Karjeros pavyzdžiai (5)

Apie savo karjerą pasakoja Indrė Lašinytė, Panevėžio m. savivaldybės viešosios bibliotekos vyresnioji metodininke ryšiams su visuomene ir projektų valdymui.

Išsilavinimas 2011 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo Komunikacijos ir informacijos. Bibliotekininkystės ir informacijos bakalauro laipsnį.

Darbo patirtis 2011 m. liepą pradėjo dirbti Panevėžio m. savivaldybės viešojoje bibliotekoje kaip vyresnioji bibliotekininkė. Nuo 2011 m. rugsėjo dirba Panevėžio m. savivaldybės viešosios bibliotekos vyresniąja metodininke ryšiams su visuomene ir projektų valdymui.  

1. Kokie keliai atvedė į biblioteką (bibliotekinininkystę)?

Į šią specialybę įstojau gana netikėtai, galima sakyti, laimingo atsistiktinumo dėka. Kaip ir daugelis abiturientų tiksliai nežinojau ko noriu iš gyvenimo, buvo gana sunku apsispręsti, nes domino gana įvairūs ir tarpusavyje nelabai suderinami dalykai: žurnalistika, viešasis administravimas, politikos mokslai, leidyba, informacijos vadyba... Visgi į stojimų lapą surašiau beveik visas vietas, teliko du pageidavimai. Ir staiga atėjo mintis įrašyti ir Bibliotekininkystės ir informacijos studijų programą, į kurią ir įstojau. Pirmiausia mane ištiko šokas, nes įrašiau šią specialybę spontaniškai, nesitikėjau papulti būtent čia. Iki to laiko buvau tipinė statistinė lietuvė, turinti stereotipinį požiūrį į biblioteką ir bibliotekininkės profesiją, suformuotą aplinkos. Maniau, kad čia nieko apart, knygų išdavimo daugiau nevyksta, o bibliotekininkės darbas monotoniškas, neįdomus. Tačiau dabar džiaugiuosi, kad viskas taip išėjo, nes studijos, praktinė patirtis, kardinaliai pakeitė mano požiūrį į šią specialybę ir apskritai į biblioteką kaip instituciją. Labai netikėta man buvo ir tai, jog vos gavusi diplomą, gavau ir darbą bibliotekoje (birželio 18 d. buvau diplomuota, o liepos 4-ąją jau dirbau). Nors turėjau darbo pasiūlymą Vilniuje, vis dėlto sugrįžau į gimtinę. Kankino nerimas dėl ateities, nes nežinojau ar pavyks čia įsidarbinti. Ne vienas pažįstamos, baigęs aukštąjį mokslą išvažiavo laimės ieškoti svetur, gavo bedarbio pašalpą, ar, geriausiu atveju, surado darbą parduotuvėje.. Tačiau man nusišypsojo laimė ir sulaukiau kelių pasiūlymų dirbti bibliotekoje. Turėjau rinktis: būti vyresniąja bibliotekininke arba projektų valdymo ir ryšių su visuomene atstove. Antrasis variantas man buvo labiau prie širdies, nors visgi kilo svarstymų, ar sugebėsiu. Tačiau džiaugiuosi, kad surizikavau ir mano pirmąja darboviete tapo Panevėžio m. savivaldybės viešoji biblioteka, patikėjusi dar pakankamai „žalia“, be patirties, ką tik studijas baigusia mergina. Už duotą progą esu labai dėkinga.

2. Kaip atrodo Jūsų įprasta darbo diena?

Kartais tenka sėdėti kabinete užsivertus popieriais, įbedus akis į kompiuterio ekraną, o kartais – pakeliauti po bibliotekas ir pasižmonėti. Dažniausiai darbo diena būna suplanuota ir priklauso nuo bibliotekos filialų planuojamų veiklų: jei kuriame nors jų vyksta koks įdomesnis renginys – vakaronė, susitikimas, knygos pristatymas – aš keliauju ten ir fotografuoju, konspektuoju, o vėliau kurpiu straipsniuką ir siunčiu jį spaudai. Taip pat dalyvauju metodinėse išvykose, atlieku apklausas, rašau projektus ir konsultuoju filialus projektų rašymo klausimais. Atsiranda ir įvairių nenumatytų darbelių...

3. Kas labiausiai patinka dabartiniame darbe? 

Kaip minėjau, man buvo įdomios įvairios specialybės, o mano užimamos pareigos suteikia man galimybę pabūti ne tik bibliotekininke, bet ir žurnaliste, fotografe, informacijos ir komunikacijos specialiste... Tad labiausiai man patinka, jog šis darbas labai įvairiapusiškas ir nemonotoniškas. Apskritai bibliotekininkę galima apibūdinti kaip barbę devyndarbę, tai profesija „keli viename“... Esu labai patenkinta kolektyvu. Kartu su manimi dirba tikrai daug turinčių didelę patirtį, be galo įdomių, kūrybiškų, iniciatyvių, palaikančių, nestokojančių humoro, profesionalų, iš kurių visada turiu ko pasimokyti, paklausti patarimo... Mane džiugina ir tai, jog čia aš turiu galimybę kelti savo kvalifikaciją, realizuoti save, susipažinti su įdomiomis asmenybėmis, kultūros ir meno veikėjais. Kiekvieną dieną čia gali sužinoti ką nors nauja, čia laukia vis naujos patirtys, nauji darbai, renginiai, žmonės...

4. Kas darbe jums sunkiausia? 

Dabartinėse pareigose dirbu dar pakankamai neilgai, tad kartais tenka susidurti su nedideliais sunkumais, nes man dar trūksta patirties, tačiau man į pagalbą visuomet ateina draugiški ir paslaugūs kolegos.

5. Ką patartumėte šiandien besirenkantiems profesinį kelią ar norintiems jį pakeisti? 

Manau, jog kiekvienas turėtų įsigilinti į savo pomėgius, ir jais vadovaudamasis savo profesinį kelią pasirinkti pats. Dažnai tėvai primeta savo nuomonę, neišsipildžiusias svajones, genami bandos jausmo, besivaikantys madų ar „prestižiškų“ profesijų, jaunuoliai renkasi ne tas specialybes, kurias iš tiesų mėgtų. O po to yra nepatenkinti savo darbu, nelaimingi tiek profesiniame, tiek ir asmeniniame gyvenime. Tad nuoširdžiai linkiu kiekvienam atrasti tą sritį, kurioje jie jaustųsi lyg žuvys vandenyje, patirtų pasitenkinimą savo atliekama veikla, įgautų vis naujų patirčių, o į patį darbą eitų kaip į šventę. Tiems, kas svarsto apie profesijos pasirinkimą ar keitimą, patarčiau nepabūgti bibliotekininko specialybės. Tai labai įvairiapusiškas darbas, kuriame gausu kūrybiškumo, iniciatyvumo, bendravimo ir bendradarbiavimo, įvairių laikmenų naujausių informacijos šaltinių ir šiuolaikinių informacinių technologijų, vadybos, ir daugybė kitokios veiklos. Manau, jog kiekvienas čia gali atrasti savo nišą.