2011-05-02

Twitteris bibliotekoms ir bibliotekininkams

Ankščiau jau buvome trumpai užsiminę, kad bibliotekose pradedama aktyviau taikyti Twitterį - saityno 2.0 priemonę, kuri leidžia skelbti trumpas žinutes, suformuoti sekėjų tinklą, prenumeruoti kitų Twitterio vartotojų žinutes (žr. Netikėtas Twitterio taikymas bibliotekoje). Kaip gi taiko Twitterį bibliotekininkai? Tą nusprendė išsiaiškinti britų tyrinėtojai, kuriems rūpėjo sužinoti, kaip Twitteris taikomas teikiant informaciją apie bibliotekų paslaugas ir kaip jį naudoja patys bibliotekininkai profesinio tobulėjimo tikslais. Ankstesni tyrimai rodė, kad būtent šiais dviem tikslais bibliotekinė bendruomenė pasitelkia Twitterį. Tyrimas atliktas apklausius 299 įvairių tipų bibliotekų darbuotojų ir atlikus vienuolikos bibliotekininkų giluminį interviu. Tyrimo respondentai buvo daugiausia britai, tačiau tyrinėtojai mini, kad apklausti ir respondentai iš kitų šalių.

Tyrimo rezultatai parodė, kad trys ketvirtadaliai respondentų naudoja Twitterį teikiant informaciją apie bibliotekų paslaugas. 34% respondentų nurodė, kad kryptingai naudoja Twitterį šiais tikslais, o 15% - minėjo, kad naudojasi laikas nuo laiko. Daugiausia šis įrankis naudojamas naujienoms, susijusioms su bibliotekų veikla, skelbti. Tai informacija apie bibliotekos renginius, pasikeitusį darbo laiką, naujas paslaugas arba išteklius. Kai kurie respondentai netgi minėjo, kad Twitteryje skelbia informaciją apie populiarių bibliotekos knygų prieinamumą. Giluminio interviu dalyviai, vertindami Twitterio naudą, pažymėjo, kad tai labai paprasta naudoti priemonė, kuri leidžia nuolat palaikyti ryšį su bibliotekos vartotojais. Kai kurie respondentai minėjo, kad ženklų skaičiaus apribojimas žinutėje - didelis privalumas, nes skatina susikoncentruoti į pranešimo esmę.

Atsakydami į klausimą apie Twitterio vaidmenį profesinio tobulėjimo kontekste 74% respondentų teigė, kad tai naudingas įrankis, nes: jis leidžia stebėti profesinių organizacijų veiklą ir naujienas, sužinoti apie įdomius profesinius renginius, stebėti aukšto lygio bibliotekininkystės specialistų veiklą bei įžvalgas, susikurti profesinius interesų tinklus. Kiekvienas bibliotekininkas susikurdavo savo naudojimosi Twitteriu strategiją. Pavyzdžiui, vienas iš respondentų minėjo, kad jam Twitteris - savotiška užrašų knygutė, kurioje jis skelbdavo nuorodas į sudominusius straipsnius, kad paskui juos lengviau rastų. Pažymėtina, kad bibliotekininkai naudojasi Twitteriu ir formuodami savo profesinį įvaizdį.

Nepaisant bendro optimistinio požiūrio į Twitterio taikymą bibliotekose ir profesinio tobulėjimo tikslais, tyrimo dalyviai pažymėjo ir šio įrankio trūkumus. Trečdalis dalyvių nurodė, kad patyrė tam tikrų sunkumų integruodami naująjį įrankį į savo darbo veiklas. Daugybė nerelevančios informacijos, generuojamos žmonių, įrašytų į Twitterio vartotojo kontaktus, būtinybė peržiūrėti nemažai nereikalingos informacijos, kol randama kas nors naudinga - štai kodėl Twitteris vargina bibliotekininkus, be to, anot respondentų, gaišina jų laiką. Tyrinėtojų nuomone, tokios problemos daugiausia siejasi su menka tyrimo dalyvių patirtimi naudojant šį įrankį, kuris siūlo nemažai galimybių taupyti laiką. Kai kurie bibliotekininkai jaučia diskomfortą dėl ženklų skaičiaus apribojimą žinutėje. Tai irgi ženklas, kad bibliotekininkai tik pratinasi naudotis šiuo įrankiu.

Ar jūs naudojate Twitterį, mieli tinklaraščio skaitytojai? Pakomentuokite, kaip.

Parengta pagal:

LOUDON, Lynn; HALL, Hazel. From triviality to business tool: the case of twitter in library and information service delivery. Business Information Review [interaktyvus]. 2010, vol. 27, issue 4, pp. 236-241 [žiūrėta 2011 m. gegužės 2 d.]. Prieiga per: SAGE Publications. DOI: 10.1177/0266382110390480

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą