Bibliotekininkai - kūrybinių profesijų branduolyje

Pastaraisiais metai itin populiari amerikiečių mokslininko ir inovatoriaus Richardo Floridos teorija, kurioje autorius teigia, jog ekonominį šalių ir regionų klestėjimą užtikrina vadinamoji "kūrybinė klasė". Kūrybinė klasė - tai žmonės, atstovaujantis profesijas, kuriose sukuriama daugiausia inovacijų. Šios inovacijos - tai savotiškas ekonomikos variklis. Imlumą inovacijoms lemia profesinės veiklos pobūdis, t.y. kokias užduotis darbe atlieka žmogus. Anot R. Floridos, kūrybinės klasės atstovus galima suskirstyti į:
  • Kūrybinį branduolį (creative super core) - profesijas, kurių paskirtis kurti naujas idėjas, technologijas ir naują kūrybišką turinį. Pavyzdžiai: kompiuterijos specialistai, architektai, inžinieriai, mokytojai, dėstytojai, viešojo administravimo specialistai.
  • Kūrybines profesijas (creative professions) -  profesionalų grupes, savo darbe sprendžiančias sudėtingas užduotis, kurioms prireikia tam tikro išsilavinimo ir gebėjimo savarankiškai formuluoti savo nuomonę. Pavyzdžiai: teisininkai, vadybininkai, brokeriai, policininkai ir sekliai ir kt.
  • Bohemą (bohemians) - kultūrine ir menine veikla užsiimančias profesijas. Pavyzdžiai: fotografai, rašytojai, pramogų sektoriaus atstovai ir kt.

Atspėkite kuriai grupei priklauso bibliotekininkystė? Bibliotekininkystės ir informacijos profesijos įeina į kūrybinį branduolį :).

Įdomu, kad ši idėja nenauja. Šiek tiek kitais terminais ir aspektais daug ankščiau savo informacinės ekonomikos teorijoje bibliotekininkystės vietą apibrėžė F. Machlupas ir M. Poratas,  išskyrę vadinamąsias informacijos industrijas, kurios taps varomąja informacinės visuomenės ekonomine jėga. Tarp jų buvo išskirtos grynos, arba pirminės informacijos industrijos, kurių paskirtis ir veiklos sritis - informacijos generavimas, sklaida, valdymas.

Aišku,  R. Floridos ir jau klasika tapusios F. Machlupo ir M. Porato teorijos turi tiek pat gerbėjų, kiek ir kritikų. Tačiau bibliotekininkams verta atkreipti dėmesį į savo kūrybinį potencialą, kuris šiuolaikinėje visuomenėje - kaip ją bevadintumėm - kūrybine, sumania, informacine, žinių visuomene - yra itin aktualūs.

Parengta pagal:

BOSCHMA, R.; FRITSCH, M.Creative Class and Regional Growth: Empirical Evidence from Seven European Countries. In Economic Geography [interaktyvus]. 2009, vol. 85, issue 4 [2011 spalio 26 d.]. Prieiga per Wiley Online Library.

WEBSTER, Frank. Informacinės visuomenės teorijos. Kaunas, 2006. 319 p.

Komentarai

Populiarūs įrašai