Šiaulių miesto bibliotekos nuotolinis seminaras apie pasakų terapijos metodus pedagogams, bibliotekininkams ir tėvams

 

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Šaltinėlio“ filialas, kuris laimėjo  Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos nominaciją "Kūrybiškiausia biblioteka 2020", spalio mėnesį surengė nuotolinį seminarą Pasakų terapijos metodai vaikų skaitymo skatinimo ir emocinio intelekto ugdymo procese“. Mokytis buvo pakviesti Šiaulių miesto bei rajono, taip pat Joniškio  lopšelių-darželių pedagogai, bibliotekininkai, ikimokyklinukus auginantys tėvai. Seminarą vedė Inga Maslauskienė, Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė, programos „Neįtikėtini metai“ tėvų / įtėvių / globėjų, auginančių 3–6 metų amžiaus vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sunkumų, grupių vadovė ir Viktorija Grigorjeva, psichologė, pasakų dirbtuvių „Permainų vėjas“ įkūrėja ir autorė, terapinių pasakų ciklo „Šviesuliukai“ vaikams „ankstukams“ autorė, emocinio ir muzikinio intelektų lavinimo programų „Jausmų pasakos“ bei „Kelionės“ bendraautorė, dailės terapeutė, žaidimų terapijos specialistė  

Emocinio intelekto reikšmė 

Emocinis intelektas (EI) yra svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime. I. Maslauskienė pažymėjo, kad „emocinis intelektas apima tai, kaip aš suvokiu emocijas bei gebu jas įvardinti, kaip moku savo emocijas valdyti, kaip gebu suprasti šalia esančio žmogaus emocijas, ką aš darau su kito žmogaus emocijomis“. Vėliau psichologė apžvelgė išlavinto EI rezultatus ir žemo EI sukuriamas sąlygas. 

„Tiems, kurie ugdote vaikų emocinį intelektą, svarbu prisiminti, kad emocinio intelekto ugdymas yra ilgas procesas, o įgūdžius svarbu formuoti nuosekliai, vienodai. Vaikų emocinė raiška nesusijusi su pagarba  suaugusiajam, ji susijusi su vaiko įgūdžiais“,– seminaro dalyviams patarė psichologė.

Pasaka kaip bendravimo instrumentas

Viktorija Grigorjeva, aptardama vaikų skaitymo skatinimo  ir emocinio intelekto ugdymo metodus, pabrėžė, - „Pasaka – bendravimo instrumentas. Dalindamiesi su vaikais savo emocijomis, jausmais ir įvardinus juos – jūs mokote vaiką emocijų abėcėlės“. 

Apžvelgusi pasakų rūšis, jų pritaikymo tam tikram amžiui ypatumus, psichologė pasidalino darbo su pasaka metodų įvairove:  sekimo, perrašymo, suvaidinimo, pasakų analizės, akcentuojant  personažų dydį, problemos sprendimo būdą, personažų pasikeitimus, blogio pasekmes, suteikiamą pagalbą, personažo darbštumą, šeimos narių santykius, pagrindinio personažo motyvus, teksto pasakiškus, neaiškius, gražius žodžius. Seminaro dalyviai sužinojo pagrindines pasakos kūrimo taisykles bei pasakų kūrimo metodus:  pasaka apie esamą vaiką, fantazijos binomą, persirengimą, kas būtų, jeigu... Pasakos skaitymas vaikui – tai galimybė bendrauti su vaiku ir skirti jam dėmesį. 

„Jeigu vaikas nenori klausytis pasakos, tai ne jam neįdomu, o neįdomu suaugusiajam, kuris skaito tą pasaką, “ – kalbėjo lektorė.             

Psichologė siūlė visada prisiminti, kad „pasaka – tai informacijos apie gyvenimą bankas.“ Seminaro dalyviai be žinių gavo ir praktinių dovanų: terapinių pasakų rinkinį, pasakų konstruktorių, Vladimiro Propo kortas, stalo žaidimą su kortelėmis bei galėjo išbandyti meditacinę pasaką „Debesėlis“, pasitelkus gamtos garso foną. 

Šie mokymai yra projekto „Veltinio teatras: biblioterapija vaikams", kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė, dalis.

--------------------------------
 

Informacija ir nuotraukos - Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Šaltinėlio“ filialo.  Atsiuntė Jurgita Januševičiūtė