Saityno 2.0 taikymo studijų procese apklausos rezultatai
Mieli tinklaraščio skaitytojai,
Pasibaigė dar vieną apklausa, atlikus kurią pavyko gauti 62 atsakymus. Dėkojame visiems apklausos dalyviams.
Apklausos rezultatai apibendrinami diagramoje.
Diagramoje matome, kad daugelis atsakiusiųjų pageidautų, jog studijų procese būtų taikomi tokie antros kartos saityno įrankiai kaip: YouTube, tinklaraščiai, socialiniai tinklai ir viki svetainės. Dauguma mūsų respondentų optimistiškai žiūri į antros kartos saityno technologijas studijų procese, nors yra ir viena nuomonė, kad tokių įrankų studijoms taikyti neverta. Populiariausių įrankių, pageidautų studijoms, pasirinkimą galėtumėme sieti su bendromis saityno 2.0 naudojimo tendencijomis visame pasaulyje. Pavyzdžiui, konsultacinės įmonės Universal McCann tyrimas, kurį atlikus apklausti 22729 aktyvūs interneto vartotojai iš 38 įvairių pasaulio šalių, rodo, kad pagrindinės veiklos internete yra: vaizdo įrašų peržiūra, garso įrašų klausymasis, lankymasis socialinių tinklų svetainėse ir tinklaraščių skaitymas (Power to the people: social media tracker, 2009).
Bibliotekininkystės ir informacijos studentų tyrimai atskleidžia įdomius rezultatus apie požiūrį į antros kartos saityno technologijas studijų procese. Pavyzdžiui, 2009 m. atlikta dviejų Irako ir JAV universitetų bibliotekininkystės ir informacijos magistrantūros studentų apklausa parodė, kad abiejų šalių besimokantieji antros kartos saityno taikymo perspektyvas studijose vertino santūriai. Aukščiausias pateiktų saityno 2.0 privalumų mokymo procese vertinimas sudarė 3.88 balų iš galimų 5. Studentai manė, kad didžiausi tokių technologijų taikymo privalumai yra: galimybė dėstytojams taikyti netradicinius mokymo metodus, aktyvios dėstytojo ir studento sąveikos skatinimas, galimybė kurti naują turinį tiek studentams, tiek besimokantiems, informacijos paieškos ir radimo sąlygų pagerinimas. Paklausti apie problemas, neleidžiančias naudotis antros kartos saityno technologijomis studijuojant, respondentai dažniausiai nurodė, kad: nebuvo apmokyti naudotis socialinio saityno įrankiais, dėstytojai neskatino naudotis jais studijų metu, nenorėtų dalytis informacija internete, neturi laiko naudotis tokiais įrankiais (Al-Daihani, 2010).
Noa Aharony, ištyrusi 160 bibliotekininkystės ir informacijos studentus Izraelyje, nustatė, kad studentai mokydamiesi daugiausiai naudojosi viki svetainėmis, tinklaraščiais ir socialiniais tinklais. Tyrinėtoja taip pat nustatė sąsajas tarp studento mokymosi strategijos ir naudojimosi antros kartos saityno technologijomis. Studentai, kuriems būdinga gilioji mokymosi strategija (t.y. gebėjimas susieti turimas ir naujai įgytas žinias, studijuojamo reiškinio visuminis matymas net ir nagrinėjant jo atskiras savybes ir kt.), buvo labiau linkę naudotis antros kartos saityno technologijomis. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad kuo labiau studentas priešinasi pokyčiams, tuo mažiau jis naudojasi saityno 2.0 įrankiais. Tokie studentai antros kartos saityną suvokė kaip grėsmę, jiems buvo sunku įsisavinti naujoves ir pritaikyti jas studijų procese (Aharony, 2009).
Apie saityno 2.0 taikymą bibliotekininkystės ir informacijos studijų procese reikėtų kalbėti dviem aspektais. Pirmiausiai, dėl to, kad antros kartos technologijos turi didžiulį poveikį bibliotekų darbui ir paslaugų organizavimui, kalbama apie bibliotekininkystės ir informacijos specialistų saityno 2.0 įrankių naudojimo kompetencijų ugdymą. Antra, saityno 2.0 technologijos gali būti taikomos tiesiog efektyviau organizuojant patį mokymosi procesą nepaisant to, kokios kompetencijos ugdomos. Aišku, kad dažniausiai abu šie aspektai mokymo procese derinami, t.y. saitynas 2.0 tampa ir mokymo dalyku, ir mokymo priemone. Reikėtų pažymėti, kad įvairių šalių aukštosios mokyklos, rengiančios bibliotekininkystės ir informacijos specialistus, susirūpino saityno 2.0 integravimu į studijų programų turinį. Mokslinėje ir profesinėje spaudoje jau pasirodė atskirų atvejų ir patirties pristatymai. Pavyzdžiui, straipsnyje Studijų programa 2.0? Informacijos studijų pokyčiai saityno 2.0 pasaulyje (angl. Curriculum 2.0? Changes in Information Science Education for a Web 2.0 World), parengtame didelio autorių kolektyvo, pristatoma net penkių šalių, tarp kurių yra ir Lietuva (VU Komunikacijos fakultetas), patirtis. Atvejai leidžia manyti, kad dažniausiai tokie įrankiai kaip socialiniai tinklai, viki svetainės, tinklaraščiai, dalijimosi nuorodomis svetainės (pvz., Del.icio.us), YouTube, Flickr, RSS ir kt. taikomi kaip mokymosi įrankiai. Kurso metu studentai neretai pildo savo tinklaraštį, susijusį su dalyko tema, kartu kuria (atlieka užduotis) ir administruoja arba diskutuoja bendrame dalyko tinklaraštyje. Pažymėtina, kad dėstant saityno 2.0 dalykus vadovaujamasi ir bendrais šio saityno plėtros principais – kolektyviniu darbu ir turinio kūrimu, aktyviu dalyvavimu ir kiekvieno studento indėliu ir kt. Saityno 2.0 technologijos taikomos mokymo procese ir Lietuvoje, ir kaimyninėse Baltijos šalyse (pvz., Talino universitete, žr. Virkus, 2008). VU Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės ir informacijos bakalauro studijų programos studentai gali susipažinti su antros kartos technologijomis antrame kurse pasirinkę dalyką Komunikacija internete. Studentai supažindinami su bendrais antros kartos technologijų principais ir tokiais įrankiais kaip tinklaraščiai, viki svetainės, Flickr, YouTube ir kt.
Taigi, matome, antros kartos saityno taikymas studijų procese aktualus visame pasaulyje. Bibliotekininkystės ir informacijos studentų pageidavimai ir reali šių įrankių taikymo situacija gana panaš8s – naudojamos populiariausios ir labiausiai paplitusios antros kartos saityno technologijos. Tačiau vertėtų pažymėti ir tai, kad šių įrankių taikymo sėkmė, kaip ir rodo tyrimai, priklauso nuo studento motyvacijos ir pasiryžimo gilintis į studijuojamą dalyką.
Parengta pagal:
AHARONY N. The influence of LIS students‘ personality characteristics on their perceptions towards web 2.0 use. Journal of librarianship and information science, 2009, vol. 41, no. 4, p. 227-242.
AL-DAIHANI S. Exploring the use of social software by master of library and information science students. Library review, 2010, vol. 59, no. 2, p. 117-131.
BAWDEN D. et al. Curriculum 2.0? Changes in Information Science Education for a Web 2.0 World. David Bawden, Lyn Robinson, Theresa Anderson, Jessica Bates, Ugne Rutkauskienė, Polona Vilar. INFuture 2007: digital information and heritage [interaktyvus]. 2007 [žiūrėta 2010 birželio 17 d.]. Prieiga per internetą: http://infoz.ffzg.hr/INFuture/2007/pdf/1-03%20Bawden%20et%20al,%20Curriculum%202.0.pdf
Power to the people: social media tracker [interaktyvus] July 2009 [žiūrėta 2010 birželio 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.slideshare.net/Olivier.mermet/universal-mc-cann-wave4
VIRKUS S. LIS education: experiences at Tallinn University, Estonia. Program: electronic library and information systems, 2008, vol. 42, no. 3, p. 262-274.
Pasibaigė dar vieną apklausa, atlikus kurią pavyko gauti 62 atsakymus. Dėkojame visiems apklausos dalyviams.
Apklausos rezultatai apibendrinami diagramoje.
Diagramoje matome, kad daugelis atsakiusiųjų pageidautų, jog studijų procese būtų taikomi tokie antros kartos saityno įrankiai kaip: YouTube, tinklaraščiai, socialiniai tinklai ir viki svetainės. Dauguma mūsų respondentų optimistiškai žiūri į antros kartos saityno technologijas studijų procese, nors yra ir viena nuomonė, kad tokių įrankų studijoms taikyti neverta. Populiariausių įrankių, pageidautų studijoms, pasirinkimą galėtumėme sieti su bendromis saityno 2.0 naudojimo tendencijomis visame pasaulyje. Pavyzdžiui, konsultacinės įmonės Universal McCann tyrimas, kurį atlikus apklausti 22729 aktyvūs interneto vartotojai iš 38 įvairių pasaulio šalių, rodo, kad pagrindinės veiklos internete yra: vaizdo įrašų peržiūra, garso įrašų klausymasis, lankymasis socialinių tinklų svetainėse ir tinklaraščių skaitymas (Power to the people: social media tracker, 2009).
Bibliotekininkystės ir informacijos studentų tyrimai atskleidžia įdomius rezultatus apie požiūrį į antros kartos saityno technologijas studijų procese. Pavyzdžiui, 2009 m. atlikta dviejų Irako ir JAV universitetų bibliotekininkystės ir informacijos magistrantūros studentų apklausa parodė, kad abiejų šalių besimokantieji antros kartos saityno taikymo perspektyvas studijose vertino santūriai. Aukščiausias pateiktų saityno 2.0 privalumų mokymo procese vertinimas sudarė 3.88 balų iš galimų 5. Studentai manė, kad didžiausi tokių technologijų taikymo privalumai yra: galimybė dėstytojams taikyti netradicinius mokymo metodus, aktyvios dėstytojo ir studento sąveikos skatinimas, galimybė kurti naują turinį tiek studentams, tiek besimokantiems, informacijos paieškos ir radimo sąlygų pagerinimas. Paklausti apie problemas, neleidžiančias naudotis antros kartos saityno technologijomis studijuojant, respondentai dažniausiai nurodė, kad: nebuvo apmokyti naudotis socialinio saityno įrankiais, dėstytojai neskatino naudotis jais studijų metu, nenorėtų dalytis informacija internete, neturi laiko naudotis tokiais įrankiais (Al-Daihani, 2010).
Noa Aharony, ištyrusi 160 bibliotekininkystės ir informacijos studentus Izraelyje, nustatė, kad studentai mokydamiesi daugiausiai naudojosi viki svetainėmis, tinklaraščiais ir socialiniais tinklais. Tyrinėtoja taip pat nustatė sąsajas tarp studento mokymosi strategijos ir naudojimosi antros kartos saityno technologijomis. Studentai, kuriems būdinga gilioji mokymosi strategija (t.y. gebėjimas susieti turimas ir naujai įgytas žinias, studijuojamo reiškinio visuminis matymas net ir nagrinėjant jo atskiras savybes ir kt.), buvo labiau linkę naudotis antros kartos saityno technologijomis. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad kuo labiau studentas priešinasi pokyčiams, tuo mažiau jis naudojasi saityno 2.0 įrankiais. Tokie studentai antros kartos saityną suvokė kaip grėsmę, jiems buvo sunku įsisavinti naujoves ir pritaikyti jas studijų procese (Aharony, 2009).
Apie saityno 2.0 taikymą bibliotekininkystės ir informacijos studijų procese reikėtų kalbėti dviem aspektais. Pirmiausiai, dėl to, kad antros kartos technologijos turi didžiulį poveikį bibliotekų darbui ir paslaugų organizavimui, kalbama apie bibliotekininkystės ir informacijos specialistų saityno 2.0 įrankių naudojimo kompetencijų ugdymą. Antra, saityno 2.0 technologijos gali būti taikomos tiesiog efektyviau organizuojant patį mokymosi procesą nepaisant to, kokios kompetencijos ugdomos. Aišku, kad dažniausiai abu šie aspektai mokymo procese derinami, t.y. saitynas 2.0 tampa ir mokymo dalyku, ir mokymo priemone. Reikėtų pažymėti, kad įvairių šalių aukštosios mokyklos, rengiančios bibliotekininkystės ir informacijos specialistus, susirūpino saityno 2.0 integravimu į studijų programų turinį. Mokslinėje ir profesinėje spaudoje jau pasirodė atskirų atvejų ir patirties pristatymai. Pavyzdžiui, straipsnyje Studijų programa 2.0? Informacijos studijų pokyčiai saityno 2.0 pasaulyje (angl. Curriculum 2.0? Changes in Information Science Education for a Web 2.0 World), parengtame didelio autorių kolektyvo, pristatoma net penkių šalių, tarp kurių yra ir Lietuva (VU Komunikacijos fakultetas), patirtis. Atvejai leidžia manyti, kad dažniausiai tokie įrankiai kaip socialiniai tinklai, viki svetainės, tinklaraščiai, dalijimosi nuorodomis svetainės (pvz., Del.icio.us), YouTube, Flickr, RSS ir kt. taikomi kaip mokymosi įrankiai. Kurso metu studentai neretai pildo savo tinklaraštį, susijusį su dalyko tema, kartu kuria (atlieka užduotis) ir administruoja arba diskutuoja bendrame dalyko tinklaraštyje. Pažymėtina, kad dėstant saityno 2.0 dalykus vadovaujamasi ir bendrais šio saityno plėtros principais – kolektyviniu darbu ir turinio kūrimu, aktyviu dalyvavimu ir kiekvieno studento indėliu ir kt. Saityno 2.0 technologijos taikomos mokymo procese ir Lietuvoje, ir kaimyninėse Baltijos šalyse (pvz., Talino universitete, žr. Virkus, 2008). VU Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės ir informacijos bakalauro studijų programos studentai gali susipažinti su antros kartos technologijomis antrame kurse pasirinkę dalyką Komunikacija internete. Studentai supažindinami su bendrais antros kartos technologijų principais ir tokiais įrankiais kaip tinklaraščiai, viki svetainės, Flickr, YouTube ir kt.
Taigi, matome, antros kartos saityno taikymas studijų procese aktualus visame pasaulyje. Bibliotekininkystės ir informacijos studentų pageidavimai ir reali šių įrankių taikymo situacija gana panaš8s – naudojamos populiariausios ir labiausiai paplitusios antros kartos saityno technologijos. Tačiau vertėtų pažymėti ir tai, kad šių įrankių taikymo sėkmė, kaip ir rodo tyrimai, priklauso nuo studento motyvacijos ir pasiryžimo gilintis į studijuojamą dalyką.
Parengta pagal:
AHARONY N. The influence of LIS students‘ personality characteristics on their perceptions towards web 2.0 use. Journal of librarianship and information science, 2009, vol. 41, no. 4, p. 227-242.
AL-DAIHANI S. Exploring the use of social software by master of library and information science students. Library review, 2010, vol. 59, no. 2, p. 117-131.
BAWDEN D. et al. Curriculum 2.0? Changes in Information Science Education for a Web 2.0 World. David Bawden, Lyn Robinson, Theresa Anderson, Jessica Bates, Ugne Rutkauskienė, Polona Vilar. INFuture 2007: digital information and heritage [interaktyvus]. 2007 [žiūrėta 2010 birželio 17 d.]. Prieiga per internetą: http://infoz.ffzg.hr/INFuture/2007/pdf/1-03%20Bawden%20et%20al,%20Curriculum%202.0.pdf
Power to the people: social media tracker [interaktyvus] July 2009 [žiūrėta 2010 birželio 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.slideshare.net/Olivier.mermet/universal-mc-cann-wave4
VIRKUS S. LIS education: experiences at Tallinn University, Estonia. Program: electronic library and information systems, 2008, vol. 42, no. 3, p. 262-274.
Komentarai
Rašyti komentarą