Viešosios bibliotekos - pajėgios e.Įgūdžių ugdymo programų dalyvės
2004-siais apklausti Lietuvos viešųjų bibliotekų ekspertai, kad interneto prieigos plėtra kaimo bibliotekose ir informacinio raštingumo ugdymas tarp penkių svarbiausių bibliotekų plėtros prioritetų 2009-2013 metais [1] . Šiandien, praėjus septyneriems metams po šios apklausos, galima teigti, jog ekspertų prognozės buvo teisingos. Viešųjų bibliotekų vaidmens šioje srityje plėtrai šiandien Lietuvoje sudarytos pagrindinės sąlygos.
Viešos prieigos kompiuterių ir interneto diegimas viešosiose bibliotekose tapo sistemingu procesu, vos peržengus 2000-uosius, kai Vyriausybės patvirtintoje Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003-2013 metais programoje buvo iškeltas tikslas kompiuterizuojant viešąsias bibliotekas, „panaikinti miesto ir kaimo ryšių informacinės infrastruktūros netolygumus ir suteikti visiems gyventojams vienodas galimybes naudotis informacinėmis technologijomis socialinėms ir visuomeninėms reikmėms“[2]. Šis ilgalaikės nacionalinės bibliotekų plėtros programos tikslas formaliai pripažino viešųjų bibliotekų vaidmenį e.Įtraukties iniciatyvose. Kaip laisva prieiga prie spaudos ir knygų yra raštingos visuomenės pagrindas, taip visuotinė prieiga prie interneto ir kompiuterių yra informacinės visuomenės pamatas. Ne veltui pernai Suomija buvo pirmoji pasaulyje prieigą prie spartaus interneto pripažino naująja žmogaus teise, būtinybe kiekvienam, norint šiuolaikiniame pasaulyje gyventi savarankiškai ir produktyviai. Lietuvoje per dešimtmetį informacinės visuomenės piliečiams reikalingą įrangą viešosiose bibliotekose diegti leido nors ir nedidelis, bet sistemingas valstybės biudžeto finansavimas automatizavimui ir kompiuterizavimui, Europos Sąjungos programų remiami viešos prieigos taškų tinklo plėtros projektai ir 2008-siais pradėtas įgyvendinti projektas „Bibliotekos pažangai“. 2012 m. pradžioje galime pripažinti, kad infrastruktūra sukurta, t.y. ilgalaikis tikslas pasiektas.
Tačiau fizinė prieiga prie technologijų ir interneto – namie, darbe ar viešoje erdvėje, pavyzdžiui, bibliotekoje – tėra tik pirmas žingsnis, nes reikia žinių, įgūdžių ir motyvacijos pasinaudoti gana sudėtinga technine ir programine įranga. Taigi e.Įtraukties užduotyje randasi daug sudėtingesnis ir daugiasluoksnis e.Įgūdžių veiksnys. Nepakanka tik įsijungti kompiuterį ir suvaldyti „pelę“, kad atsidarytum kokią nors programą atveriančią kelią į žiniatinklio platybes, kaip ir nepakanka šiandien vien tik mokėti perskaityti ir (ar) užrašyti paprastą tekstą, t.y. būti raštingu tradiciniu požiūriu. Skaitmeniniame amžiuje, kaip dažnai vadinama šiandiena, besimokančiai visuomenei reikia daug platesnio informacinių įgūdžių, žinių bei etinių nuostatų komplekso. Apie multi-raštingumą ar meta-raštingumą jau pora dešimtmečių diskutuoja informacijos ir kitų sričių mokslininkai, tačiau šį rudenį dviejuose skirtinguose Europos miestuose – Briuselyje ir Gdanske – vykusios konferencijos [3] rodo, kad Europos Komisija jau pripažįsta, kad pažangiam, tvariam ir integraciniam ekonomikos augimui Europoje grėsmę kelia skaitmeninių įgūdžių trūkumas ir tam tikrų socialinių grupių, kaip antai neįgaliųjų, bedarbių, turinčiųjų žemesnį išsilavinimą, moterų atskirtis. Taigi tai yra jau praktinė problema. Veiksmingų praktinių sprendimų ieškoti skatina Europos skaitmeninės darbotvarkės veiksmų planas, kuris yra vienas iš septynių pavyzdinių iniciatyvų pasiekti Europos Sąjungos naujosios ekonomikos strategijos Europa 2020 tikslų. Skaitmeninėje darbotvarkėje juodu ant balto užrašytas tikslas „Geresni europiečių skaitmeniniai įgūdžiai ir sąlygos naudotis prieinamomis interneto paslaugomis“ [4].
Problema, iš tiesų, yra sudėtinga, nes e.Įgūdžių ugdymo tikslas yra lyg „tolstantis taikinys“ – nuolat keičiasi supratimas, reikalavimai, priemonės ir metodai. ECDL fondas, veikiantis visame pasaulyje, išskiria kelis mokėjimo naudotis technologijomis lygius – skaitmeninis sąmoningumas (e. atskirties lūžio taškas), skaitmeninis raštingumas (piliečių lygis), skaitmeninė kompetencija (darbuotojo lygis) ir skaitmeninis meistriškumas (IT specialisto lygis). Nyderlandų ECP-EPN „Platforma informacinei visuomenei“ vadovas Arie van Bellen Gdansko konferencijoje teigė, kad olandams jau nepakanka ir mokėjimo eksploatuoti įrangą ar bazinių įgūdžių, patvirtintų formaliais pažymėjimais. Prasmingai ir sistemingai naudotis IT ir skaitmenine informacija būtini geri bendrieji informaciniai bei strateginiai įgūdžiai, reikia ir motyvacijos ir naujausių IT prieigos galimybių. Gdansko konferencijoje „Inovacijos dėl skaitmeninės įtraukties“ apie geresnius europiečių skaitmeniniai įgūdžius diskutavo švietimo ir mokslo, ryšių, kultūros politikai, Europos Komisijos atstovai, informacinės visuomenės plėtra suinteresuotos nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip Europos telecentrų asociacija (Telecentre-Europe), ECDL fondas (ECDL foundation), Europos e. Įgūdžių asociacija (EeSA), Miestų internete asociacija (COI) ir, be abejo, bibliotekininkai. Šioje konferencijoje dalyvavusi Neelie Kroes, Europos Komisijos viceprezidentė, už skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimą atsakinga komisarė, kvietė visas suinteresuotąsias šalis dalintis patirtimi, užmegzti ryšius ir burtis į tinklus, ieškant geriausių sprendimų ir socialinių inovacijų, kuriomis artimiausioje ateityje galėtų vadovautis Europos Komisija (atitinkamai ir šalių narių vyriausybės), įgyvendindamos naująją ekonomikos strategiją ir skaitmeninės darbotvarkės uždavinius.
Kaip ir kitose šalyse Lietuvoje e.Įgūdžių iššūkį sprendžia įvairios organizacijos, tarp jų ir viešosios bibliotekos. Projekto „Bibliotekos pažangai“ užsakymu atlikti tyrimai Lietuvoje patvirtina, kad viešųjų bibliotekų ir jose dirbančių specialistų pagalbos, įveikiant pradinę technologijų baimę ir įgyjant bazinius įgūdžius, bei konsultacijų naudą, ieškant sudėtingesnės informacijos, pripažįsta dauguma bibliotekų lankytojų, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenamosios vietos. Skaičiai patvirtina, kad bibliotekos šioje srityje Lietuvoje įgijo galią – iki šiol 61 tūkstantis gyventojų, dalyvavusių Lietuvos bibliotekose vykstančiuose skaitmeninio raštingumo kursuose. Projekto užsakymu 2010 metų tyrimai, kuriuos atliko RAIT, rodo, kad gebėjimų trūkumas yra aktuali problema Lietuvoje. Nors bendras naudojimasis kompiuteriais ir internetu auga (nesinaudojančių internetu proporcijos sumažėjo nuo 40% - 2008-siais 37% - 2009-siais iki 33% - 2010 metais), tačiau tik pusė respondentų (15-74 metų) savo gebėjimus dirbti kompiuteriu vertintina kaip visiškai pakankamus ir pakankamus. Nepakankamai ir visiškai nepakankamai savo žinias dažniau vertina vyresni – 55-74 metų respondentai ir pensininkai. Kaimo gyventojai savo kompiuterinį raštingumą vertina žemesniais balais, nei miestiečiai. Visiškai nemokančių ir nemokančių naudotis kompiuteriu 2010 m. mieste buvo 24%, kaime – 36% respondentų [5].
Tai, be abejo, reiškia galimybes bibliotekoms dar labiau sustiprinti savo vaidmenį nuolatinio mokymosi reikalaujančioje Lietuvos visuomenėje. Iš kitos pusės, problemos mastas verčia ieškoti partnerių, kurie turi panašių interesų ir patirties. Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį sparčiai vykdydami interneto tinklo, viešųjų e. paslaugų ir kompiuterinio raštingumo, gyventojų skaitmeninio sąmoningumo didinimo projektus ir programas jau esame išnaudoję veikimo atskirai, atsiribojus nuo kitų, ir klaidų limitus. Bendros veiklos ir sąmoningai suvienytų pastangų požiūriu įdomus yra jau minėtos Nyderlandų ECP-EPN „Platformos informacinei visuomenei“ pavyzdys.
ECP-EPN „Platforma informacinei visuomenei“ sujungia viešojo sektorių ir verslo veikėjus, informacinius tarpininkus ir vietos bendruomenes bendram tikslui – Nyderlandų informacinės visuomenės kūrimui ir keitimuisi patirtimi. Įprastoje viešojo ir privataus sektoriaus partnerystėje bendruomenės arba žmonės dalyvauja kaip lygiaverčiai partneriai, nes motyvacija mokytis ir naudotis informacinėmis technologijomis, taip pat ir gyvenamosios aplinkos socialinės inovacijos bei savanoriška pagalba kaimynams nėra nei vyriausybių, nei verslo žinioje. Nacionalinė skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninio sąmoningumo programa, pradėta 2009 metais, apima įvairias iniciatyvas – trūkstamų skaitmeninių įrankių, nustačius poreikį, kūrimą, vietinių projektų skatinimą, nacionalinių ir Europos kampanijų, tokių kaip Interneto savaitė (Get online week) ar e. Įgūdžių savaitė (e-Skills week), koordinavimą. Tikslinės grupės – taip pat įvairios, nes be skaitmeninės atskirties problemos (~10 proc. olandų, daugiausia jų – vyresni, žemesnio išsilavinimo žmonės, bedarbiai), ilgalaikėje perspektyvoje siekiama spręsti bendresnes nepakankamo skaitmeninio raštingumo, IT specialistų trūkumo ir skaitmeninio saugumo problemas (tikslinė grupė – vaikai, smulkus ir vidutinis verslas). Pavyzdžiui, vykdytoje programoje „Skaitmeniniai įgūdžiai padeda dirbti“ ir viešajame, ir privačiame sektoriuje ieškojusiems darbo ir negalėjusiems savarankiškai užpildyti dokumentų elektroninėmis priemonėmis, buvo patariama pasinaudoti mokomąja medžiaga ir nacionaliniam pagalbos tinklui, priklausančių viešųjų bibliotekų, mokymo klasėmis. Padėti vyresniems bendruomenės nariams įgyti IT įgūdžius pasitelkti vyresnių klasių moksleiviai, kurių mokyklos programose yra privaloma savanorystės bendruomenės naudai veikla.
Apibendrindama ir Briuselio, ir Gdansko konferencijų diskusijas, noriu dar kartą pabrėžti, kad praktikoje randasi sudėtingesnis nei iki šiol šiuolaikinio žmogaus raštingumo supratimas. Žmogui, norinčiam pasinaudoti mokymosi galimybėmis, elektroninėmis paslaugomis ir veiksmingai dalyvauti ekonominiame, visuomeniname ar politiniame gyvenime, reikia plataus skaitmeninio, medijų, kompiuterinio ir informacinio raštingumo. Demokratinės visuomenės negali leisti, kad galimybės pasinaudoti skaitmenine informacija priklausytų nuo amžiaus, lyties ar socialinių savybių bei ekonominio pajėgumo. Gana ilgai Europoje (ir Lietuvoje) dominavusią „technokratinės infrastruktūros“ kryptį, užtikrintai stumia besikeičianti politinė retorika ir strateginės iniciatyvos, akcentuojančios e.Įgūdžių ir kitų „minkštųjų“ veiksnių svarbą. Pasidairius po Lietuvą, galima pažymėti, kad pastaraisiais metais šioje srityje pasiekta nemažai, tačiau ateityje didesnį poveikį ir rezultatus galima pasiekti tik bendradarbiaujant tarp sektorių ir institucijų, vienam tikslui sutelkiant pastangas ir išteklius. Viešųjų bibliotekų patirtis ir įgyti pajėgumai leidžia būti stipriu ir naudingu partneriu techninio, elektroninio, skaitmeninių medijų raštingumo programose. Jų veiklos tęstinumą užtikrina įstatymai ir bazinis biudžetinis finansavimas. Jos turi platų tinklą ir viešos prieigos infrastruktūrą, specialistus ir darbo su bendruomene patirtį, stiprius ryšius su svarbiausiomis vietinėmis įstaigomis ir grupėmis, gali pasiūlyti medžiagos ir pagalbą mokymuisi. Nė viena kita organizacija Lietuvoje tokiu stiprybių rinkiniu pasigirti negali. Iš kitos pusės, viešosioms bibliotekoms neverta „užmigti ant laurų“, baigiantis projektui „Bibliotekos pažangai“ ir centralizuotoms paskatoms, laikas iniciatyvą imti į savo rankas.
Parengė Ramunė Petuchovaitė
Naudota literatūra ir šaltiniai
1. Petuchovaitė, Ramunė. Viešųjų bibliotekų bendruomenei plėtra: Sėkmingos praktikos Lietuvoje ir tarptautinių veiksnių studija. Vinius, 2004. P. 36
2. Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003-2013 metais programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1454. P.1.
3. European e-Inclusion Congress „Transforming Access to Digital Europe in Public Libraries“. Briuselis, 2011 m. rugsėjo 6-7 d. Prieiga per internetą: http://www.ecei11.eu/; „Innovations for Digital Inclusion“, Gdanskas, 2011 m. spalio 6-7 d. Prieiga per internetą: http://www.innodig.eu/en/.
4. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Europos skaitmeninė darbotvarkė" .KOM (2010) 245 galutinis. Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0245:FIN:LT:PDF
5. Projekto „Bibliotekos pažangai“ Lietuvos gyventojų apklausa (3 instrumentas)/ Užsakovas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Atlikėjas UAB „RAIT“. Vilnius, 2010 [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.bibliotekospazangai.lt/Tyrimo%20ataskaitos/II_vertinimas/3instrumentas_gyventoju_apklausos_ataskaita_20101221.pdf [Žiūrėta 2011-11-06].
Komentarai
Rašyti komentarą