Ar Europos skaitmeninėje darbotvarkėje yra nišų viešųjų bibliotekų veiklai?
Prieš metus Europos Komisija paskelbė Skaitmeninę darbotvarkę, kuri yra viena iš septynių pagrindinių iniciatyvų, įgyvendinančių naująją ekonomikos strategiją Europa 2020, siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Skaitmeninėje darbotvarkėje numatytos septynios prioritetinės veiklos sritys: bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimas, didesnė sąveika, didesnis pasitikėjimas internetu ir jo saugumas, gerokai spartesnė interneto prieiga, didesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, skaitmeninio raštingumo įgūdžių lavinimas ir didesnė įtrauktis, informacinių ir ryšių technologijų taikymas visuomenei kylantiems (pvz., klimato kaitos, gyventojų senėjimo) uždaviniams spręsti [1]. Jose aprašytų augimui trukdančių problemų sprendimui reikia suvienytų Europos Komisijos ir šalių narių, tarp jų ir Lietuvos, pastangų.
Rytoj (2011-06-08) Seimo Europos informacijos biure planuojama diskusija apie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011-2019 m. programą Europos skaitmeninės darbotvarkės kontekste gera proga ir bibliotekoms paieškoti iššūkių ir atsakų sau bei kitiems.
Bandau sudėlioti savo požiūrį ir tikiuosi išgirsti kitų. Per dešimtmetį sukaupusios informacinių technologijų taikymo ir skaitmeninių paslaugų organizavimo patirtį, kaip niekada anksčiau viešosios bibliotekos padėti valstybei spręsti skaitmeninėje darbotvarkėje iškeltas užduotis, o gyventojams įveikti skaitmeninės ekonomikos iššūkius ir kliūtis. Kaip? Nors galimybių yra daug daugiau, bet pagrindinės nišos viešųjų bibliotekų veiklai skaitmeninėje darbotvarkėje galėtų būti trys:
Pirma – fizinė prieiga visiems
Idealiausias siekis, kad internetą turėtų kiekvienas namų ūkis. Tačiau, atsižvelgdami į socialinę riziką patiriančių gyventojų pajamų lygį, turime pasiūlyti iš mokesčių finansuojama alternatyvą – tai viešos prieigos kompiuteriai ir spartus internetą artimiausioje viešojoje bibliotekoje. Pastaraisiais metais daryti tęstiniai tyrimai rodo, kad trečdalis viešos prieigos interneto paslaugų bibliotekose vartotojų nei namuose, nei darbe neturi galimybių naudotis internetu Greičiausiai, dar didesnė dalis tokių žmonių yra tarp šiandien nesinaudojančiųjų kompiuteriais ir internetu. Taigi kaip ir anksčiau viešoji biblioteka tarnauja kaip prieigos prie informacijos vieta.
Antra – nepertraukiamas skaitmeninio raštingumo ugdymas ir motyvavimas naudotis
Tyrimai rodo, kad viešos prieigos kompiuterių ir interneto vartotojai dažniausiai naudojasi kultūriniu turiniu ir paslaugomis bei bendravimo programomis, tačiau tarp jų daugiau nei visoje visuomenėje yra besinaudojančiųjų e. valdžios paslaugomis. Kodėl? To priežastys gali būti įvairios.
Tarp besinaudojančiųjų viešos prieigos kompiuteriais ir internetu bibliotekose daugiau žmonių, kuriems aktualios e.valdžios paslaugos, t.y. bedarbiai, socialiai remtini asmenys, kaimo gyventojai, kuriems e. paslaugos leidžia sutaupyti laiką ir pinigus, kitu atveju išleidžiamus kelionėms į apskrities, savivaldybės ar seniūnijos centro.
Projekte „Bibliotekos pažangai“ dalyvaujančių viešųjų bibliotekų organizuotuose informacinio raštingumo kursuose jau mokėsi 41410 žmonių, dauguma jų vyresnio amžiaus žmonės, bedarbiai, kaimo gyventojai, t.y. tos grupės, kurios turi mažiau motyvacijos ar nemato poreikio naudotis technologijomis.
Bibliotekininko konsultacijos ir pagalba yra ypač svarbi įveikiant techninius barjerus ir įgūdžių ar žinių stoką, nes e.valdžios paslaugų vartotojo sąsajos dažnai reikalauja iš gyventojo aukštesnių skaitmeninių įgūdžių ir žinojimo. Taigi bibliotekininkų žodinis patarimas ar bibliotekoje rasta atmintinė padeda atrasti e. paslaugas ir naujus informacijos išteklius. Pagerinus bibliotekininkų kvalifikaciją, jų kompetenciją, žinias ir pagalbos kokybę vis labiau vertina ir jaunimas. Neutralios informacijos ir medijų požiūriu bibliotekos padeda ugdyti savarankiškus ir kritiškai mąstančius piliečius, galinčius įvertinti paslaugų ir produktų kokybę bei priimti informacija (o ne gandais, sąmokslo teorijomis ar spekuliacijomis) grįstus sprendimus.
„Tiesiai į viduriuką“, sprendžiant Skaitmeninėje darbotvarkėje keliamas problemas: Daugeliu atvejų [...] naudojimosi atotrūkį lemia tai, kad naudotojams trūksta įgūdžių, tokių kaip skaitmeninis ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas, kurių reikia ne tik siekiant įsidarbinti, bet ir norint mokytis, kurti, dalyvauti, taip pat su pasitikėjimu ir sumaniai naudotis skaitmeninės žiniasklaidos priemonėmis. Todėl skaitmeninė kompetencija yra vienas iš aštuonių pagrindinių gebėjimų, būtinų žiniomis grindžiamos visuomenės nariams. Ji taip pat būtina siekiant suprasti, kaip būti saugiems internete. [2; p. 24]
Šiandien viešosios bibliotekos Lietuvoje plačiajai visuomenei yra pagrindinis patarėjas saugaus elgesio internete klausimais. Parengta medžiaga ir specialios patrauklios akcijos padeda įvairaus amžiaus žmonėms įgyti bazinių žinių, reikalingų saugiai veikti skaitmeninėje aplinkoje ir naudotis skaitmeninės ekonomikos produktais. Ypatingas dėmesys skiriamas labiausiai pažeidžiamiems ar stokojantiems įgūdžių – vaikams, tėvams ir pradedantiems interneto vartotojams.
Taigi turime sprendimų Europos skaitmeninės darbotvarkės užduotims, susijusioms su skaitmeninių įgūdžių ir žinių bei saugaus interneto problemomis. Dar galima pridėti, kad viešųjų bibliotekų vaidmuo, padedant atrasti e. valdžios paslaugas, įveikti psichologinius barjerus ar technologijų netobulumo keliamą susierzinimą, padės veiksmingiau ir greičiau sumažinti viešojo administravimo institucijų, piliečių ir įmonių išlaidas ir taupyti jų laiką. Jei internetinėmis viešosiomis paslaugomis bus naudojamasi aktyviau ir jos bus geresnės kokybės ir prieinamesnės, apskritai padidės naudojimosi internetu mastas [2; p. 33].
Beje, turime pastebėti, kad nuolat keičiantis technologiniams sprendimams ši veikla turi būti vykdoma nenutrūkstamai, kaip „pasaka be pabaigos“.
Trečia – patrauklus, prieinamas ir kokybiškas turinys
Tarp svarbiausių bendrųjų Europos uždavinių per artimiausią dešimtmetį – inovacijų skatinimas ir motyvavimas siekti aukštesnio išsilavinimo. Skaitmeninė darbotvarkė šiuos uždavinius sprendžia informacinių technologijų priemonėmis. Siekiama sudaryti vartotojams naudotis turiniu internete tokias sąlygas, kurios prilygtų turimiems patogumams neskaitmeninėje aplinkoje. Ar kas suabejos, jog žinių perdavimas ir prieinamumas yra būtina sąlyga kokybiškiems moksliniams tyrimams, inovacijoms ir valdymo ar verslo sprendimams, kūrybai. Informacijos, mokslo šaltinių ir kūrinių išsaugojimas ir prieigos organizavimas – tradicinė bibliotekų veiklos sritis. Tai yra būdas užtikrinti ir viešą interesą, kad žinios būtų kuo plačiau prieinamos ir jų pagrindu rastųsi kitos inovacijos. Sustiprinę spaudinių ir skaitmeninės informacijos pasiūlą viešosiose bibliotekose paskatinsime jaunimą siekti aukštesnio išsilavinimo ir įgyti daugiau žinių, o specialistus – mokytis savarankiškai ar pasinaudoti formalaus ir neformalaus mokymosi galimybėmis. Iš kitos pusės [...] galimybė plačiai naudotis patraukliu teisėtu interneto turiniu būtų veiksmingas atsakas į piratavimą [2; p. 8]. Vienas iš galimų sprendimų, praktiškas ir jau išbandytas, todėl taupant lėšas ir pastangas galėtų būti pritaikytas ir skaitmeninei aplinkai.
Bibliotekos skaitmeninėje aplinkoje tampa ir turinio kūrėjomis, įtraukdamos į šią veiklą kitas kultūros paveldo įstaigas (www.epaveldas.lt), bendruomenes. Yra ir pavyzdžių, kai veišosios bibliotekos, sumaniai taikydamos technologijas, pasiūlo inovatyvių ir patrauklių paslaugų.
Marijampolės viešojoje bibliotekoje veikiantis mokomasis interaktyvus multicentras yra puikus pavyzdys, kaip racionaliai ir sumaniai panaudoti visuomeninės paskirties erdvę, skatinant jaunus žmones prasmingai eksperimentuoti su informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Multicentre yra 8 edukacinės laboratorijos su vaikų, dizaino, muzikos, meno, pasaulio, mokslo, technikos ir kalbos laboratorijos. 25 kompiuterizuotos darbo vietos aprūpintos specialiomis edukacinėmis programomis, trimatėmis priemonėmis, specialiomis klaviatūromis, duomenų bazėmis, audiovizualinėmis priemonėmis, prieiga prie interneto. Čia asmenys ir moksleivių grupės gali vykdyti fizikos, biologijos, chemijos eksperimentus, kontroliuoti klimato kaitą, panaudoti saulės, vėjo ir vandens energiją, užrašyti muziką, kurti kompiuterinio meno, grafikos ir animacijos projektus, projektuoti trimačius robotų, pastatų ir kt. modelius ir t.t.
Tai yra tiesioginis atsakas į skaitmeninėje darbotvarkėje apibūdintas problemas ir sprendimus – ES ekonomikos plėtrą stabdo IRT patyrusių specialistų trūkumas [p. 26] Visi piliečiai turėtų būti informuoti apie IRT galimybes, kurias galima pritaikyti įvairioms profesijoms [...]. Išmaniai naudodamiesi technologijomis ir informacija, galėsime spręsti visuomenei kylančius uždavinius, tokius kaip klimato kaita ir gyventojų senėjimas. [2; p.27]
Kitą mokytis skatinantį žaidimą „Iššūkis“ sukūrė Utenos viešoji biblioteka su partneriais. Jo vienas iš tikslų – patraukti mažiau motyvuotus, rizikuojančius iškristi iš formalaus mokymosi sistemos vaikus ir paskatinti juos susidomėti mokymosi turiniu. Tam pasitarnauja žaidimo forma, bendradarbiavimas su mokytojais ir tai, kad viešosios bibliotekos slenkstį tikslinės grupės nariams lengviau įveikti nei dėl socialinių, psichologinių ar kitų priežasčių išaugusius „slenksčius“ mokykloje.
Čia kyla klausimas, o vis dėl to – kodėl bibliotekos? Atsakymas seniai žinomas - nes jos:
1) atviros ir prieinamos visiems gyventojams
2) jos jau sukurtos teikti informaciją ir veikia bendruomenėse
3) jų veiklą reglamentuoja valstybė, o tai reiškia, kad galima daug pigiau koordinuoti plataus masto iniciatyvas ir užtikrinti vienodą kokybę
Ar viešosios bibliotekos šiandien pasiruošę? Aš atsakyčiau, kad dauguma – „taip“, kitos pasivys... Bet kitas klausimas – ar tai šiandien gali pripažinti valdžios institucijos ir kiti veikėjai? Ir ar nori dalintis atsakomybe ir ištekliais. Nes turime pripažinti, kad "nemokami pietūs - tik pelėkautuose" ir viešosios bibliotekos tarnaus gyventojams ir padės įvykdyti valstybės įsipareigojimus skaitmeninės darbotvarkės tikslams, jei bus:
1) investuojama į viešos prieigos kompiuterių ir interneto atnaujinimą;
2) užtikrintas nenutrūkstamas bibliotekininkų kvalifikacijos ir gebėjimų ugdymas;
3) formaliai užtikrintas jų dalyvavimas vykdant skaitmeninio raštingumo, visuomenės edukacijos ir socialinės integracijos programas, finansuojamas iš tarpinstitucinių ir tarpdisciplininių programinių priemonių.
Suteikus viešosioms bibliotekoms techninę ir informacinę pagalbą jos, kaip kažkada tradicinio raštingumo srityje, taps nepamainomais centrinės valdžios institucijų, nevyriausybinio sektoriaus ir verslo partneriais skaitmeninėje aplinkoje, ypač kuriant skaitmeninį turinį, išbandant elektroninių paslaugų tinkamumą naudotis arba mokant ir skatinant jomis naudotis gyventojus, ugdant skaitmeninį ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą ir kitus įgūdžius, kurių reikia kiekvienam skaitmeninėje visuomenėje ir ekonomikoje.
Naudoti šaltiniai:
1. Skaitmeninė darbotvarkė. Komisija skelbia veiksmų planą Europos klestėjimui ir gerovei skatinti. [Interaktyvus] Europos Komisija. Europos Sąjunga Lietuvoje. 19/05/2010. [Žiūrėta 2011-06-07]. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/lietuva/news_hp/news/19052010_skaitmenine_darbotvarke_lt.htm
2. Europos Komisijos 2010 m. gegužės 19 d. komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (KOM (2010) 245 galutinis). [Žiūrėta 2011-06-07]. Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0245:FIN:LT:PDF
Rytoj (2011-06-08) Seimo Europos informacijos biure planuojama diskusija apie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011-2019 m. programą Europos skaitmeninės darbotvarkės kontekste gera proga ir bibliotekoms paieškoti iššūkių ir atsakų sau bei kitiems.
Bandau sudėlioti savo požiūrį ir tikiuosi išgirsti kitų. Per dešimtmetį sukaupusios informacinių technologijų taikymo ir skaitmeninių paslaugų organizavimo patirtį, kaip niekada anksčiau viešosios bibliotekos padėti valstybei spręsti skaitmeninėje darbotvarkėje iškeltas užduotis, o gyventojams įveikti skaitmeninės ekonomikos iššūkius ir kliūtis. Kaip? Nors galimybių yra daug daugiau, bet pagrindinės nišos viešųjų bibliotekų veiklai skaitmeninėje darbotvarkėje galėtų būti trys:
Pirma – fizinė prieiga visiems
Idealiausias siekis, kad internetą turėtų kiekvienas namų ūkis. Tačiau, atsižvelgdami į socialinę riziką patiriančių gyventojų pajamų lygį, turime pasiūlyti iš mokesčių finansuojama alternatyvą – tai viešos prieigos kompiuteriai ir spartus internetą artimiausioje viešojoje bibliotekoje. Pastaraisiais metais daryti tęstiniai tyrimai rodo, kad trečdalis viešos prieigos interneto paslaugų bibliotekose vartotojų nei namuose, nei darbe neturi galimybių naudotis internetu Greičiausiai, dar didesnė dalis tokių žmonių yra tarp šiandien nesinaudojančiųjų kompiuteriais ir internetu. Taigi kaip ir anksčiau viešoji biblioteka tarnauja kaip prieigos prie informacijos vieta.
Antra – nepertraukiamas skaitmeninio raštingumo ugdymas ir motyvavimas naudotis
Tyrimai rodo, kad viešos prieigos kompiuterių ir interneto vartotojai dažniausiai naudojasi kultūriniu turiniu ir paslaugomis bei bendravimo programomis, tačiau tarp jų daugiau nei visoje visuomenėje yra besinaudojančiųjų e. valdžios paslaugomis. Kodėl? To priežastys gali būti įvairios.
Tarp besinaudojančiųjų viešos prieigos kompiuteriais ir internetu bibliotekose daugiau žmonių, kuriems aktualios e.valdžios paslaugos, t.y. bedarbiai, socialiai remtini asmenys, kaimo gyventojai, kuriems e. paslaugos leidžia sutaupyti laiką ir pinigus, kitu atveju išleidžiamus kelionėms į apskrities, savivaldybės ar seniūnijos centro.
Projekte „Bibliotekos pažangai“ dalyvaujančių viešųjų bibliotekų organizuotuose informacinio raštingumo kursuose jau mokėsi 41410 žmonių, dauguma jų vyresnio amžiaus žmonės, bedarbiai, kaimo gyventojai, t.y. tos grupės, kurios turi mažiau motyvacijos ar nemato poreikio naudotis technologijomis.
Bibliotekininko konsultacijos ir pagalba yra ypač svarbi įveikiant techninius barjerus ir įgūdžių ar žinių stoką, nes e.valdžios paslaugų vartotojo sąsajos dažnai reikalauja iš gyventojo aukštesnių skaitmeninių įgūdžių ir žinojimo. Taigi bibliotekininkų žodinis patarimas ar bibliotekoje rasta atmintinė padeda atrasti e. paslaugas ir naujus informacijos išteklius. Pagerinus bibliotekininkų kvalifikaciją, jų kompetenciją, žinias ir pagalbos kokybę vis labiau vertina ir jaunimas. Neutralios informacijos ir medijų požiūriu bibliotekos padeda ugdyti savarankiškus ir kritiškai mąstančius piliečius, galinčius įvertinti paslaugų ir produktų kokybę bei priimti informacija (o ne gandais, sąmokslo teorijomis ar spekuliacijomis) grįstus sprendimus.
„Tiesiai į viduriuką“, sprendžiant Skaitmeninėje darbotvarkėje keliamas problemas: Daugeliu atvejų [...] naudojimosi atotrūkį lemia tai, kad naudotojams trūksta įgūdžių, tokių kaip skaitmeninis ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas, kurių reikia ne tik siekiant įsidarbinti, bet ir norint mokytis, kurti, dalyvauti, taip pat su pasitikėjimu ir sumaniai naudotis skaitmeninės žiniasklaidos priemonėmis. Todėl skaitmeninė kompetencija yra vienas iš aštuonių pagrindinių gebėjimų, būtinų žiniomis grindžiamos visuomenės nariams. Ji taip pat būtina siekiant suprasti, kaip būti saugiems internete. [2; p. 24]
Šiandien viešosios bibliotekos Lietuvoje plačiajai visuomenei yra pagrindinis patarėjas saugaus elgesio internete klausimais. Parengta medžiaga ir specialios patrauklios akcijos padeda įvairaus amžiaus žmonėms įgyti bazinių žinių, reikalingų saugiai veikti skaitmeninėje aplinkoje ir naudotis skaitmeninės ekonomikos produktais. Ypatingas dėmesys skiriamas labiausiai pažeidžiamiems ar stokojantiems įgūdžių – vaikams, tėvams ir pradedantiems interneto vartotojams.
Taigi turime sprendimų Europos skaitmeninės darbotvarkės užduotims, susijusioms su skaitmeninių įgūdžių ir žinių bei saugaus interneto problemomis. Dar galima pridėti, kad viešųjų bibliotekų vaidmuo, padedant atrasti e. valdžios paslaugas, įveikti psichologinius barjerus ar technologijų netobulumo keliamą susierzinimą, padės veiksmingiau ir greičiau sumažinti viešojo administravimo institucijų, piliečių ir įmonių išlaidas ir taupyti jų laiką. Jei internetinėmis viešosiomis paslaugomis bus naudojamasi aktyviau ir jos bus geresnės kokybės ir prieinamesnės, apskritai padidės naudojimosi internetu mastas [2; p. 33].
Beje, turime pastebėti, kad nuolat keičiantis technologiniams sprendimams ši veikla turi būti vykdoma nenutrūkstamai, kaip „pasaka be pabaigos“.
Trečia – patrauklus, prieinamas ir kokybiškas turinys
Tarp svarbiausių bendrųjų Europos uždavinių per artimiausią dešimtmetį – inovacijų skatinimas ir motyvavimas siekti aukštesnio išsilavinimo. Skaitmeninė darbotvarkė šiuos uždavinius sprendžia informacinių technologijų priemonėmis. Siekiama sudaryti vartotojams naudotis turiniu internete tokias sąlygas, kurios prilygtų turimiems patogumams neskaitmeninėje aplinkoje. Ar kas suabejos, jog žinių perdavimas ir prieinamumas yra būtina sąlyga kokybiškiems moksliniams tyrimams, inovacijoms ir valdymo ar verslo sprendimams, kūrybai. Informacijos, mokslo šaltinių ir kūrinių išsaugojimas ir prieigos organizavimas – tradicinė bibliotekų veiklos sritis. Tai yra būdas užtikrinti ir viešą interesą, kad žinios būtų kuo plačiau prieinamos ir jų pagrindu rastųsi kitos inovacijos. Sustiprinę spaudinių ir skaitmeninės informacijos pasiūlą viešosiose bibliotekose paskatinsime jaunimą siekti aukštesnio išsilavinimo ir įgyti daugiau žinių, o specialistus – mokytis savarankiškai ar pasinaudoti formalaus ir neformalaus mokymosi galimybėmis. Iš kitos pusės [...] galimybė plačiai naudotis patraukliu teisėtu interneto turiniu būtų veiksmingas atsakas į piratavimą [2; p. 8]. Vienas iš galimų sprendimų, praktiškas ir jau išbandytas, todėl taupant lėšas ir pastangas galėtų būti pritaikytas ir skaitmeninei aplinkai.
Bibliotekos skaitmeninėje aplinkoje tampa ir turinio kūrėjomis, įtraukdamos į šią veiklą kitas kultūros paveldo įstaigas (www.epaveldas.lt), bendruomenes. Yra ir pavyzdžių, kai veišosios bibliotekos, sumaniai taikydamos technologijas, pasiūlo inovatyvių ir patrauklių paslaugų.
Marijampolės viešojoje bibliotekoje veikiantis mokomasis interaktyvus multicentras yra puikus pavyzdys, kaip racionaliai ir sumaniai panaudoti visuomeninės paskirties erdvę, skatinant jaunus žmones prasmingai eksperimentuoti su informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Multicentre yra 8 edukacinės laboratorijos su vaikų, dizaino, muzikos, meno, pasaulio, mokslo, technikos ir kalbos laboratorijos. 25 kompiuterizuotos darbo vietos aprūpintos specialiomis edukacinėmis programomis, trimatėmis priemonėmis, specialiomis klaviatūromis, duomenų bazėmis, audiovizualinėmis priemonėmis, prieiga prie interneto. Čia asmenys ir moksleivių grupės gali vykdyti fizikos, biologijos, chemijos eksperimentus, kontroliuoti klimato kaitą, panaudoti saulės, vėjo ir vandens energiją, užrašyti muziką, kurti kompiuterinio meno, grafikos ir animacijos projektus, projektuoti trimačius robotų, pastatų ir kt. modelius ir t.t.
Tai yra tiesioginis atsakas į skaitmeninėje darbotvarkėje apibūdintas problemas ir sprendimus – ES ekonomikos plėtrą stabdo IRT patyrusių specialistų trūkumas [p. 26] Visi piliečiai turėtų būti informuoti apie IRT galimybes, kurias galima pritaikyti įvairioms profesijoms [...]. Išmaniai naudodamiesi technologijomis ir informacija, galėsime spręsti visuomenei kylančius uždavinius, tokius kaip klimato kaita ir gyventojų senėjimas. [2; p.27]
Kitą mokytis skatinantį žaidimą „Iššūkis“ sukūrė Utenos viešoji biblioteka su partneriais. Jo vienas iš tikslų – patraukti mažiau motyvuotus, rizikuojančius iškristi iš formalaus mokymosi sistemos vaikus ir paskatinti juos susidomėti mokymosi turiniu. Tam pasitarnauja žaidimo forma, bendradarbiavimas su mokytojais ir tai, kad viešosios bibliotekos slenkstį tikslinės grupės nariams lengviau įveikti nei dėl socialinių, psichologinių ar kitų priežasčių išaugusius „slenksčius“ mokykloje.
Čia kyla klausimas, o vis dėl to – kodėl bibliotekos? Atsakymas seniai žinomas - nes jos:
1) atviros ir prieinamos visiems gyventojams
2) jos jau sukurtos teikti informaciją ir veikia bendruomenėse
3) jų veiklą reglamentuoja valstybė, o tai reiškia, kad galima daug pigiau koordinuoti plataus masto iniciatyvas ir užtikrinti vienodą kokybę
Ar viešosios bibliotekos šiandien pasiruošę? Aš atsakyčiau, kad dauguma – „taip“, kitos pasivys... Bet kitas klausimas – ar tai šiandien gali pripažinti valdžios institucijos ir kiti veikėjai? Ir ar nori dalintis atsakomybe ir ištekliais. Nes turime pripažinti, kad "nemokami pietūs - tik pelėkautuose" ir viešosios bibliotekos tarnaus gyventojams ir padės įvykdyti valstybės įsipareigojimus skaitmeninės darbotvarkės tikslams, jei bus:
1) investuojama į viešos prieigos kompiuterių ir interneto atnaujinimą;
2) užtikrintas nenutrūkstamas bibliotekininkų kvalifikacijos ir gebėjimų ugdymas;
3) formaliai užtikrintas jų dalyvavimas vykdant skaitmeninio raštingumo, visuomenės edukacijos ir socialinės integracijos programas, finansuojamas iš tarpinstitucinių ir tarpdisciplininių programinių priemonių.
Suteikus viešosioms bibliotekoms techninę ir informacinę pagalbą jos, kaip kažkada tradicinio raštingumo srityje, taps nepamainomais centrinės valdžios institucijų, nevyriausybinio sektoriaus ir verslo partneriais skaitmeninėje aplinkoje, ypač kuriant skaitmeninį turinį, išbandant elektroninių paslaugų tinkamumą naudotis arba mokant ir skatinant jomis naudotis gyventojus, ugdant skaitmeninį ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą ir kitus įgūdžius, kurių reikia kiekvienam skaitmeninėje visuomenėje ir ekonomikoje.
Naudoti šaltiniai:
1. Skaitmeninė darbotvarkė. Komisija skelbia veiksmų planą Europos klestėjimui ir gerovei skatinti. [Interaktyvus] Europos Komisija. Europos Sąjunga Lietuvoje. 19/05/2010. [Žiūrėta 2011-06-07]. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/lietuva/news_hp/news/19052010_skaitmenine_darbotvarke_lt.htm
2. Europos Komisijos 2010 m. gegužės 19 d. komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (KOM (2010) 245 galutinis). [Žiūrėta 2011-06-07]. Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0245:FIN:LT:PDF
Komentarai
Rašyti komentarą