Apie bibliotekų ir knygų poveikį [iš Donaldo Kajoko romano „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“]
„Po pietų užsuko į biblioteką.
Keturi langai, juodas fortepijonas, knygų lentynos.
Taip, knygų čia nestigo. Įvairiausiomis kalbomis. Vien nuo pavadinimų Gabrieliui ėmė raibti akys. Pasijuto panašiai kaip jaunystėje, kai pirmą kartą pateko į universiteto biblioteką. Tuomet knygų gausa jį pribloškė. Ir kiekviena atrodė sklidina šimtmečius kauptos išminties. Apėmė siaubas – visų neperskaitysi, o iš tiek išsirinkti neįmanoma! Kuri yra vienintelė, šiuo metu jam reikalingiausia? Į gatvę išėjo kaip apdujęs, pasikišęs po pažastimi „Akademinio irklavimo metodologines nuorodas“ – absurdiškiausią brošiūrą, kokią tik galėjo nutverti. Galai žino, gal ir pasirinko ją dėl to visiško nereikalingumo.
Gabrielius truputį sutrikęs stovėjo vidury bibliotekos
".
Neslėpsiu, man labai patinka Donaldo Kajoko kūryba, gal jį priskirčiau prie mėgstamiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų, bet šis tekstas man pasirodė įdomus visai ne dėl to. Tai, mano galva, gatava tema bibliotekininkų seminarui. Bibliotekos duris varstantiems kasdien sunku suprasti, kad gausi biblioteka ir knygų pasirinkimas gali sukelti prieštaringus jausmus ir išgąsdinti. Štai jums ir pavyzdys, ir medžiaga diskusijai. Jei netinka iš grožinės literatūros, galima pasiremti ir tyrimais.
2005 m. vykdytame kokybiniame tyrime „Biblioteka kasdieniniame gyvenime“ bibliotekininkystės studentai savo gimtuosiuose miestuose ir kaimuose struktūrinio interviu metodu apklausė daugiau kaip pusantro šimto Lietuvos gyventojų – viešųjų bibliotekų vartotojų ir jomis nesinaudojančių. Šis tyrimas tikrai davė daug duomenų apie žmonių požiūrį į vietines viešąsias bibliotekas - dalis jų atsispindi straipsniuose, dalis buvo pristatyta konferencijose ir seminaruose. Tarp daugelio kitų klausimų buvo teiraujamasi ir apie pirmąjį apsilankymą bibliotekoje. Pasirodė, kad pusė kalbintųjų teigiamai mini pirmąjį apsilankymą bibliotekoje. Jų kalboje mirgėjo tokie pasisakymąi: „stebino ir domino“, „aš likau sužavėtas“, „norėjau pasiimt daug knygų“, „gražus, didelis kambarys, šviesūs langai“, „toks pelėsis, knygų kvapas labai malonus“. 16 įvairaus amžiaus žmonių, tai sudaro apie 10 % visų respondentų, iš bibliotekos išėjo su neigiamais įspūdžiais. Štai keli pasisakymai: „šalta, rimti žmonės, neaišku kaip knygos sudėtos“, „didelis pastatas, niūri aplinka“, „išsigandau pačių storiausių knygų“, „net knygos pirmą kartą nepasiėmiau“. 17% reagavo neutraliai, keliems kilo prieštaringi pojūčiai – biblioteka pasirodė ir patraukli, ir šiek tiek gąsdinanti. 29 apklaustieji negalėjo iššaukti jokių prisiminimų.
Įdomu, ar ne? Tokias apklausas interviu ar fokusuotų grupių metodais kiekviena biblioteka galėtų atlikti periodiškai. Kartais norisi ginčytis su „keistomis“ žmonių nuomonėmis ir požiūriais, bet, patikėkit, jos keistos - tik žiūrint iš visažinių „tvirtovės“. Tokiais neretai pasijaučiam, nes profesija įpareigoja, bet nerečiau tuo ir užsitveriam nuo realybės.
Literatūra:
Glosienė, A., Petuchovaitė, R., Padagaitė, G. Biblioteka kaip "trečioji vieta". Informacijos mokslai 2006, t. 39, p. 32-52. Prieiga per internetą: https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2006~1367153957641/J.04~2006~1367153957641.pdf
Komentarai
Rašyti komentarą