Taikomųjų bakalauro darbų rengimo eiga ir sprendimai. III dalis

Ankstesniame rašinyje aptarinėjome, kaip formuluoti tyrimo tikslą, hipotezę, tad šį kartą pereikime prie kito etapo – mokslinio tyrimo metodų pasirinkimo. Tačiau pirmiausiai grįžtu prie ankstesnės temos. Norėčiau atkreipti studentų dėmesį į dažnai daroma klaidą – visi nori iš karto „peršokti“ prie duomenų rinkimo ir analizės, net nežinodami konkrečiai, į kokius klausimus ketinama atsakyti atliekant tyrimą. Tas nežinojimas yra negebėjimo nustatyti, kokių būdu rinksite duomenis ir juos analizuosite, priežastis. Taigi vis dėlto pradėkite nuo klausimų, į kuriuos norite gauti atsakymą. Šio nedidelio rašinėlio tikslas padėti suprasti sąsajas tarp to, ką tiriate, ką siekiate išsiaiškinti ir to, kokie metodai panaudojami siekiant šio tikslo. Todėl čia nerasite tiesiog „universalių“ receptų ir instrukcijų.

Kai jau žinote, ką norite ištirti (į kokį klausimą atsakyti), galite pasirinkti metodus, kurie labiausiai tinka norint atsakyti į iškeltą klausimą. Renkantis tinkamiausią metodą taip pat svarbu įvertinti jūsų tiriamųjų objektų, šaltinių, respondentų bruožus, paties tyrinėtojo galimybes ir šaltinių prieinamumą (pvz., jeigu kelsime globalius tikslus – pvz., ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę tam tikru klausimu, sunkiai galėsime juos įgyvendinti bakalauro darbe).

Jeigu tiriate žmonių požiūrius, nuomones ir vertinimus galima rinktis interviu arba anketinės apklausos metodą. Pasirinkimą tarp interviu ir anketinės apklausos, savo ruožtu, gali nulemti tai, kiek jūsų nagrinėjama sritis apibrėžta, ar galima (tiksliau, ar tai būtų naudinga) gauti aiškų ir nedviprasmišką atsakymą užduodant tiesioginį klausimą.

Kai kuriais atvejais egzistuoja apibrėžtos tyrimo metodikos (pvz., klausimynai), kurios gali būti tiesiog taikomos jūsų tyrime, arba adaptuojamos jūsų tyrimo kontekstui. Vienas iš tokių pavyzdžių yra F. Herzbergo motyvacijos veiksnių teorija ir anketinės apklausos metodika, su kuria jau teko susipažinti Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės ketvirtakursiams. Egzistuojančių metodikų, tyrimų instrumentų adaptavimas tinka ir tuomet, kai nagrinėjama sritis buvo tyrinėta, tačiau jūsų tyrimo originalumas yra specifinės respondentų grupės arba specifinio laikotarpio analizė. Pavyzdžiui, įdomų tyrimą savo disertacijoje atliko dr. Ineta Sibrian (apie disertaciją trumpai rašėme čia), vertindama Lietuvos bibliotekininkų potencialų indėlį bei vaidmenį ugdant skaitymo kultūrą. Tyrime buvo pasinaudota 1984 m. atlikto tyrimo anketa – ji buvo adaptuota šiuolaikiniam kontekstui. Toks tyrimas leido nustatyti kaip kito bibliotekininko vaidmuo ir potencialus indėlis ugdant skaitymo kultūrą, palyginti skirtingų laikotarpių duomenis. Taigi jau atliktų tyrimų metodikų adaptavimas gali būti labai originaliu jūsų sprendimu.

Kitais atvejais netikslinga formuluoti tiesioginius klausimus ir tikėtis aiškaus atsakymo, nes į kai kuriuos klausimus sudėtinga atsakyti vienareikšmiškai, ar netgi pats klausimas (ir/ar atsakymo variantų pasiūlymas) gali paveikti atsakymą. Pavyzdžiui, tyrime „Biblioteka kasdieniame gyvenime“, kuriame buvo apklausiama gana plati auditorija – eiliniai Lietuvos piliečiai, buvo panaudotas originalus metodinis sprendimas. Vietoj to, kad tiesiogiai klaustų, kaip respondentai vertina biblioteką ir jos vaidmenį savo gyvenime, tyrinėtojai paprašė palyginti biblioteką su automobiliu. Automobilis – tai puiki metafora, kuri leidžia perteikti įvairius bibliotekos vertinimo aspektus (pvz., patvarus, patikimas šeimyninis automobilis rodo bibliotekas reikšmingumą ir sąsajas su kasdieniu gyvenimu) (Glosienė, Petuchovaitė, Padagaitė, 2006). Tokiais atvejais geriausiai tinka interviu metodas.

Pastaba. Mokslinių tyrimo metodų ir originalių sprendimų labai daug, jų nepateikiame šiame straipsnyje. Svarbu prisiminti, kad interviu ir anketinė apklausa nėra vieninteliai tyrimo metodai :).

Atkreipkite dėmesį į tai, kad priklausomai nuo to, kam tyrime panaudojami metodai, galima skirti duomenų rinkimo ir duomenų analizės metodus. Ką tik aptarėme duomenų rinkimo metodus, kurie leidžia surinkti reikiamą informaciją iš įvairių šaltinių. Bet kad galėtumėte interpretuoti gautus duomenis, būtina pasinaudoti duomenų analizės metodais. Jų pasirinkimas priklauso nuo tyrimo tikslo ir gautų tyrimo duomenų rūšies (i.e. ar tai kiekybiniai ar kokybiniai duomenys).

Pavyzdžiui, gavote kiekybinius duomenis (pvz., anketos respondentai pasirinko tam tikrus tyrinėtojų pasiūlytus atsakymų variantus) ir norite nustatyti, ar yra sąsajų tarp tam tikrų duomenų grupių (pvz., lyties, amžiaus, socialinio statuso ir tam tikrų pažiūrų ar elgesio). Norint nustatyti tokias sąsajas jums reikės pasinaudoti statistinės analizės metodais.

Jeigu jūsų surinkti duomenys – kokybiniai, galima pasinaudoti turinio analizės metodu, kuris leidžia apibendrinti tekstinę informaciją. Tam susipažinę su nagrinėjamais tekstais ir nustatę bendrus įvairių atsakymų požymius, formuojame semantines (prasmines) kategorijas, sudarome jų žodyną ir apskaičiuojame kategorijas tiriamame tekste. Galimi ir kiti turinio analizės būdai.

Kai kuriais atvejais tyrimo tikslais tyrinėtojas naudojasi informacija iš įvairių jau parengtų šaltinių (t.y. antrine informacija), pavyzdžiui, analizuoja Lietuvos bibliotekų statistinius duomenis (tam tikrų bibliotekų tipų, tam tikro laikotarpio duomenis ir pan.).

Pastaba. Nepamirškite, kad egzistuoja specifinės taisyklės ir rekomendacijos, kaip taikyti tam tikrą metodą. Su jomis reikia susipažinti prieš atliekant tyrimą ir jų laikytis.

Metodų pasirinkimas yra svarbus, bet nevienintelis tyrimo metodikos kūrimo etapas. Būtina priimti ir argumentuotai pristatyti tyrimo metodikos aprašyme kitus sprendimus – tyrimo imties, duomenų atrankos, analizės kriterijų, taisyklių bei procedūrų ir kt.

Naudota literatūra:

BAGDONAS E. Socialinė statistika. Pirmoji dalis: metodai. Kaunas, 2009. 238 p.
GLOSIENĖ A.; PETUCHOVAITĖ R.; PADAGAITĖ G. Biblioteka kaip trečioji vieta. Informacijos mokslai, 2006, t. 39, p. 32-52.

Komentarai

  1. Laba diena,
    Ar bakalauro darbe teorinei daliai ir tyrimui t.b. atskiri Įvadas (tikslas, uždaviniai), Išvados?

    T.y. ar šie dalykai yra bendri ir vieninteli visam darbui, ar jie yra du?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sveiki, įvadas ir išvados rašomi bendrai visam darbui.

    Atliekant empirinį tyrimą (anketinę apklausą, turinio analizę ir kt.) rašomi tokie poskyriai kaip: tyrimo metodika, tyrimo rezultatai, tyrimo rezultatų aptarimas (pastarajame poskyryje gauti rezultatai lyginami su ankstesniais tyrimais, interpretuojama, kaip gauti duomenys atsako į tiriamąjį klausimą, kuris paprastai atsispindi empirinio tyrimo tiksle).

    Matote, empirinis tyrimas paprastai leidžia įgyvendinti vieną ar kelis bakalauro darbo uždavinius, todėl reikia ir bendrų bakalauro darbo išvadų, kurie įvairių dalių pagrindu leistų atsakyti į visame bakalauro darbe sprendžiamą problemą.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Ačiū už atsakymą, už paaiškinimą:)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai