Docentės Vitos Mozūraitės patarimai rašančiam bakalauro darbą

Pradedame skelbti dėstytojų patarimus apie tai, kaip parengti kokybišką darbą ir išvengti klaidų, kurias dažnai daro studentai. Pirmoji į rock&roll bibliotekininkų pasiūlymą skelbti dėstytojų patarimus atsiliepė docentė Vita Mozūraitė. Manau, kad daugelis VU Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės studentų ją puikiai pažįsta. Dėstytoja turi milžinišką vadovavimo bakalauro darbams patirtį. Kviečiame susipažinti su laiko patikrintais patarimais :).


Patarimai rašančiam bakalauro darbą


ANTRAŠTINIS LAPAS

Bakalauro darbo moteriškos giminės vadovas yra vadovė.

Nereikia aklai kopijuoti antraštinio lapo pavyzdžio iš interneto. Galimas daiktas, kad studento studijų programa priklauso kitam padaliniui, o studento pavardė yra ne Vandenis Povandenis.

REFERATO LAPAS

Referatą perskaitęs pilietis turi susidaryti įspūdį, ar jam verta tą darbą skaityti, t.y. referate turi būti pristatytas darbas, jo svarba ir struktūra, o ne tyrimo rezultatai.

Raktiniai/reikšminiai žodžiai turi padėti asmeniui, ieškančiam informacijos tam tikra tema, ją rasti.

TURINYS

Nereikia turinio rašyti arklinėm raidėm, tiks tas pats 12 punktų šriftas.

Referato buvimo vietos turinyje nurodyti nereikia.

Darbo dalių numeracija turinyje ir pačiame darbe turi sutapti. Įvadas ir išvados nenumeruojami. Žodis „priedai“ gali būti ir vienaskaita, jei priedas tik vienas. Jei tikrai vienas, jo numeruoti nereikia.

ĮVADAS

Nepradėkite įvado nuo objekto. Pirmiausia pristatykite temą, kad skaitytojas suprastų, kuriam galui apskritai rašote šia tema ir kodėl pasirinkote tokį objektą tirti ir darbo tikslą.

Hipotezės neturi būti laužiamos iš piršto. Jas turi padiktuoti patyrimas arba bendroji įvade pristatytoji padėtis/situacija. Darbe hipotezė turi būti patvirtinta arba paneigta. Neverta kaip hipotezės kelti visiems žinomą dalyką, pvz., kad knygos leidžiamos tam, jog jas skaitytų.

DĖSTYMAS

Prieš siųsdami dėstytojui tikrinti savo darbą perskaitykite jį atidžiai, geriausia – kitą dieną ar bent jau po poros valandų – taip paliksite mažiau korektūros klaidų.

„Pokalbiai su bibliotekininkėmis“, jei jie nėra dokumentuoti (atspausdinti ar įrašyti į diktofoną), nėra patikimas informacijos šaltinis.

Bakalauro darbas – ne sovietinio tipo ataskaita „kaip mes visi gražiai gyvename“.

Nebūtina nuolat cituoti bakalauro darbo vadovą, norint jam įtikti. Geriau parašyti gerą bakalauro darbą.

Bakalauro darbas – ne publicistinis straipsnis, venkite jame laikraštinių frazių, sensacijų ir pagiriamojo stiliaus.

Bakalauro darbas – ne grožinis ar poezijos kūrinys, venkite emocinių aspektų („deja“, „tik“, „net“, „labai gražus“) ir gražių, ypač metaforiškų, išsireiškimų. Čia kiekvienas žodis reiškia tai, ką reiškia tiesiogiai, o ne perkeltine prasme. Tad „žydintys vaikučių veideliai“ bus nusėti gėlėmis, o „kelius į ateitį nušviečianti biblioteka“ bus panaši į lempą.

Ilgas brūkšnys atskiria, o trumpas – sujungia. Ilgasis pakeičia praleistą veiksmažodį (biblioteka – informacijos saugojimo vieta), o trumpas nurodo dvigubą paskirtį (bibliotekininkas-bibliografas).

Nereikia dirbtinai išplėsti teksto pradedant kiekvieną poskyrį naujame puslapyje, paliekant didžiausius tarpus tarp skyrių ir poskyrių, tarp teksto ir lentelių ar diagramų.

Tekste nereikia kartoti lentelėse esančių duomenų, bet reikia juos komentuoti.

Nereikia retorinių klausimų („Ir kas gi galėtų padėti bibliotekininkui?“), turi būti tik faktai, teiginiai ir jų komentarai.

Anketose identifikaciniai klausimai (respondentų amžius, lytis, klasė, darbovietė, gyvenamoji vieta ir pan.) turi būti pateikti pabaigoje, tačiau analizuojami – tyrimo aprašymo pradžioje, kad skaitytojas iš karto suprastų, apie ką kalbama, kas buvo tirtas.

Aprašant tyrimą būtina nurodyti kas, kada ir kur atliko tyrimą, kokiu tikslu, kokiu metodu ir kodėl būtent tokiu.

Moksliniame darbe asmenvardis „aš“ nevartojamas, kaip ir pirmu asmeniu parašyti veiksmažodžiai. Turi būti pasirinktos neutralesnės formos, o save studentas gali įvardinti „šio darbo autorius“.

Nedemonstruoti bet kokio šališkumo ir smeninės pozicijos žodžiais „įdomu“, „puiku“, „netikėta“ ir pan.

Procentas – šimtoji dalis, jis negali būti didesnis ar mažesnis. O štai dalis – gali. Todėl geriau rašykite „didesnė dalis“, o ne „didesnis procentas“. Procentų gali būti tik daugiau arba mažiau.

Visos dėstymo dalys turi būti tarpusavyje susijusios. Tad jei pirmoje dalyje minite istorinius faktus, gerokai laike nutolusius nuo pagrindinės darbo temos, raskite būdą, kaip susieti tuos faktus su konkrečiu tyrimu ir jo rezultatais. Galbūt norite parodyti, kaip radikaliai viskas pakito? O gal norite pasakyti, jog praeitis davė impulsą dabartiniams tyrimams?

GRAFINĖ MEDŽIAGA

VISOS lentelės ir diagramos turi turėti pavadinimą ir numerį.

Diagramos ir lentelės numeruojamos atskirai.

Lentelių ir diagramų pavadinimai turi būti atspausdinti tuo pačiu 12 punktų šriftu.

Nereikia demonstruoti, kad mokate visų tipų diagramas talpinti tekste. Pasirinkite porą-trejetą patogesnių tipų ir nedarykite jų itin ryškiai spalvotų.

Diagrama, grafikas, brėžinys, lentelė ir paveikslėlis – ne vienas ir tas pats. Jų paskirtis ir išvaizda – skirtingi.

Diagramose tekstas neturi būti pernelyg mažom raidėm.

Ašinėse diagramose būtina nurodyti, kokie dydžiai pateikiami abiejose ašyse – ir X, ir Y.

Nereikia darbe pateikinėti tų pačių duomenų trimis būdais – lentelėse, diagramose ir žodžiu.
Statistiniai duomenys turi būti pavaizduoti diagramomis arba lentelėmis, o žodžiu reikia ne kartoti duomenis, o jus komentuoti, siejant su teorine darbo dalimi.

Jei diagrama ar lentelė netelpa vertikaliame lape, nesuspauskite jos iki neįmanomumo perskaityti, geriau atspausdinkite keliuose gulsčiuose („landscape“) lapuose ir patalpinkite prieduose, neužmiršdami to nurodyti tekste.

IŠVADOS

Išvadose negalima kartoti faktinių duomenų – skaičių, procentų ir pan.

Teksto apibendrinimas ir išvados nėra vienas ir tas pats. Teksto apibendrinimas – tarsi santrauka, o išvados – iškeltų uždavinių įvykdymo rezultatas, atsakantis į klausimą : ir kas gi iš viso to išėjo?

BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS

„Google“ ir visos kitos paieškos sistemos – tai dar ne informacijos šaltiniai, o tik spinta, kur jie sudėti. Spintos aprašo nereikia, reikia tiesioginių dokumentų pavadinimų ir adresų, kur jie saugomi.

www.speros.lt ir panašūs tinklalapiai neturėtų tapti bakalauro darbo rašymo atspara, kaip ir Wikipedia, kurią pildo visi, kas netingi, tarp jų – ir jūsų kolegos studentai. Yra gerokai rimtesnių šaltinių, pvz., VU bibliotekoje esančios elektroninės duomenų bazės.

Būtina nurodyti, kada JŪS paskutinį kartą žiūrėjote cituojamą tinklalapį, nes visai galimas dalykas, kad kai darbo vadovas užsimanys jį patikrinti, tinklalapis nebeveiks ir Jūs būsite apkaltinti informacijos „laužimu iš piršto“.

Būtinai nurodykite tikslų elektroninio dokumento adresą – kad bet kuris skaitytojas jį nesunkiai rastų.

SANTRAUKA UŽSIENIO KALBA

Santrauka, priešingai nei referatas, yra tas pats bakalauro darbas, tik sutalpintas viename puslapyje – su problema, aktualumu, teorija ir tyrimo rezultatais, tik be diagramų.

PRIEDAI

Nereikia prie bakalauro darbo pridėti VISŲ anketų, užtenka vieno tuščios anketos pavyzdžio.

Darbo vadovas atidžiau perskaitytų bakalauro darbą, jei jį studentas pristatytų vadovui ne 23 valandą registracijos išvakarėse, o bent pora dienų anksčiau. Dar liktų laiko ir pataisyti.

Gramatinės, korektūros, stiliaus ir sintaksės klaidos – studento, o ne darbo vadovo reikalas. Jei trokštate pademonstruoti savo neišsilavinimą ir nemeilę gimtajai kalbai, tuomet, žinoma, taisyklinga rašyba ir skyryba nebūtinos.

Nuotraukos, talpinamos prieduose turi būti informatyvios, o ne šiaip sau „gražios“ darbo autoriui.

SMULKMENOS

Puslapius numeruokite „insert – page numbers“ komandos pagalba, o ne ranka. Menkiausias pataisymas perstums eilutes ir puslapio numeris atsidurs tekste.

Tarp metų skaičiaus ir santrumpos m darykite tarpą: 2009 m.

Pasirinkite vienodą užsieniečių pavardžių rašymo būdą – arba pagal tarimą, arba pagal rašybą. Rusų autorių pavardes transkribuokite lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.

Komentarai

  1. Prajuokino ta vieta "Gramatinės, korektūros, stiliaus ir sintaksės klaidos – studento, o ne darbo vadovo reikalas. Jei trokštate pademonstruoti savo neišsilavinimą ir nemeilę gimtajai kalbai, tuomet, žinoma, taisyklinga rašyba ir skyryba nebūtinos.":))) Anksčiau naudojau tik word'ą rašybai taisyti, dabar džiugu, kad ir internete galima pasitikrinti klaidas, kad ir www.rasyba.lt

    AtsakytiPanaikinti
  2. Labai naudingi pastabos ir dar šmaikščiai aprašyta -įdomu skaityti :) Ačiū dėstytojai!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Iš kokio šimtmečio patarimas nerašyti pirmuoju asmeniu? Vakaruose jau 20 metų persiorientuota. Jau seniai pripažinta, kad neįmanomas objektyvusis, nešališkas tyrėjas, tad būtina save pozicijonuoti savo rašto darbe. Siūlau patarėjai atsišviežinti.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Atsišviežinau - pasitikslinau, vis dar nerekomenduojama moksliniame darbe rašyti pirmu asmeniu. Bent jau Britanijoje, JAV, Australijoje, Rusijoje. Tačiau gynimo metu - leidžiama. Žinoma, tai tik rekomendacijos, jų galima nepaisyti.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Negalima rašyti bakalauriniam darbe pirmuoju asmeniu. Kas siūlė atsišviežinti 2012-2013 metais, siūlau atsišviežinti ir dabar.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai