Birželio pradžioj pirmą kartą apsilankiau Slovėnijoje – šalyje, su kuria jau senokai susipažinau neakivaizdžiai iš kitose kelionėse sutiktų žmonių – slovėnų ir neslovėnų – pasakojimų. Slovėnijoje lankiausi darbo reikalais, tai turizmui laiko beveik neturėjau. Tačiau iš Liublianos išvykau su jausmu, kad ten būtinai sugrįšiu dar pabūti ir pamatyti daugiau. Kodėl? Dienomis mus lepinęs neįprastas birželiui trisdešimties laipsnių karštis palaipsniui virsdavo į šiltą vakarą; siauros gatvelės ir Liublianica upės pakrantės dūzgė nuo vietinių, ir turistų apsėstų lauko restoranų ir kavinių, taip pat ir praeivių, ir dviratininkų. Neįtikėtinai jauku, kai didesnėje senamiesčio dalyje draudžiamas automobilių eismas. Penktadienis prie miesto pagrindinės turgavietės vyksta atviros virtuvės renginys – keliasdešimt restoranų vilioja praeivius už keletą eurų išbandyti įvairių pasaulio šalių virtuvių skonius ir kvapus. Grožybės ir įdomybės nesibaigia Liubliana, liudija tie, kurie po mūsų renginio pasiryžo pakeliauti po šalį. Pasilieku tai savo kitam – turistiniam – apsilankymui ir pereinu prie bibliotekų.
Iš anksčiau minėtų pasakojimų ir knygų žinojau ir tai, kad Slovėnija yra ir gerų bei populiarių tarp vietinių gyventojų viešųjų bibliotekų kraštas. Tokia ir išlieka, nepaisant dėl krizės kasmet mažinamo viešojo finansavimo kultūrai ir praėjusiais metais socialinių protestų sutrupintos vyriausybės liekanų ir naujų rinkimų laukimo. Mūsų renginio programoje buvo numatyti vizitai į Liublianos miesto biblioteką, Grosupljės, Domžalės ir Kamniko savivladybių viešąsias bibliotekas. Nors anot vietinių tai neblogos, bet ne įdomiausios bibliotekos, bet vis tiek į akis iš karto krinta geras profesionalumo standartas ir kiekvienoje – savas naujoviškumo inkliuzas. Pavyzdžiui, Liublianos viešojoje bibliotekoje grožinė literatūra sudėliota pagal vietoje sukurtą žanrinę-teminę klasifikaciją, žymimą ne skaičiais, o piktogramomis – kad žmonėms būtų lengviau pasirinkti (Nuotraukoje). Jie taip pat turi mokymosi mainų duomenų bazę, kurioje registruojasi norintys mokytis ir išmokti, pavyzdžiui, muzikos, remontuoti dviračius ar sodininkauti. Grosupljės viešojoje bibliotekoje veikia vienintelė miestelyje galerija, kurioje vyksta vietos gyventojų ir profesionalų meno parodos. Jų kuratorė – jauna ir entuziastinga bibliotekininkė užsuko į biblioteką per savo laisvadienį, kad užsieniečių bibliotekininkų grupei pristatytų veikiančią parodą. Domžalės viešoji biblioteka įsikūrusi antrame prekybos centro aukšte, šalia miesto stadiono, kasdien sulaukia iki tūkstančio įvairaus amžiaus lankytojų.Kamniko viešoji biblioteka pirmoji Slovėnijoje sukūrusi pradėjo vietos istorijos skaitmeninimą. Ji kasmet iš bendruomenės išsirenka bibliotekos ambasadorių – žinomą ar/ir aktyvų žmogų, kuris padeda populiarinti paslaugas ir atstovauti biblioteką.
Slovėnijoje knygų išduoties rodikliai viešosiose bibliotekose išlieka stabilūs, kai didesnėje dalyje išsivysčiusių pasaulio šalių jie krenta. Natūraliai kilo mintis, kad Slovėnijos sėkmingos bibliotekų plėtros pavyzdys galbūt prilygsta skandinaviškam populiarių bibliotekų fenomenui. Jokių gilių tyrimų, žinoma, aš nedariau, bet pasidalinsiu spėjimais, neformalių pokalbių nuotrupomis ir nuojautomis iš apsilankymų. Galbūt to priežastis, kad šalies informaciniame portale „Slovenia.si“ kultūros pristatymas prasideda žodžiais: „
Beveik kiekvienas slovėnas iš prigimties yra rašytojas, dailininkas, virėjas, šokėjas, vynininkas, muzikantas, režisierius, aktorius, tinklaraštininkas ar graveris“ [1]. Galbūt atsakymas slypi pagrindinio jų kultūros politikos dokumento pavadinime – „Viešojo intereso vykdymo kultūros srityje įstatymas“ (
Act on Enforcing Public Interest in the Field of Culture; 2002). „Slovėnijos kultūros sindromas“ mažai šaliai visada buvo svarbiu šaltiniu tautos ir šalies tapatybei kurti [2]. Galbūt todėl, kad šalies nepriklausomybės pradžioje viešosios bibliotekos protingai pasinaudojo valstybės pastatų paveldo programa, dosniai finansuota valstybės. Sistemingos slovėnų viešųjų bibliotekų situacijos studijos greičiausiai atvestų prie ilgesnio ir, be abejo“ solidesnių priežasčių sąrašo. Greičiausiai parodytų ir tipines šios kultūros srities, priskirtos vietos savivaldai ir stipriai institucionalizuotos, problemas – nelankstumą, idėjų trūkumą ir pokyčių baimę, politizuotą vadovų skyrimą ir biurokratizmą, „pagyvenusią“ techninę infrastruktūrą ir t.t.
Jau minėjau, kad šiandien neišvengiamai Slovėnijos viešosios bibliotekos gyvena šalį ištikusios ekonominės krizės sąlygomis – kasmet planuoja mažesnius biudžetus, nuosekliai mažina darbuotojų atlyginimus, centrinė valdžia nebeskiria lėšų infrastruktūros ir paslaugų plėtrai, šiek tiek sumažino finansavimą ir knygoms. Tačiau viešosios bibliotekos dirba toliau, siūlo vietos žmonėms erdves susitikimams, paklausias socialines, edukacines ir rekreacines programas. Dar daugiau – nusprendė sustiprinti Slovėnijos viešųjų bibliotekų asociacijoje ir daugiau pastangų skirti bendradarbiavimui.
Pirmasis žingsnis – vertas pagyrų. Asociacijos suburta darbo grupė sukūrė Slovėnijos viešųjų bibliotekų plėtros strategija 2013-2020 “
Slovėnijos bibliotekos ateičiai [3] ”, kuri nubrėžia vieningą paslaugų plėtros kryptį ir suteikia veiklos gaires besikeičiančioje modernioje visuomenėje. Prieš dvejus metus šiame tinklaraštyje rašiau apie Suomijos ir Nyderlandų viešųjų bibliotekų „
sutartines“ strategijas ir jų prasmę bei naudą. Jei neklystu, Slovėnija yra pirmoji šalis Rytų ir Centrinės Europos regione turinti tokią profesinės bendruomenės iniciatyva viešųjų bibliotekų plėtros strategiją. Strategijoje suformuluoti keturi strateginiai prioritetai ir devyni uždaviniai skatina bibliotekas rengti ir įgyvendinti ateities plėtros planus, siekti pritraukti partnerius ir investicijas:
1 strateginis prioritetas. Organizacija, valdymas ir viešųjų bibliotekų tinklas;
1 uždavinys. Užsitikrinti pakankamą finansavimą ir produktyvias bibliotekų paslaugas.
2 uždavinys. Organizuoti stabilų, veiksmingą ir racionalų viešųjų bibliotekų tinklą.
2 strateginis prioritetas. viešųjų bibliotekų paslaugos;
1 uždavinys. Vystyti esamas ir kurti naujas paslaugas
2 uždavinys. Pagerinti bibliotekų paslaugų naudojimą
3 strateginis prioritetas. Bibliotekininkų kompetencija ir žinios;
1 uždavinys. Išugdyti profesionalų ir kompetentingą personalą žinių visuomenei.
2 uždavinys. Strategiškai administruoti ir valdyti permainų laikotarpiu.
3 uždavinys. Užtikrinti profesinių žinių tėkmę.
4 strateginis prioritetas. Biblioteka – aktyvus socialinės aplinkos veiksnys –uždaviniai ir veiksmai.
1 uždavinys. Sustiprinti esamas ir kurti naujas partnerystes.
2 uždavinys. Padidinti viešųjų bibliotekų svarbos žinomumą.
Palieku jums pasiskaityti strategiją, kokių veiksmų sutartinai ketina imtis kolegos slovėnai, kad įgyvendintų numatytus uždavinius ir kad iki 2020-ųjų susikurtų ateitį sau ir viešosios bibliotekos institucijai Slovėnijoje.
Neabejoju, kad jiems pavyks.
Naudoti šaltiniai:
1. Culture from Slovenia.si: your gateway to information on Slovenia. Prieiga per internet: http://www.slovenia.si/culture/ [Žiūrėta 2014 m. birželio 22 d.]
2. Čopič, Vesna. Slovenia: Country profile (2009). The Compendium of Cultural Policies and Trends in Europe. Council of Europe. Prieiga per internetą: https://www.culturalpolicies.net/down/slovenia_012009.pdf [Žiūrėta 2014 m. birželio 22 d.]
3. The Slovenian Public Libraries for the Future: Slovenian Public Libraries Development Strategy 2013–2020 (2013). Prieiga per internetą: http://zdruzenje-knjiznic.si/media/website/activities/e-zgibanka_ZSK_ANG.pdf [Žiūrėta 2014 m. birželio 22 d.]
Komentarai
Rašyti komentarą