Bibliotekininkų saviveikla internete: drausti ar suprasti?

Šiuolaikiniai bibliotekininkai nebebijo pasitelkti naujausių technologijų, kad pareklamuotų bibliotekos išteklius, išreikštų savo nuomonę ar tiesiog pasidalintų darbo džiaugsmais. Šiame tinklaraštyje ne kartą buvo rašoma apie pačias keisčiausias ir originaliausias bibliotekininkų idėjas. Pastaruoju metu vis dažniau susiduriu su bibliotekininkų veiklos "produktais", kurie priverčia susimąstyti: ar kiekviena veikla yra verta viso pasaulio dėmesio? Pavyzdžiui, šis video:




Taip, jis prajuokina ir leidžia pažvelgti į bibliotekos problemas kitaip. Drąsūs ir šiuolaikiški kolegos mums parodo, kad visuomenės ar bent jau vadovų dėmesį galima atkreipti sukuriant nuotaikingą klipą, kuriame šokama ir dainuojama pagal visiems žinomos dainos melodiją. Tačiau kodėl manęs neapleidžia nuojauta, kad šiuo (ir kitų panašių video klipų) atveju yra juokiamasi ne kartu su kūrėjais, bet iš jų?
Galbūt greta "Draudžiamų knygų savaitės" turėtų atsirasti ir "Draudžiamos bibliotekininkų veiklos savaitė", kurios metu visi galėtų pamąstyti, ko nevertėtų/ nederėtų daryti bibliotekininkams. Ir tai nebūtinai yra veikla, kuri tiesiogiai atspindi visos bibliotekos kolektyvą. Galima pradėti ir nuo to, su kuo teko susidurti kiekvienam: šypsenos nebuvimo.

Ir pabaigai dar vienas bibliotekininkų pasirodymas internete, kuris tikriausiai sulaukė dvejopų vertinimų:




Ši tema taip pat yra minima tinklaraštyje A Librarian's Guide to Etiquette. Įrašą rasite šiuo adresu: http://libetiquette.blogspot.com/2010/09/survive-how-to.html .

Komentarai

  1. Labai įdomi ir provokuojanti tema diskusijai. Taip - internetas yra labai demokratinė erdvė saviraiškai, todėl nuolat susiduriame ne tik su įdomiais bei originaliais, bet ir su trivialiais ir neskoningais dalykais. Dėl šios priežasties drausti nesiūlyčiau :), nes tuomet apskritai neliktų vietos jokiai kūrybai (kas spręs apie neleistiną neskoningumo lygį ;)? ). Tą turėtumėme tiesiog priimti kaip faktą, bet ne drausti. Tačiau manau, kad bibliotekininkai turėtų pamąstyti ir apie tai, kokį poveikį gali turėti jų kūriniai, jei jie skleidžiami tokiai plačiai auditorijai ir leidžia susidaryti nuomonę apie profesiją... Iš kitos pusės, gal kai kurie bibliotekininkai, pavargę nuo jiems klijuojamų etikečių (kartais ne itin malonių) puola į kitą kraštutinumą, tarsi mėgindami įrodyti, kokie jie linksmi, simpatiški, "savi" ir kt. Beje, šiandien kaip tik žiūrėjau laidą apie repą dainuojantį kunigą (apie jį rašo čia: http://www.15min.lt/naujiena/zmones/archyvas/kunigas-kastytis-sulcius-dievo-zodis-hiphopo-ritmu-156-67977). Taigi ir kunigai bando atverti žmonių širdis tikėjimui gana neįprastais būdais (galbūt, jie ir ne visiems priimtini)... Ką manote, kolegos bibliotekininkai?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nemanau, kad gali būti pakankamai rimtas pagrindas drausti tokią veiklą, vis dėl to gyvename demokratijos laikais, ir drausti saviraiškos ar žodžio laisvę būtų nusikaltimas. Juo labiau, kad realios žalos padarytos bibliotekoms ar bibliotekininkų įvaizdžiui aš asmeniškai čia neįžvelgčiau. :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Žiniatinklio 2.0 priemonės ir sukurtos tam, kad kiekvienas savo kūrybą galėtų pateikti VISO pasaulio dėmesiui. Mokėjimas pasijuokti iš savęs ir nebijojimas pasirodyti kvailai yra šiuolaikiškas bruožas, rodantis, kad žmonės yra atviri pokyčiams. Juo džiaugiuosi. Jeigu nebūtume kankinami baimės pasirodyti kvailai, manau, daug daugiau naujovių būtų šiuo metu bibliotekose. Vis tie kompleksai:-) Beje, pamačiau šiame filmuke ir savo darbą, kai darydamas vieną dalyką, dažnai kartu turi netikėtai atlikti dar kelis. Tik, manau, pas mus tai lemia kitos priežastys nei biudžeto apkarpymas.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Tikrai nereikėtų drausti. Ir nematau nieko blogo, jei bibliotekininkai pateikia save kitaip (kiek galima žiūrėti paveiksliukų, kuriuose bibliotekininkės su kuodais ir akiniais). Filmuke "Librarians Do Gaga" neįžvelgiu nieko tokio, ką reikėtų uždrausti. Atvirkščiai, žodžiai yra labai taikliai parinkti (dainuojama apie tai, ką reikėtų žioti skaitytojui - pati neatsidžiaugiu graze: "Don't forget the databases") Dėl skonio nesiginčijama, bet bibliotekos turi būti artimos savo skaitytojams. Jiems nepatinka pedagoginis stilius ir metodai. Tai atgraso. Jie NEGIRDI, kas jiems sakoma - todėl bandoma dainuoti. Ieškoma kitų būdų, kad skaitytojas išgirstų. O tų būdų turi būti įvairių: vaikui, paaugliui, studentui, profesoriui, močiutei... Kiekvienam skaitytojui reikia surasti takelį. O šitas filmukas pataikė į dešimtuką tarp paauglių (mano dukroms labai patiko, sakė, kad "fainos" bibliotekininkės :) Draudimais norite padaryti, kad bibliotekos būtų kultūros rūmai, kurie gražūs, etiški, bet baisu užeiti. Mokyti etikos, kūrybiškumo, išraiškos ir t.t. bibliotekininkus galima, tik nedrausti. Straipsnio autorės norėčiau geranoriškai paklausti ar ji pati dirba su skaitytojais? Kai jie niekada nieko negirdi, neskaito kas parašyta, tai norisi staugti, nežinai ką daryti, tada ir atsiranda tokie bendravimo būdai.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Labai gerai, kad diskutuojame šia tema. Bibliotekininko darbe yra labai daug tokių temų, kuriomis nuomonės tik numanomos, diskutuojamos siaurame rate, todėl svarbu išdrįsti pasakyti viešai net ir tai, kas gali sulaukti kritikos, kiekvienas, pasakantis savo nuomonę, kad ir kokia kritikuotina ji būtų, išdrįsta atsiverti diskusijai, net ir tapęs labai pažeidžiamu. Šitą aspektą irgi norėčiau pabrėžti ir padrąsinti kitus diskutuoti :) - juk diskusijose ir gimsta tiesa.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Džiugu, kad šis įrašas susilaukė tokios smagios diskusijos. :) Džiaugiuosi visomis nuomonėmis. :)Tik norėjau pasakyti, kad į žodį "drausti" nereikia žiūrėti taip tiesiogiai. Tiesiog kartais ne viskas, ką mes darom yra suprantama taip, kaip mes norim, kad suprastų kiti.
    O mano įrašas atsirado iš to, kad šie ir panašūs bibliotekininkų kurti video man buvo rodomi ne kaip pasididžiavimo šaltinis, o kaip pajuokos objektas. Galbūt tiems, kurie dirba bibliotekų srityje juos yra lengviau suprasti, o visiškai pašaliniam žmogui, kuris nesupranta bibliotekų darbo, tai yra juokinga.
    Lina, taip aš dirbu su skaitytojais ir žinau, kaip sunku yra nuolatos kartoti tuos pačius dalykus, kuriuos, atrodo, jau visi turėtų žinoti. Bet... nuolatos tenka viską aiškinti iš pradžių net ir tiems, kurie bibliotekoje lankosi kelis metus.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Bet toks gi mūsų - bibliotekininkų - darbas padėti susiorientuoti bibliotekoje ir jos sudėtingoje bibliotekos sistemoje. Čia mums 4-5 metus atpliekusiems universiteto suole ir turintiems darbo bibliotekoje patirtį atrodo viskas aišku ir paprasta. Neseniai kitoje diskusijoje išgirdau atsakymą - "jeigu nežino, vadinasi, tai mūsų kaltė". Ir aš visiškai sutinku ir šiuo atveju taip yra - klausimas Aleksandrai ir kitiems kolegoms, o ką mes pakeitėme savo bibliotekoje, pastebėję, kad žmonės neatsimena ir blogai orientuojasi... Suradom kokius nors sprendimus, ar tik piktinamės, kad jie - ne bibliotekininkai?

    AtsakytiPanaikinti
  8. Linksma istorija: parašo man kitame mieste gyvenanti sesuo ir sako: iš bibliotekos gavau keistą laišką, primenantį, kad artėja mano DOKUMENTŲ grąžinimo terminas. Net kailis, sako, pašiurpo... Kokių dokumentų... Deja, taip yra ir pas mus, nes pramušti žmoniškesnį žodį per sunku, bibliotekos bijo susiprimityvinti:-) Gal vertėtų pradėti kaupti tokias istorijas, jau žinau bent keletą:-) Kai dar nebuvau bibliotekininkė, neidavau į bibliotekas kaip tik dėl to, kad bibliotekininkės atrodydavo pasipūtusios ir pasipiktinusios skaitytojo nesusigaudymu ir neišprusimu. Gal širdy ir juokinga, kai skaitytojas paprašo Tėvo Gorenje vietoj Tėvo Gorijo, bet ar neprivalome būti tolerantiški?

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai