žmonių, prieš pusantrų metų buvo pilna knygų lentynų. Vadinasi tylos čia galima tikėtis tik atostogų metu. Dabar į akis krinta labiau viešajai, o ne rimtai akademinei bibliotekai, būdingi lengvos konstrukcijos rašomieji staliukai ir kėdės, kurie leidžia greitai ir lengvai transformuoti darbo erdvę, baltos lentos ant ratukų ir dar įdomiau – improvizuoti kambarėliai su keturiomis baltomis sienomis, ant kurių galima rašyti. Tiems, kurių formulės paprastų formatų lentose neišsitenka. Ant staliukų balto paviršiaus irgi galima rašyti. Erdvei žaismingumo suteikia įvairiaspalviai akcentai – foteliai, sofos. Vėlgi tarsi vaikų bibliotekos požymiai. Vienintelis akademinę biblioteką primenantis dalykas – pusapvalis bibliotekos stalas, paženklintas „i“ raide – informacijai. Tai Tyrimų bendrovės asistentų darbo vieta. Prie informacinio stalo kabančiame TV ekrane ir lentoje pranešimai informuoja apie galimybes rezervuoti baltas lentas, rašymo priemones, įvairaus dydžio grupinio darbo erdves su projektoriumi, vaizdo įranga, darbo stalus, fotelius ir kitas priemones. Budintys profesionalūs bibliotekininkai (bibliografai) gali padėti lankytojams susirasti reikalingų elektroninių šaltinių arba nukreipti į tinkamą knygų kilometrą. Tačiau – tokios paslaugos prireikia retai. Bibliotekininkų darbas dar – stebėti, kaip ir kiek naudojamos erdvės ir priemonės, organizuoti lankytojų apklausas, kad galima būtų nuolat tobulinti šį naująją, XXI amžiaus, bibliotekos pavidalą.

Nuvykus į Sietlą net ir ne bibliotekininkams rekomenduojama pamatyti Sietlo viešąją biblioteką, garsėjančią pasaulyje olandų architekto Rem Koolhas projektuotu pagrindinės bibliotekos pastatu. Bet apie tai aš, kaip žadėjau, kalbėsiu tik apie įkvepiančias detales. Sietlo viešojoje bibliotekoje visur pridėta informacinių lapelių ir kitų paruoštukų lankytojui. Pavyzdžiui, vaikų skyriuje Pradėk nuo knygų programos krepšiai siūlo rinkinukus užsiėmimams su kūdikiais, priešmokyklinukais ir daugiakalbiams vaikais. Juose bibliotekininkų atrinkti vaikų literatūros, muzikos įrašai, metodinės priemonės tėvams, informaciniai lapeliai su rekomenduojamomis užsiėmimų temomis ir papildomos literatūros, esančios bibliotekoje sąrašas (žr. nuotraukoje). Suaugusių skyriuje panašiame informaciniame lapelyje – vaikams, suaugusiems skirtų šaltinių (įrašai, libreto tekstai, natos ir kt.) sąrašas viena tema – baletas „Vidurvasario nakties sapnas“. Be abejo, tuo metu rodytas vietos teatro repertuare...

Vietoj komentarų, kelios subjektyvios įžvalgos. Skirtumai tarp akademinių ir viešųjų bibliotekų akivaizdžiai nyksta, tai skatina netradiciškai naudoti turimas erdves, įsiklausant, ko reikia mūsų klientams. Antra, naudingo šaltinio atradimas tarp tūkstančių kitų yra didelis iššūkis lankytojams. Su savo profesiniais įgūdžiais ir patirtimi galime lengvai sukurti papildomą vertę žmonėms... Tik pagalvokime, kokia informacija gali juos įkvėpti... Apie netradicines Suomijos viešąsias bibliotekas – parašysiu kitą savaitę.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą