Kaip bibliotekas įsivaizduoja moksleiviai?

Paskelbti į tinklaraštį gavome Visagino mokyklos mokinės rašinį apie bibliotekas. Tikriausiai visiems įdomu sužinoti, kokia biblioteka moksleivių požiūriu būtų patraukli. Žemiau pateikiame atsiųsto darbo tekstą.


Kokią biblioteką laikytumėte kultūros židiniu? Pristatykite tokią jums žinomą ar  įsivaizduojamą biblioteką.

           Biblioteka. Kas tai? Kaip turbūt pasakytų daugelis mūsų,  biblioteka - tai yra pastatas, kur laikomos ir išduodamos į namus knygos. O aš manau, jog biblioteka -  tai ne pastatas ir ne vieta. Tai šis tas daugiau: tai istorija, atradimai, naujovės, tai kultūra. Sunku net įsivaizduoti, jog pirmosios bibliotekos atsirado III-ame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, Šumero ir Egipto valstybėse, o Lietuvoje pirmosios bibliotekos įkurtos maždaug  XVI  a. pabaigoje. Tai didikų rūmuose kauptos knygos. Anuomet turėti biblioteką buvo aukštuomenės privilegija. O koks bibliotekų  vaidmuo šiandien? Ar jos reikalingos?  Yra manančių, kad bibliotekos – atgyvenęs reiškinys. Bet aš teigiu, jog biblioteka- tai kultūros skleidėja. Bet deja, taip galiu vadinti ne kiekvieną biblioteką. Kokia turėtų būti biblioteka kultūros židinys? Ji turėtų traukti žmones  modernia aplinka ir įdomiais renginiais, joje turėtų nestigti gerų  knygų, o darbuotojai būtų  profesionalūs ir komunikabilūs.  Štai kokia, mano manymu,  turi būti biblioteka, kurią galėtumėme  vadinti kultūros židiniu.
         Pirmasis kriterijus, dėl kurio biblioteką drįsčiau vadinti kultūros židiniu, jos aplinka, išvaizda. Ji turi būti moderni, šviesi, jauki ir maloni kiekvienam lankytojui. O kokį vaizdą daugelyje bibliotekų pastebime šiandien? Siūlau prisiminti, kaip atrodo Visagino miesto  viešoji biblioteka. Jos vaizdas širdies neglosto. Nerenovuotos, remonto prašančios patalpos, nemoderni aplinka, seni baldai ir sunkios metalinės lauko durys, primenančios sovietmečio laikus. O kad ir koks lobis būtų viduje, juk norisi, jog jis būtų įdėtas į gražią skrynią. Kaip turėtų atrodyti biblioteka  - kultūros židinys? Erdvus, modernus pastatas, šiltos aplinkos spalvos. Taip ir įsivaizduoju biblioteką : didžiuliai langai, kad būtų kuo šviesiau, komfortui sukurti pasitelkiami minkštasuoliai ir sėdmaišiai,  . O taip, tai turi būti pastatas, nuo kurio nesinorėtų nuleisti akių. Bibliotekos aplinka tarsi turėtų skelbti: tai aš, biblioteka – kultūros židinys.
           Bet bibliotekos išvaizda – nėra pagrindinis kriterijus. Svarbiausia – bibliotekos veikla. T.y.: metų knygos penketuko rinkimai vaikams neturėtų būti vienintelis organizuojamas renginys. Jūs sakysit, labai sunku suderinti tai, kas būtų ne tik įdomu, bet ir skatintų jaunimą skaityti, lankytis bibliotekoje?  O aš atsakysiu: spektakliai, debatai, susitikimai su įdomiais žmonėmis ar profesijų atstovais, diskusijos, konferencijos, įvairiausios akcijos pakviestų žmones ne tik dažniau lankytis bibliotekose, bet ir skaityti knygas, siūlyti ir organizuoti savo renginius ir veiklą. Atnaujinus bibliotekos veiklą, ja susidomėtų daugiau žmonių. Biblioteka taptų tikru kultūros židiniu. 
        Moderni aplinka? Prasminga veikla? Ar to užtenka? Ne . Manau nieks nepaneigs, kad svarbiausia bibliotekose - knygos. Apsilankęs bibliotekoje kiekvienas skaitytojas turėtų atrasti savo knygą, jį dominantį kūrinį, leidinį. Nesvarbu, jis parašytas prieš dešimtmetį ar  iškeliavęs iš leidyklos  vos prieš mėnesį. Gaila, tačiau dėl lėšų stygiaus  ne visos  bibliotekos laiku  atnaujina savo fondus. Nors senesnių knygų čia apstu, skaitytojui į rankas maloniau pasiimti naujo leidimo kūrinį: nenušiurusiais viršeliais, neišpieštais puslapiais. Suprantu, įpirkti juos – sunku. Bet kas gi tik nėra girdėjęs apie akciją ,,Knygų Kalėdos“ arba kitus projektus, akcijas.  Manau, yra daugybė būdų bibliotekoms apsirūpinti naujausiais leidiniais. Tereikia aktyviau ieškoti rėmėjų, žmonių galinčių padėti įsigyti knygų ir taip įtikti kiekvienam skaitytojui. O tokią biblioteką  jau galėčiau  pavadinti kultūros židiniu. 
          Ko dar negalima pamiršti? Darbuotojų . Norint bibliotekas paversti kultūros židiniu, reikia profesionalių darbuotojų, kurie išmano savo darbą ir noriai bendrauja bei padeda žmonėms. Juk labiau norisi sugrįžti ten, kur esi laukiamas, kur įėjus į tave kreipiamasi vardu ir  tau siūlomi nauji kūriniai. Niekam ne paslaptis- skaitant knygas būtinas tarpininkas, o tas tarpininkas ir yra bibliotekininkas. Be to, biblioteka – tai vieta,  kur svarbus ne tik skaitymas ,bet ir bendravimas. Todėl profesionalūs darbuotojai ir būtini kultūros židiniui  – bibliotekai.
          Sakysite, tokia biblioteka yra tik įsivaizduojama? Bibliotekos – kultūros židinio neįmanoma sukurti? O aš tuomet atsakysiu, kad tikriausiai nesate lankęsi Utenos Antano ir Motiejus Miškinių viešojoje bibliotekoje. Tai vieta,  atitinkanti visus mano anksčiau išvardintus tobulos bibliotekos kriterijus. Joje ne tik daug knygų bei malonių darbuotojų, ši biblioteka garsėja savo veiklumu ir modernumu. Spektakliai, parodos, konferencijos, profesijų atstovų apsilankymai ir kitokio tipo renginiai traukia lankytojus. Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešojoje bibliotekoje niekada netrūksta skaitytojų, kiekvienas iš jų maloniai sutinkamas ir profesionaliai aptarnaujamas. Ši biblioteka jau seniai tapo uteniškių traukos centru – kultūros židiniu. Kiekvienas skaitytojas turėtų apsilankyti šioje įstaigoje ir pamatyti, kokios turi būti bibliotekos. Manau, kiekviena biblioteka turėtų lygiuotis į Utenos A. ir M. Miškinių viešąją biblioteką.
      Taigi, kokią biblioteką turėtumėme laikyti kultūros židiniu? Tikslaus recepto tikrai nėra. Galiu pasakyti, jog tai tūrėtų būti biblioteka, į kurią užėjus nesinori išeiti. Tai turi būti biblioteka, traukianti žmones  modernia aplinka ir įdomiais renginiais, biblioteka, kurioje gausu knygų, o darbuotojai- profesionalūs ir komunikabilūs. Biblioteka , kuri būtų verta kultūros židinio vardo.

Monika Radzevičiūtė, Visagino ,,Verdenės“ gimnazijos  II b  klasės mokinė

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai