BOBCATSSS 2011: pasaulis kaip biblioteka, arba kaip bibliotekininkams iš naujo užkariauti pasaulį

Tęsiame pasaulio bibliotekininko užrašus, šį kartą iš tarptautinio bibliotekininkystės ir informacijos dėstytojų ir studentų simpoziumo BOBCATSSS 2011, kuris vyksta Vengrijos Šombatėjaus mieste. Simpoziumo tema kaip tik labai atitinka ir Lietuvoje, ir pasaulyje plačiai diskutuojamus klausimus apie bibliotekų transformacijas, naujus kelius, bet kartu ir bibliotekininkų vertybes, profesinį tapatumą. Naujų kelių beieškant - štai šis pavadinimas šiemet nukreipia visas diskusijas.

Taigi šis pranešimas iš pirmos simpoziumo dienos, o tiksliau - iš renginio atidarymo, kuris prasidėjo dviem plenarinėmis kalbomis. Jos buvo labai skirtingos. Pirmieji kalbėtojai - nebibliotekininkai. Tai Vengrijoje garsi rašytojo ir poetės pora: György Dragomán ir Anna Szabó. Jų kalba neįprasta - tai neformalus dialogas, kuriame vyras ir žmona kalba apie savo santykį su knygomis, asmeninę biblioteką, šeimyninius skaitymo potyrius. Klausytis tokių pasakojimų smalsu, nes ryškėja tie patys dalykai, kurie nesvetimi kiekvienam, turinčiam asmeninę biblioteką. Asmeninė biblioteka - tai nesibaigiantis savo erdvės, pasaulio kūrimo procesas. Bibliotekos savininkas sukuria savo sistemą, knygų klasifikavimo būdą, kuris kaip šifras arba kodas, žinomas tik jam vienam. Pašnekovai, vyras ir žmona, juokdamiesi sako, kad kiekvienas turi savo knygų sustatymo sistemą ir laikas nuo laiko vis bando perstatyti sutuoktinio knygas. Tuomet "nukentėjusi" pusė nieko negali rasti. Auga vaikai ir pamažu kiekvienas iš jų pradeda kurti ir savo mažąją biblioteką.

Tačiau biblioteka - ne tik asmeninis pasaulis, tai ir atradimų šaltinis. Poetė Anna Szabó prisimena, kad studijų laikais ruošdamasi egzaminams bibliotekoje, prasiblaškydavo leidžiant sau atsitiktinai ištraukti iš lentynos visiškai nežinomo autoriaus knygą ir pasimėgauti nauju atradimu. "Kai žinai, kad kažkas ištrauks tavo knygą iš lentynos ir patirs tą patį atradimo jausmą, supranti, kad verta rašyti", - dalijosi mintimis poetė.

Bibliotekos kaip pasaulio ir atradimo šaltinio idėjos plėtojamos ir kito kalbėtojo, profesoriaus Ragnaro Audunsono, tarptautinį pripažinimą pelniusio norvegų mokslininko, ilgamečio EUCLID (Europos bibliotekininkystės švietimo ir tyrimų asociacijos) pirmininko ir 2010 m. BOBCATO titulo laimėtojo, kalboje. Pranešimas "Naujų kelių beieškant" atkartojo simpoziumo pavadinimą. Jame R. Audunsonas kalbėjo apie tai, ką, turbūt, šiandien girdime ne kartą - apie tai, kad bibliotekininkystė išgyvena didžiulių pokyčių laikmetį. Ir profesorius šnekėjo apie pasirinkimus ir kelius, kurie gali tuos pokyčius vienaip ar kitaip nukreipti. Tai, pavyzdžiui, mūsų požiūris į pačius pokyčius. Kai kurie žmonės galvoja, kad bibliotekininkystėje atsiranda nauji būdai siekti žinomų tikslų, o kiti žvelgia į pokytį kaip į atradimų šaltinį ir galimybę. Gali būti, kad keičiasi ne tik būdai ir priemonės, bet požiūris į pačius bibliotekų tikslus. Profesorius metaforiškai vadina pastarąjį pokyčio matymą "Vikingo požiūriu". Tačiau toks požiūris kelia ir iššūkių, kurie labiau siejasi su tapatybe, žinojimu, kas esame mes, bibliotekininkai. Tapatybė ir profesinės vertybės neleidžia pasiklysti, leidžia matyti kryptį, o ne blaškytis tarp įvairių naujovių. Tokią situaciją profesorius iliustruoja mokslininko, atliekančio tyrimą pavyzdžiu. Atlikdamas tyrimą, mokslininkas negali numatyti rezultato, tačiau tyrimas, apskritai, pats mokslinis pažinimas, įmanomas tik tuomet, kai egzistuoja mokslinio pažinimo priemonės ir būdai. Taip pat ir bibliotekininkystėje svarbūs profesinis tapatumas ir vertybės, kurios leidžia rasti kelią besikeičiančiame pasaulyje, net jei mes ir negalime numatyti rezultato.

Anot profesoriaus, informacijos ir komunikacijos technologijos išlaisvina bibliotekas, nes pateikia žymiai daugiau ir lankstesnių būdų skleisti informaciją, valdyti rinkinius. Nemažai bibliotekininkų suvokia tai kaip grėsmę, tačiau iš tikrųjų, IKT verčia bibliotekas labiau sutelkti dėmesį į savo socialinę misiją, ją įprasminti naujoje kultūrinių, socialinių ir technologinių pokyčių formuojamoje aplinkoje. Bibliotekų misiją profesorius sieja su socialiniais žinių sklaidos, mokymosi skatinimo, asmenybės plėtros procesais. Biblioteka yra atradimų vieta ir ta vieta, kur išbandomi ir kaitaliuojami įvairūs socialiniai vaidmenys. Tai gali būti susitikimo su draugais vieta, diskusijų ir viešosios nuomonės raiškos erdvė visuomenei ar bendruomenėms reikšmingais klausimais, pramogų, mokymosi/profesinio tobulinimosi vieta. Jeigu bibliotekoje mes galime suderinti tiek daug savo gyvenimo sferų ir vaidmenų, atsiveria ir nemažai galimybių, todėl bibliotekininkystė visiškai negali būtų nereikšminga ar nerelevanti šiuolaikiniame pasaulyje.
Taigi, daro išvadą profesorius, "biblioteka tampa pasauliu, o bibliotekininkystė turi rasti būdų jį užkariauti". Ir mes turėtųmėme ieškoti tokių būdų.

Komentarai

  1. Ačiū, lauksiu daugiau žinių iš mėgstamiausio profesinio forumo - skirtingų kartų dalvavimas jam suteikia dinamiškumo, kurio pasigendu kituose renginiuose...

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai