Apie klausimus ir padedančius į juos atsakyti

Kaip dažnai užduotate klausimus? Ar jums pažįstama tyla, kai ateina klausimų laikas? Lietuvių kultūroje beveik kaip ir Rytuose klausti kone lygu negerbti kalbančiojo ir abejoti jo profesionalumu, arba tiesiog skubėti baigti pokalbį. Jei būtume gimę žydų kultūroje, pažymius mokykloje būtume gavę už klausimus, ne atsakymus; būtume įpratę klausti ir atsakyti klausimu.

Visgi yra vietų, kuriose klausimų netrūksta. Bibliotekų aptarnavimo vietos būtent tokios. Čia sulaukiama pačių įvairiausių klausimų: nuo juokingų iki itin sudėtingų. Dažnoje bibliotekoje tam yra skiriamos skirtingos aptarnavimo vietos: bibliografinis aptarnavimas ir abonementas. Profesionalių bibliografų darbas reikalauja nemažo žinių bagažo, greitos orientacijos, gausaus šaltinių sąrašo. Toks darbas yra nesenkantis naujų žinių šaltinis. Tačiau jų nepakeičiamumu suabejoti paskatino naujausias tyrimas žurnale The Journal of Academic Librarianship .

Stenson universitete (Florida, JAV) buvo atliktas tyrimas, analizuojantis ketverių metų gautas užklausas bibliotekoje. Šioje bibliotekoje buvo pastebėtas gautų klausimų mažėjimas. Todėl buvo nuspręsta ištirti, kokie klausimai yra užduodami bei kokiais šaltiniais pasiremiant, buvo atsakyta.

Rezultatai iš tiesų nustebino. Iš viso per 2002-2006 metų laikotarpį buvo gauta 4431 klausimas. Iš jų į 1569 (35%) bibliotekininkai atsakė be jokio šaltinio, t.y. remdamiesi savo asmeninėmis žiniomis apie bibliotekos fondus. Spausdinintiniai bibliografiniai šaltiniai, tokie kaip žinynai, enciklopedijos, buvo naudoti tik 506 kartus (7,9%). Elektroniniai šaltiniai buvo naudoti dažniau – 57%. Kitas įdomus rezultatas: 75% bibliotekininkai rėmėsi tik vienu šaltiniu, atsakydami į klausimą ir 95,8% kartų jie naudojosi mažiau nei keturiais šaltiniais. To paties tyrimo rezultatai parodė, kad 89% klausimų galėjo būti atsakyti ne profesionalių bibliotekininkų.

Taigi peršasi išvados, kad trečdalis klausimų yra bendro pobūdžio apie kolecijas ir infrastruktūrą. Spausdintiniai šaltiniai netenka svarbos. Ir kadangi į didžiąją daugumą klausimų buvo galima atsakyti su vienu šaltiniu, tai gali reikšti, kad klausimai nėra sudėtingi, o į juos gali atsakyti ne tik profesionalai.

Tuomet kyla klausimas, ar nevertėtų sujungti skirtingus aptarnavimo punktus su skirtingų išsilavinimų darbuotojais. Nesudėtingų klausimų atsakymai gali būti išmokti darbo vietoje, o sudėtingesnės užklausos adresuojamos profesionalams.

Ekspertai pripažįsta ir naujų technologijų įtaką bei galimybes, tobulinant bibliografines paslaugas. Socialiniai tinklai, interneto dienoračiai, virtualūs pokalbiai ir kitos priemonės keičia dalinimąsi informacija įgūdžius. Tad šį erdvė tampa ne tik bendravimui, bet ir atsakymams į paprastus ir sudėtingus klausimus.

Remtasi:

Dinkins, Debbi, Ryan, Susan M. Measuring Referrals: The Use of Paraprofessionals at the Reference Desk. The Journal of Academic Librarianship. 2010, vol. 36, no. 4, p. 279-286.