Iš toli ir iš arti: superbibliotekininkai iš Afrikos šalių, II dalis

Djillali - Lietuvos nacionalinės bibliotekos dirbtuvėse,
nuotr. EIFL
Tęsiame mūsų rubriką apie Afrikos šalių superbibliotekininkus, kurie šių metų rugpjūčio mėnesį lankėsi Lietuvoje. Šį kartą norėčiau pristatyti Djillali Chatane, dirbantį Orano miesto Islamo kultūros centro viešojoje bibliotekoje (Alžyre). Djillali bibliotekoje yra vadovauja Informacijos paslaugų skyriui. Bendraujant su Djillali matėsi, kad jis labai darbštus ir nuovokus, bet kartu ir labai linksmas bei šiltas žmogus. Tai ne pirmas jo vizitas į Europą, Djillali yra keliavęs ir dalyvavęs tarptautinėse programose. Taigi žemiau - mūsų pokalbis su Djillali apie jo darbą bibliotekoje. Tikiuosi, kiekvienas skaitytojas jame ras įdomių minčių ir įžvalgų. O gal jūs dirbate bibliotekoje dėl tų pačių priežasčių kaip ir Djillali?

Zinaida: Kaip atsiradai Islamo kultūros centro viešojoje bibliotekoje? Kaip atsitiko, kad pradėjai darbą šioje bibliotekoje?

Djillali: Mano istorija prasideda 2006 metais. Aš labai gerai išlaikiau nacionalinį egzaminą, todėl turėjau iš ko rinktis. Pasirinkau bibliotekininkystę dėl įvairių priežasčių. Man patinka dirbti bibliotekoje ir lavinti savo bendruomenę. Be to, priklausau kartai, kuri neretai vadinama informacijos karta. O bibliotekininkystė siejasi su informacijos valdymu. Nutariau dirbti viešojoje bibliotekoje baigęs bakalauro studijas universitete. Baigęs studijas išsiunčiau savo CV į įvairias bibliotekas, ir man pasiūlė dirbti universiteto bibliotekoje ir Islamo kultūros centro viešojoje bibliotekoje. Taigi, turėjau rinktis tarp universiteto ir viešosios bibliotekos. Pasirinkau viešąją biblioteką, nes jaučiau, kad ši biblioteka suteiks man daugiau galimybių daryti įtaką aptarnaujamai bendruomenei, tiesiogiai bendrauti su žmonėmis ir įgyvendinti įvairias inovacijas. Viešoji biblioteka leidžia dirbti su bendruomene ir diegti naujoves taip, kaip aš noriu. Universiteto bibliotekoje yra labai daug taisyklių, ir tu tiesiog turi jas vykdyti ir atlikti darbą, tau lieka mažiau galimybių kažką sukurti pačiam. Taigi, dirbdamas viešojoje bibliotekoje aš turiu daugiau galimybių daryti tai, ką aš noriu padaryti, būti novatorišku.

Zinaida: Nutarei toliau mokytis ir gauti magistro diplomą...

Djillali: Taip, Alžyre, jeigu nori kilti karjeros laiptais ir atlikti tyrimus bibliotekoje, turėtum gauti magistro laipsnį. Taigi, tęsti studijas ir tobulėti savo profesijoje yra gera mintis.

Djillali kalbina savanorį Marijampolės viešojoje bibliotekoje.
Nuotr. EIFL
Zinaida: Tave domino tam tikri tyrimai bibliotekoje?

Djillali: Aš pasirinkau tirti atvirą prieigą ir dalinimąsi žiniomis bibliotekose.

Zinaida: Kodėl pasirinkai šią temą?

Djillali: Mane domino, ką biblioteka gali padaryti savo bendruomenės labui. Kaip minėjau anksčiau, mūsų karta – tai informacijos karta. Mane domino, kaip biblioteka gali atlikti miesto, bendruomenės informacijos centro vaidmenį, kaip ji galėtų užtikrinti ir palengvinti prieigą prie įvairiausios informacijos bei žinių.

Zinaida: Kaip atrodo tavo įprasta diena bibliotekoje?

Djillali: Mano dienos bibliotekoje atrodo paprastos. Ryte mes organizuojame nedidelį susitikimą, kuriame aptariame, ką nuveikėme vakar ir ką turėtumėme nuveikti šiandien. Paskui  einu į savo kabinetą, dirbu su ataskaitomis. Aš taip pat prižiūriu įvairių projektų įgyvendinimą.
Tačiau svarbiausia, kad jaučiuosi labai laisvas bibliotekoje, nes viešoji biblioteka yra labai lanksti ir galiu įgyvendinti įvairius sumanymus.

Zinaida: Kokia veikla tau labiausiai patinka?

Djillali: Man labiausiai patinka dirbti su moksleiviais. Žinoma, man apskritai patinka dirbti ir bendrauti su žmonėmis. Bet labiausiai – dirbti su vaikais. Kai dirbi su vaikais, perteiki jiems savo žinias, jau po kelių mėnesių gali matyti rezultatą. Tu matai tą jų akyse, ir dėlto jautiesi patenkintas ir pasitiki savimi, nes jauti, kad padarei kažką svarbaus savo bendruomenei. Esi naudingas. Matai tą rezultatą ne tik iš tyrimų ir ataskaitų, bet tiesiogiai jų akyse, ir tai yra svarbiausias dalykas mano darbe.

Zinaida: Ar norėtum kažką pakeisti, patobulinti savo bibliotekoje?

Djillali: Aš norėčiau pakeisti požiūrį į biblioteką. Mano bendruomenėje biblioteka suprantama kaip kažkoks papildomas darinys, papildoma erdvė. Aš norėčiau pakeisti šitą požiūrį ir įrodyti, kad biblioteka yra trečioji vieta. Pirmoji vieta – mūsų namai, antroji – mūsų darbas, o viešoji biblioteka turėtų tapti trečiąja svarbia vieta mūsų gyvenime. Mes turime labai stengtis, kad pakeistumėm įprastą požiūrį. Viešoji biblioteka turėtų būti atvira kiekvienam; kiekvienas žmogus turėtų rasti bibliotekoje tai, ko jam reikia: nori susitikti su draugais – galima susitikti viešojoje bibliotekoje, nori pasiklausyti muzikoje – nueik į viešąją biblioteką, nori pramogauti – gali pramogauti bibliotekoje. Žinios turi būti randamos ne tik knygose, bet ir muzikoje, ir pramogose. O knygos, žinoma, turi būti prieinamos tiek tradicine, tiek virtualia forma. Taigi, tai yra viešoji biblioteka, kurią aš norėčiau matyti.

Zinaida: Ir mano paskutinis jau tradiciniu tapęs klausimas – ką palinkėtum Lietuvos studentams, kurie vis dar renkasi savo profesinį kelią ir svarsto, ar tapti bibliotekininkais? Ką jiems pasakytum?

Djillali: Norėčiau jiems pasakyti tris dalykus. Pirmasis, mes gyvename informacijos amžiuje, taigi jei nori žengti koją kojon su savo laikmečiu, rinkis šią profesiją. Antrasis dalykas – jeigu nori padaryti kažką naudingo savo šaliai ir savo bendruomenei, rinkis šią profesiją. Ir trečiasis dalykas – Lietuvos bibliotekoms puikiai sekasi, bet jiems reikia Tavęs, kad įveiktų įvairiausius iššūkius ir sukurtų nuostabias bibliotekas, kurių tikrai nusipelnė bendruomenė.

Zinaida: Ačiū tau už pokalbį.

Komentarai

Populiarūs įrašai