Kas laukia akademinių bibliotekų?

2010 m. JAV kolegijų ir mokslinių bibliotekų asociacijos (angl. Association of College and Research Libraries) Mokslinių tyrimų, planavimo ir įžvalgų komitetas paskelbė 10 pagrindinių tendencijų, kurios paveiks akademinių bibliotekų darbą. Tendencijos buvo išaiškintos apklausius asociacijos narius ir atlikus literatūros analizę. Praėjus metams puiki proga paanalizuoti, kas tinka mūsų akademinėms bibliotekoms ir kokių pokyčių įtaką jaučiame jau dabar.

Štai pagrindinės akademinių bibliotekų plėtros tendencijos:

Akademinių bibliotekų rinkinių augimą reguliuos vartotojų poreikiai, o kolekcijose atsiras vis daugiau naujų rūšių išteklių . Manoma, kad akademinės bibliotekos, spręsdamos fizinės erdvės rinkiniams saugoti, rinkinių išsamumo problemas pereina prie kitų sprendimų. Jos labiau orientuojasi į išteklių įsigijimą pagal pareikalavimą. Tam įtakos turėjo ir išplėstas leidėjų paslaugų asortimentas, kuris leidžia pagal pareikalavimą greitai įsigyti reikiamą monografiją ar net straipsnį. Prieigai įtakos turi ir rinkinių skaitmeninimas. Artimiausiais metais akademinės bibliotekos turėtų skirti daugiau dėmesio išteklių radimo problemai. Manoma, kad artimiausioje ateityje paiešką vis labiau bus grindžiama vizualinės duomenų analizės principais.

Kokia bebūtų nesmagi ši prognozė, bet akademinės bibliotekos ir ateityje turės išsiversti su nedideliais biudžetais. Akademinės bibliotekos jau susidurė su finansavimo mažėjimu, tokių pačių tendencijų galima tikėtis ir ateityje.

Technologijų plėtra, pokyčiai bibliotekininkų darbo rinkoje irgi paveiks akademinių bibliotekų darbą. Pirmiausia, bibliotekininkams reikės daugiau mokymų ir profesinio tobulėjimo programų, kurios leistų jiems teikti paslaugas, atitinkančias šiuolaikinės akademinės bendruomenės poreikius. Tai savotiškas iššūkis bibliotekininkus rengiančioms institucijoms, kurios irgi turės atnaujinti savo pasiūlymus, ir pačioms bibliotekoms. Dar daugiau, nemažai bibliotekininkų pasieks pensijos amžių, todėl kyla įtampa, kas pakeis juos darbo vietoje ir ar ekonominės krizės laikais išėjus specialistams etatai nebus užšaldyti.

Akademinės bibliotekos turės vis daugiau skirti dėmesio atskaitomybei už savo darbą ir veiklos vertinimui. Ribotų finansinių išteklių laikais didėja konkurencija dėl finansavimo, todėl aukštosios mokyklos persvarstys savo biudžetus. Be to, didėjantys atskaitomybės reikalavimai bendrų aukštojo mokslo reformų pasekmė.

Akademinių bibliotekų išteklių skaitmeninimas taps svarbesne veikla ir pareikalaus daugiau investicijų. Išteklių skaitmeninimas leidžia žymiai pagerinti sąlygas moksliniams tyrimams, organizuojant prieigą prie nežinomų arba sunkiai prieinamų rinkinių. Skaitmeninimo projektų kaštai dideli, todėl akademinėms bibliotekoms teks ieškoti būdų sumažinti ar paskirstyti sąnaudas. Vienas iš sprendimų - bendradarbiavimo projektai, leidžiantys išlaidų naštą paskirstyti tarp projekto partnerių.

Mobiliųjų įrenginių plėtra paskatins naujų paslaugų radimąsi. Studentų tarpe greitai plinta įvairūs mobilieji įrenginiai - iPadai, e.knygų skaityklės, išmanieji telefonai ir kt. Intensyvėjant mobilios įrangos naudojimui, internete siūloma vis daugiau paslaugų, kuriais galima naudotis pasitelkiant šią įrangą. Tai keičia vartotojų reikalavimus akademinių bibliotekų paslaugoms. Todėl bibliotekos turėtų migruoti savo elektroninio katalogo, bibliografinio konsultavimo ir kitas populiarias paslaugas į mobiliųjų įrenginių aplinkas.

Ateities plėtros raktažodis - bendradarbiavimas. Norėdamos teikti modernias paslaugas akademinės bibliotekos turėtų išplėtoti bendradarbiavimo tinklus. Juos bendradarbiauja su fakultetais, norėdamos užtikrinti tinkamą studijų procesų aprūpinimą, su tyrėjais - siekdamos pristatyti naujausius šaltinius ir duomenis, būtinas tyrimui, su IT specialistais - kurdamos naujas paslaugas ir jiems reikalingą techninę infrastruktūrą, su kitomis bibliotekomis ir organizacijomis.

Akademinių bibliotekų vaidmuo mokslinės komunikacijos ir autorių teisių srityje didės. Bibliotekininkai jau dabar aktyviai įsitraukė į šias sritis kurdamos institucinės talpyklas, keldami mokslininkų ir studentų raštingumą autorių teisių srityje, aiškindamos atviros prieigos privalumus. Ateityje ši veikla intensyvės, bibliotekos taps tarpininkėmis tarp mokslininkų ir jiems reikalingos informacijos, siūlys su autorių teisėmis susijusius sprendimus.

Keičiantis bibliotekų fizinių erdvių paskirčiai bei plečiantis virtualioms paslaugoms pasikeis ir pati bibliotekos samprata. Bibliotekos fizinės erdvės plečiantis elektroninėms kolekcijoms ir išteklių pristatymo būdams jau nebebus skiriamos rinkinių saugojimui. Bibliotekos sieks atlaisvinti ir įrengti daugiau vietų individualiam ir grupiniam darbui bei mokymuisi. Vis daugiau bibliohttp://www.blogger.com/img/blank.giftekų kuria medija centrus, kuriuose tinkamai įrengtos erdvės tarnauja akademinės bendruomenės poreikiams. Bibliotekų virtualus matomumas didės socialiniuose tinkluose, virtualiuose nuotolinio mokymosi aplinkose, vis interaktyvesniomis tampančiose institucinėse svetainėse. Fizinės ir virtualios bibliotekų erdvės papildys viena kitą tarnaujant aukštojo mokslo studijų ir tyrimų tikslams.

Parengta pagal:

2010 top ten trends in academic libraries: a review of the current literature. College & Research Libraries News [interaktyvus]. June 2010, vol. 71, no. 6, p. 286-292 [žiūrėta 2011 m. birželio 27 d.]. Prieiga per internetą: http://crln.acrl.org/content/71/6/286.full

Komentarai

Populiarūs įrašai