Ar Lietuvos viešosios bibliotekos jau informacinėje visuomenėje?

Nejaučiu jokios nostalgijos aršioms diskusijoms apie informacinę visuomenę, bet neseniai pagalvojau, kad bibliotekininkai neturėtų išleisti „informacinės visuomenės“ iš savo akiračio be aiškių pastarųjų metų pokyčius apibendrinančios nuostatos ar deklaracijos. Greičiausiai 1998 metais išspausdintas Audronės Glosienės straipsnis „Viešoji biblioteka informacinėje visuomenėje“ [1] nebuvo pirmasis, iškėlęs viešosios bibliotekos vaidmens informacinėje visuomenėje idėją. Bet jo visai pakanka tinklaraštyje paklausti, ar po penkiolikos (o gal ir daugiau) metų Lietuvos viešosios bibliotekos jau yra informacinės visuomenės įstaigos ir veda link jos tuos, kurie dėl kokių nors priežasčių nespėjo įsitraukti?

Noriu priminti ir pagrindinius „teorinius“ informacinės visuomenės pagrindus. Tai, pirmiausia, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) persismelkimas, tapimas sudėtine ir neatsiejama visuomenės struktūrų dalimi. Bet jų buvimo ar jų turėjimo, kaip 2006 metais naujienų portalui „Bernardinai.lt“ teigė Marius Povilas Šaulauskas, nepakanka. Minėtame interviu M. Šaulauskas palaiko požiūrį, „jog informacijos visuomenė griežta prasme bus tada, kai sutrikus telematikai arba ją panaikinus sužlugtų visuomenės bazinės struktūros (ekonomika, politika, švietimas).“ Taigi, antroji, ir esminė sąlyga yra naudojimasis informacinėmis technologijomis, kad visuomenė, žmogus ir organizacijos mažesnėmis pastangomis, pasiektų daugiau [2].

Tarnystė informacinei visuomenei (arba aukštesnėms jos formoms – žinių (žinojimo) ar besimokančiai visuomenei) buvo vienas iš pagrindinių argumentų, siekiant įtraukti į politinę darbotvarkę bibliotekų modernizavimą. Čia galima prisiminti Emilijos Banionytės 2002 m. sausio 16 d. pranešimą „Bibliotekų vaidmuo informacinėje (žinių) visuomenėje“ bendrame Seimo informacinės visuomenės plėtros, Švietimo mokslo ir kultūros ir Socialinių reikalų ir darbo komitetų posėdyje [3]. Be abejo, negalime priskirti prie atsitiktinumų tais pačiais metais Vyriausybės patvirtintos „Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003-2013 metais programos“. Nutarime aiškiai nurodyta, kad šį sprendimą Vyriausybė priima „siekdama plėtoti informacinę visuomenę“ [4]. Beje, artėjantis šios programos pabaigos terminas – dar vienas argumentas, kodėl nereikėtų leisti informacinei visuomenei pasitraukti iš bibliotekų pasaulio „angliškai“, be deramo atsisveikinimo ir santykių bei rezultatų apibendrinimo.

Iš čia noriu vėl grįžti prie viešųjų bibliotekų. Kad ir kaip bebūtų – tai yra sritis, kurią tarp daugelio kitų tariuosi pažįstanti labiausiai. Taigi šiandien – 2012 m. lapkričio 11 d. – kviečiu pabandyti viešosioms bibliotekoms pritaikyti minėtas dvi informacinės visuomenės sąlygas.

Visa eilė pastaraisiais metais įgyvendintų bibliotekų e. infrastruktūros kūrimo ir plėtros projektų bei platesnių iniciatyvų leidžia konstatuoti, kad viešosios bibliotekos šiandien turi veiklai informacinėje visuomenėje būtinų IRT įrenginių ir programų. Pirmiausia kalbu apie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektus – „Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema, LIBIS“, „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“, „Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti ir gauti viešosiose bibliotekose, plėtra“, „Bibliotekos pažangai“. Neteisinga būtų nepaminėti ir kitų iniciatyvų, kurios padėjo viešosioms bibliotekoms įžengti į informacinę visuomenę – tai „Viešųjų interneto prieigos taškų steigimas kaimiškose vietovėse", „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra“ ir „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ bei jo tęsinius. Nepretenduoju pateikti išsamaus sąrašo, todėl čia sustosiu.

Svarbiausia tai, kad vieni jų padėjo viešosioms bibliotekoms apsirūpinti tokiais įrankiais, kaip kompiuteriai ir įvairios programos, tarp jų ir skirtos vidinei komunikacijai organizacijoje palaikyti, skeneriai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai, bevielio ryšio įrenginiai, savitarnos aparatai, integruotos bibliotekų sistemos programinė įranga. Kiti sukūrė skaitmeninės informacijos šaltinius ir paslaugas, kuriuos viešosios bibliotekos gali naudoti aptarnaudamos savo klientus. Treti suteikė bibliotekininkams įgūdžius ir žinias, reikalingus įdarbinti minėtus įrankius ir pasinaudoti e. šaltiniais, taip pat padėti bendruomenėms sužinoti apie galimybes , išmokti ir pradėti naudotis.

Apie kitą – naudojimosi – sąlygą, daug nešnekėsiu, palikdama kiekvienai skaitytojai ar skaitytojui įvertinti ir nuspręsti, kiek ir kuri biblioteka ją atitinka. Jei infrastruktūros sukūrimas dažnai viršija vienos bibliotekos pajėgas, tai naudojimasis yra individuali kategorija, kuriai įtakos daugiausia turi iš vidaus kontroliuojami veiksniai. Kad būtų lengviau, sukūriau trumpą klausimyną, kuris gali padėti diagnozuoti situaciją kiekvienoje bibliotekoje, nepriklausomai nuo jos lygio administracinėje hierarchijoje (atsakymų variantai tik du – TAIP/NE):

1. Ar turimi IRT(informacijos ir komunikacijos technologijos) tapo bibliotekininkų kasdienio darbo įrankiais? TAIP/NE
2. Ar turimos IRT ir skaitmenininiai šaltiniai naudojami taip, kad bibliotekininkai mažesnėmis pastangomis pasiekia geresnių rezultatų, šiuo atveju – suteikia geresnės kokybės paslaugas savo bendruomenei ar geriau valdo įstaigą? TAIP/NE
3. Ar viešosios bibliotekos darbuotojams laisvai prieinami ir prenumeruojami skaitmeniniai šaltiniai yra lygiaverčiai spaudiniams? TAIP/NE
4. Ar viešosios bibliotekos interneto svetainė yra pasiekiama, prieinama ir „gyva“, t.y. nuolat pateikia naują ir bendruomenei aktualią informaciją? TAIP/NE
5. Ar viešoji biblioteka tyrinėja ir vertina interneto šaltinius, e. paslaugas ir įrankius tam, kad galėtų rekomenduoti lankytojams (fiziniams ir virtualiems) jais pasinaudoti? TAIP/NE
6. Ar viešoji biblioteka aktyviai ir planingai organizuoja naudojimosi IRT ir skaitmeniniais šaltiniais mokymo kursus savo bendruomenės nariams, juos konsultuoja? TAIP/NE
7. Ar viešosios bibliotekos darbuotojai aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose – rašo, skaito, komentuoja, praktiškai tyrinėja jų galimybes, padeda kolegoms ir gyventojams įgyti reikalingų įgūdžių? TAIP/NE
8. Ar viešosios bibliotekos darbuotojų dalyvavimas socialiniuose tinkluose ir kita veikla, susijusi su IRT taikymu bei naudojimu profesinėje veikloje, atsispindi jų pareigybių aprašymuose? TAIP/NE
9. Ar šie klausimai atsispindi formaliame viešosios bibliotekos plane ir šiai veiklai vertinti yra nustatyti aiškūs kriterijai bei konkretūs siekiniai? TAIP/NE
10. Ar į šiuos klausimus taip pat atsakytų ir jūsų kolegos, bibliotekos vadovybė, bibliotekos savininko administracijos ir bendruomenės atstovai? TAIP/NE

Nors vienas neigiamas atsakymas reiškia, kad konkrečiai bibliotekai dar reikia laiko ir pastangų, kad ji realiai taptų informacinės visuomenės įstaiga, kur atvirkštinis procesas (IRT atsisakymas ar pasyvus naudojimas) nebeįmanomas. Kurioje neegzistuoja priešprieša tarp spausdintos ir skaitmeninės informacijos nei planuose, nei kalboje, nei praktikoje ir kurioje informacijos (žinių) kokybės ir naudos veiksniai yra kur kas svarbesni už formatą, saugojimo vietą ir prieigos kanalą.

Ir paskutinis klausimas apie ateitį, kuriam neužtenka trumpo atsakymo. Jei vis dėl to užsibaigė viešųjų bibliotekų vaidmens informacinėje visuomenėje paieškos etapas, kokia idėja ves mus toliau?

Naudota literatūra:

1. Glosienė, Audronė. Viešoji bibiblioteka informacinėje visuomenėje. Iš Glosienė A., Petuchovaitė R., Racevičiūtė R. Viešoji biblioteka: Tradicija ir modernumas. Vilnius : Žara, 1998. P. 106-125.

2. Marius Povilas Šaulauskas. Informacijos visuomenė – paprasčiausiai moderni visuomenė /Kęstas Kirtiklis. Bernardinai. 2006-06-16. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/5244 [Žiūrėta 2012 m. lapkričio 11 d.]

3. Banionytė, Emilija. Bibliotekų vaidmuo informacinėje (žinių) visuomenėje. [Interaktyvus]. Pranešimas Seimo IVP, ŠMK ir SRD komitetų posėdyje „Visuomenės ugdymas (švietimas, mokslas, mokymasis visą gyvenimą)“. 2002 m. sausio 16 d. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0066262.ppt [Žiūrėta 2012 m. lapkričio 11 d.]

Komentarai

  1. Puikus straipsnis. Atsinaujinant IRT bibliotekose, privalo atsinaujinti ir mes - bibliotekininkai. Va tada ir tapsime realia informacinės visuomenės įstaiga.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai