Idėjos ir paradoksai Alberto Manguelio knygoje „Biblioteka naktį“

Mieli tinklaraščio skaitytojai, šiame straipsnelyje norėčiau pasiūlyti pasinerti į argentiniečių rašytojo, vertėjo, publicisto Alberto Manguelio svarstymus apie bibliotekos prigimtį, metaforas, kertines idėjas ir paradoksus knygoje „Biblioteka naktį“. Naktis knygos pavadinime figūruoja neatsitiktinai – būtent naktį mūsų pasaulis transformuojasi – išnyksta dienos metui būdingos ryškūs kontūrai, formos ir logika, naktį atgimsta vaizduotė ir tyloje netrukdomi mes galime svajoti, fantazuoti ar šiaip pasvarstyti apie bibliotekos idėją. Šioje knygoje autorius kalba apie tokias pamatines bibliotekos idėjas, kurios įaugo į bibliotekininko kūną ir kraują, jeigu jis, žinoma, yra tikrasis bibliotekininkas :). Tai, pavyzdžiui, amžina svajonė apie biblioteką, kurį apims visas pasaulio žinias, arba biblioteką kaip idealios tvarkos ar sistemos simbolį.


Biblioteką naktį, knygos aprašymas Alberto Manguelio svetainėje, šaltinis: http://www.alberto.manguel.com/


Čia norėčiau pristatyti jūsų svarstymams tik kelias citatas, kurios man pasirodė įdomios skaitant knygą, tikėdamasi, kad gal ir jūs kurį vėlyvą vakarą, pailsėję po darbų, nuspręsite pasamprotauti apie bibliotekos esmę, istoriją ir ateities likimą. Įdomu, kad pats Alberto Manguelis yra bibliotekos ir skaitymo didžiulio vaidmens mūsų pasaulyje gynėjas, priešpastatantis skaitymą, vaizduotės polėkį ir kūrybiškumą vartotojiškumui ir komercializavimui šiuolaikinėje visuomenėje.

Alberto Manguelis pradeda savo svarstymus kalbėdamas apie tai, kad viso pasaulio žinijos atspindėjimo siekis iš anksto pasmerktas žlugimui. Tačiau net ir žinodami tai, žmonės nuo seniausių laikų siekia surinkti ir sukaupti žmogiškosios išminties kruopeles. Knygos pradžioje autorius prilygina žymiąją Aleksandrijos biblioteką Babelio bokštui. Paradoksalu, kad milžiniška biblioteka, didžiausias senovės laikų projektas, išnyko beveik be pėdsakų, ir mes labai mažai žinome apie ją, turėjusią išlikti įvairių žmonių kartų atmintyje amžiams. Bet, matyt, yra daugybė kitų priežasčių, kodėl žmonės kuria bibliotekas – tiek asmenines, tiek viešąsias, mokslines, nacionalines ar net skaitmenines. Taigi Alberto Manguelis svarsto pačias įvairiausias bibliotekų metaforas ir paradoksus: biblioteką kaip erdvę, kaip galios simbolį, galimybę arba proto metąforą, tvarkos įsikūnijimą... Galbūt, šie simboliai padės mums pamatyti bibliotekų ateitį?

Biblioteka kaip tvarkos įsikūnijimas

Kiekvieną kartą įžengus į biblioteką mane stulbina tai, kaip jos [bibliotekos] teminės kategorijos ir tvarka primeta skaitytojui tam tikrą pasaulio matymą (p. 47).

Tik priskyrus dalyką jis numano ar primeta kitus, todėl nėra baigtinio katalogavimo metodo lentynose ar popieriuje. Jeigu nutarsiu sunumeruoti dalykus, reikės kurti dar vieną dalyko klasifikaciją bendroje klasifikacijoje. Tam tikrame tvarkymo etape dėl nuovargio, nuobodulio ar frustracijos, aš sustabdau šią geometrinę progresiją. Bet galimybė tęsti visada čia pat. Bibliotekoje nėra baigtinių teminių kategorijų (p. 39-40).

Biblioteka kaip erdvė

Kaip ir Gamta, bibliotekos nepakenčia vakuumo ir vietos problema būdinga kiekvienai knygų kolekcijai. Tai kiekvienos bibliotekos paradoksas: daugiau ar mažiau ji siekia sukaupti ir išsaugoti kaip įmanoma išsamiau viską, kas tik buvo parašyta pasaulyje, todėl galiausia jos užduotis neįgyvendinama, nes gali būti įvykdyta, tik jei bibliotekos ribos sutaps su pačiu pasauliu (p. 66).

Biblioteka kaip šešėlis

Jei kiekviena biblioteka tam tikra prasme savo skaitytojų atspindys, ji taip pat yra ir to, kuo mes nesame ir negalime būti vaizdinys. Netgi esant griežčiausiam atsiribojimui, knygų pasirinkimas visada viršys [knygų], esančių jos fonduose, [pasirinkimą], todėl reiklus skaitytojas visada įžvelgs pavojų (kurio poveikis naudingas ar smerktinas) netgi saugiausiose bei budriai saugomose vietose. Turbūt, mūsų klaida yra požiūris į biblioteką kaip į visą apimančią, bet neutralią erdvę (p. 107-108).

Biblioteka kaip forma

Bibliotekos fizinė erdvė paneigia ar įtvirtina intelektinę atmosferą, kurią mes sukuriame skaitydami, įsivaizduojamą erdvę, kurią konstruojame, kai pamirštame apie save vartydami knygos puslapius<...> (p. 133).

Kai kurie skaitytojai mėgsta įsprausti pasakojimą į mažytį gardelį; kitiems didžiulė apvali viešoji erdvė padeda geriau įsivaizduoti tekstą, nusidriekiantį iki tolimų horizontų; kitiems malonumo teikia kambarių labirintas, kuriame jie gali klaidžioti nuo vieno skyriaus prie kito (p. 133-134).

Biblioteka kaip tapatumas

Galime įsivaizduoti knygas, kurias norėtumėme perskaityti, net jei jos dar neparašytos, ir galime įsivaizduoti bibliotekas, pilnas knygų, kurias norėtumėme turėti, netgi jei tai neįmanoma, nes mėgstame svajoti apie biblioteką, atspindinčią kiekvieną mūsų interesą ar keistenybę, - biblioteką, kurios įvairovė ir sudėtingumas atspindi mus kaip skaitytojus. Todėl būtų racionalų manyti, kad biblioteka kaip rinkinys, kuris praktiniu ir simboliniu požiūriu tampa mūsų kolektyvine apibrėžtimi, gali atspindėti visuomenės arba tautinį tapatumą (p. 294).

Linkiu paskaityti patiems ir atrasti sau daugiau įdomių minčių ir citatų! O gal išrutuliosite ir savo bibliotekos viziją?

Parengta pagal:

MANGUEL, Alberto. The Library at night. New Haven, London: 2006. 381 p.

Alberto Manguel homepage [interaktyvus]. 2008 [ žiūrėta 2010 m. spalio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.alberto.manguel.com/

Komentarai

  1. Labai sudomino ši knyga, ypač apie tapatumo ir galios simbolius. Iš citatų atrodo, kad autorius labiau linksta į filosofijas ir kūrybą, o ne į mokslinį stilių?

    AtsakytiPanaikinti
  2. tai tikrai ne mokslinė monografija, įprasta to žodžio prasme. Knyga - įvairių bibliotekos istorijos, asmeninės patirties, bibliotekų veiklos faktų apmąstymų mišinys. Man asmeniškai buvo tikrasis atradimas pasvarstymai apie įžymųjį viešųjų bibliotekų filantropą Andrew Carnegie, jau tapusių vadovėliniu pavyzdžiu bibliotekininkystės studentams. Jis labai gynė net paprastų darbininkų teisę į švietimą, bet kartu jo manufaktūrose žmonės žudavo nuo neįmanomų darbo sąlygų ir persidirbimo... Versle jis buvo gana žiaurus siekdamas turto, bet kartu mane, kad reikia užtikrinti žmonėms švietimo galimybę... Kiek kartais daug prieštaravimų ir paradoksų būna gyvenime...

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai