Dvidešimtoji tarptautinė Krymo konferencija

1 pav. Konferencijos „Crimea 2013“ logotipas

Šiais metai, kaip ir kasmet jau dvidešimt metų, birželio mėnesio pradžioje, dar neprasidėjus sezonui, Ukrainoje, Krymo autonominėje respublikoje, Sudako mieste įvyko tarptautinė konferencijas „Crimea 2013“. Konferencija, kuri paprastai vadinama tiesiog Krymo konferencija, pirmą kartą suorganizuota 1994 m. Tai tapo pasauliniu profesiniu forumu, sukviečiančiu bibliotekininkystės, informacijos, knygų prekybos, muziejininkystės, archyvistikos ir kitų artimų sričių mokslininkus, įstaigų vadovus ir specialistus, o taip pat aukštųjų mokyklų dėstytojus, kultūros, mokslo, švietimo, verslo atstovus. Konferencija inicijuojama ir organizuojama Rusijos valstybinės viešosios mokslo ir technikos bibliotekos (bibliotekos pavadinimo santrumpa rusų kalba – GPNTB), bendradarbiaujantys organizatoriai – Rusijos Federacijos Švietimo ir mokslo ministerija, RF, Ukrainos ir Krymo autonominės respublikos kultūros ministerijos, Rusijos, Ukrainos ir Krymo didžiosios bibliotekos. Krymo konferencijas globoja Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija IFLA.

2 pav. Sudako tvirtovė. Sudakas, Krymo autonominė respublika, Ukraina

Nuo pat pirmosios konferencijos organizatoriai nusprendė, kad į bibliotekininkystę ir informaciją bus žvelgiama plačiai – konferencijos paaiškinamasis pavadinimas skelbė, kad čia yra analizuojama plati tematika: „Bibliotekos ir asociacijos besikeičiančiame pasaulyje: naujos technologijos ir naujos bendradarbiavimo formos“. Nuo 2003 m. konferencijos paaiškinamasis pavadinimas buvo pakeistas – žengtas dar vienas žingsnelis ir praplėsti „pasauliai“: „Bibliotekos ir informacijos ištekliai šiuolaikiniame mokslo, kultūros, švietimo ir verslo pasaulyje“. Kiekvienų metų konferencijai taip pat išgryninama ir parenkama pati aktualiausia tema, tuo pagrindu konstruojama visa programa ir priimami pranešimai. Šių metų konferencija, be įprastų tokio pobūdžio konferencijoms mokslinių, tyrimus pristatančių, taip pat profesinius praktinius klausimus gvildenančių pranešimų, buvo retrospektyvinių, konferencijos dvidešimtmetį apžvelgiančių pranešimų. 2013 metų konferencijos tema – „20 Krymo konferencijos metų: bibliotekininkystės ir informacijos integracijos ir bendradarbiavimo rezultatai ir perspektyvos“.

Konferencijos darbas vyko keturiolikoje sekcijų, o greta jų buvo organizuojami seminarai, diskusijos ir kiti užsiėmimai. Būtų galima bandyti išskirti pagrindinius konferencijos teminius akcentus – tai elektroninės bibliotekos, skaitmeninimo projektai, bibliotekose naudojamos technologijos, įvairių tipų bibliotekų vaidmenys ir jų kaita, bibliotekininkystės studijos, autorių teisės, atviroji prieiga, kultūros paveldo išsaugojimo problemos. Visuose didžiuliuose tarptautiniuose forumuose dalyviui tenka rinktis būtent jam įdomiausius pranešimus, kadangi sekcijų darbas vyksta tuo pat metu, bet skirtingose vietose, kurias kartais skiria nemaži atstumai. Tačiau labai svarbi konferencijų išliekamoji vertė – publikuota pranešimų medžiaga, kuria gali naudotis ne tik nespėjęs visų jį dominančių pranešimų išgirsti dalyvis, bet ir visi besidomintieji. GPNTB tinklalpyje pateikiama visų 20-ties Krymo konferencijų pranešimų medžiaga (http://www.gpntb.ru/krym.html), kuri gali būti įdomi ir naudinga skaitantiems rusų kalba.

Rusija nuo pat pirmųjų XX a. dešimtmečių išsiskyrė savo bibliotekininkystės mokyklos (ar mokyklų, iš kurių ryškiausios – Sankt Peterburgo ir Maskvos) formavimu ir bibliotekinės minties plėtojimu. Besidomintieji bibliotekininkystės mokslu, knygotyra ir bibliografijos mokslu atitinkamoje Krymo konferencijos sekcijoje galėtų išgirsti naudingos ir įdomios informacijos. Susidaryti įspūdį apie šią sekciją galėtų padėti žymaus Rusijos mokslininko Jurijaus Stoliarovo parengta analitinė (http://www.gpntb.ru/ntb/ntb/2013/1/ntb_1_2_2013.pdf) praėjusių (2012) metų Krymo konferencijos Bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros sekcijos darbo apžvalga (pats J. Stoliarovas 2013 metų konferencijoje skaitė net tris pranešimus; informacija apie J. Stoliarovą - http://www.library.ru/3/focus/stolyarov.php).

Tiesa, kai kuriuose tiek šios sekcijos, tiek apskritai konferencijos pranešimuose nagrinėjamos temos Lietuvoje jau nebėra naujos. Iš dalies tokią įžvalgą padaryti leido ir Lietuvos atstovų Krymo konferencijoje skaitytų pranešimų sėkmė. Konferencijos dalyviai susidomėję klausė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos atstovų pranešimo apie Lietuvos viešųjų bibliotekų veiklos kontekstą, rezultatus ir perspektyvas, domėjosi projektu „Bibliotekos pažangai“, vieningu LIBIS skaitytojo pažymėjimu (pranešimą skaitė bibliotekos direktorius Petras Zurlys). Labai palankiai sutiktas ir Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos direktorės pranešimas apie šios bibliotekos Naujosios Vilnios filiale naudojamą biblioterapijos metodą (pranešimą skaitė bibliotekos direktorė Rima Gražienė), skaitytas po daugelį mokslinių darbų atlikusios Julijos Drešer pranešimo. Šioje konferencijoje Julija Drešer taip pat vadovavo diskusijų seminarui „Knyga kaip biblioterapijos priemonė“. Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorės Rasos Januševičienės pranešimas, kuriuo pristatytos Lietuvos aklųjų bibliotekos veiklos naujovės – neseniai sukurta ir sėkmingai veikianti Elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema (ELVIS), bibliotekos pradėti leisti multifunkciniai DAISY formato leidiniai, buvo labai lauktas Bibliotekų vartotojams su specialiaisiais poreikiais seminare ir iššaukė daugybę klausimų.

Tačiau reikia pažymėti ir tai, kad Rusijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių bibliotekos ieško naujų veiklos formų, stengiasi diegti naujas technologijas bibliotekų praktikoje, sėkmingai vykdo projektinę veiklą, bendradarbiauja.

Kaip ir kasmet, veikė didžiulė paroda, kurioje savo stendus demonstravo bibliotekos, leidėjai, mokslo institucijos, duomenų bazių atstovai. Prie pagrindinio parodos įėjimo puikavosi įspūdinga instaliacija - šiuolaikinis eskimų būstas, aprūpintas ryšio priemonėmis, kurių dėka su namiškiais bendrauti gali į jūrą išplaukę žvejai.

3 pav. Instaliacija „Jurta“ konferencijos parodoje

Krymo konferencijoje šiais metais dalyvavo atstovai iš 26 šalių (http://www.gpntb.ru/win/inter-events/crimea2013/disk/participants.html). Iš tiesų, per dvidešimt Krymo konferencijos metų jose dalyvavo, sėmėsi žinių ir jas skleidė savo pranešimuose ne vienas Lietuvos atstovas. Tai puiki proga rusiškai kalbantiems bibliotekų specialistams sudalyvauti rimtoje didelėje tarptautinėje konferencijoje.

Konferencijos organizaciniam komitetui norėtųsi palinkėti ir toliau sėkmingai dirbti su šia visų pamėgta ir kiekvienais metais laukiama konferencija, skalaujama Juodosios jūros, o mieliems straipsnio skaitytojams – sudalyvauti tokio pobūdžio ir dydžio renginyje.

Straipsnio autoriai dėkoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai už suteiktą galimybę sudalyvauti Krymo konferencijoje.

Pranešimą parengė Rasa Januševičienė, Petras Zurlys ir Laura Juchnevič