Bibliotekoje žaidžia visi, arba interviu su Scottu Nicholsonu
Borose IFLA satelitinėje konferencijoje apie bibliotekininkystės ir informacijos specialistų rengimą sutikau vieną labai įdomų žmogų. Taigi pristatome dar vieną Superbibliotekininką. Tai labai kūrybiškas žmogus – sugebėjęs pamatyti žaidimų ir bibliotekininkystės sąsajas, suderinti įvairias žinias ir kompetencijas, puikiai bendraujantis su studentais nuotolinio kurso ir knygos apie žaidimus bibliotekose autorius, žaidimų kūrėjas Scottas Nicholsonas. Scottas dirba Sirakūzų universitete (JAV), ir visa jo veikla yra puikūs pavyzdys to, kaip bibliotekininkystėje galime atrasti įvairių didelį kūrybinį potencialą turinčių veiklos aspektų... ir atskleisti juos kitiems. Scottas ne iš karto atėjo į bibliotekininkystę, mokėsi ir dirbo programavimo, statistinių duomenų analizės ir kitus darbus. Įgytas žinias jis sėkmingai pritaikė bibliotekininkystės darbe. Scotto sukurti filmukai apie žaidimus bibliotekoje paskatino nė vieną žaidimų mylėtoją susidomėti bibliotekininkyste. Taigi užduokime kelis klausimus Scottui ir susipažinkime su juo artimiau.
Jūsų biografijoje parašyta, kad pakeitėte daugybę įvairių darbų prieš pradedamas studijuoti bibliotekininkystę ir informaciją magistrantūroje. Kodėl pasirinkote šias studijas? Kiek žinojote apie bibliotekininkystę tuo metu, kai stojote, ir kas jūs motyvavo studijuoti šioje specialybėje?
Iš tiesų, iš pradžių žinojau apie bibliotekininkystę labai nedaug. Dirbau universitete kompiuterių priežiūros darbus ir žinojau, kad man reikia magistro laipsnio, kad galėčiau judėti į priekį. Turėjau draugų, studijuojančių bibliotekininkystę, kurie žinojo apie mano kompiuterijos gebėjimus. Jie pasakojo man apie savo baigiamuosius darbus ir minėjo, kad man šios studijos labai tiktų. Aš sudalyvavau informacijos mokslo paskaitoje, sužinojau apie informacijos poveikį visuomenei ir bibliotekų vaidmenį šiame kontekste, ir tai mane patraukė. Sumažinau savo darbo krūvį iki pusės etato ir pradėjau studijuoti, o vėliau dirbau bibliografinio konsultavimo darbą akademinėje bibliotekoje.
Borose turėjau progą pasiklausyti jūsų žavingo pristatymo, kuriame pasakojote apie savo patirtį skaitant kursą apie žaidimus bibliotekose. Esate tikras šios srities entuziastas, be to, stebina jūsų produktyvumas – sukūrėte nemažai YouTube paskaitų apie žaidimus bibliotekose, administruojate tinklaraštį šia tema ir neseniai paskelbėte knygą (jau nekalbant apie kitus darbus ir projektus). Papasakokite šiek tiek daugiau, kaip jūs pradėjote dirbti šioje srityje ir kodėl žaidimų tema jus taip patraukė?
Sakant tiesiai šviesiai – aš žaidėjas! Domėjimasis žaidimais yra mano svarbiausias hobis visą gyvenimą, ir aš gavau iš to nemažai naudos. Žaidimai padėjo man lengviau prisitaikyti įvairiose situacijose, palengvino mano gyvenimo kelią, padėjo priimti išmintingesnius finansinius sprendimus ir, kas svarbiausia, leido man gauti bendravimo patirtį praktiškai su bet kuo, sutikti labai daug naujų ir įdomių žmonių.
Aš žinau žaidimų galią ir norėčiau paskatinti ir kitus gyventi žaismingesnį gyvenimą. Tame yra nemažai privalumų, ir bibliotekos gali būti naudingos šiame procese.
Tikriausia ne kiekviena biblioteka pasaulyje suvokia žaidimo programų bibliotekoje privalumus :) ir jų sąsajas su bibliotekos misija. Ką pasakytumėte bibliotekininkui, abejojančiam ar pradėti žaidimų programą? Kaip argumentuotumėte žaidimų veiklos svarbą bibliotekose?
Šiuo klausimu būtų labai naudinga mano knyga Bibliotekoje žaidžia visi(Everyone Plays at the Library). Joje aš aptariu visą procesą, kai biblioteka, pradedama nuo savo tikslų ir misijos, rutuliuoja žaidimų programos tikslus, atsižvelgdama į šiuos tikslus parenka žaidimus ir vertina programą. Šios veiklos rezultatas – pagrįsta žaidimo programa.
Jeigu bibliotekininkas negali suformuluoti žaidimo programos tikslų, kurie derėtų su bibliotekos tikslais, tuomet žaidimai nėra geriausia programa bibliotekai!
Pasirodo, taip pat esate ir žaidimų kūrėjas. Vienas iš jų – Tulpių manija 1637 (Tulipmania 1637), kuris grindžiamas realiais istoriniais įvykiais ir siejasi su vienu iš ankstyviausių „ekonominių burbulų“, pasiekusį viršūnę 1637 m. Olandijoje. Kokia yra šio žaidimo idėja ir kaip jį sugalvojote?
Lankiausi Tulpių muziejuje Amsterdame, jame buvo ekspozicija apie tulpių maniją. Žinojau, kad dar nėra žaidimų šia tema, todėl nusprendžiau sukurti žaidimą apie ekonominį burbulą. Aš ištiriau, kaip susidaro ekonominio burbulo situacija rinkoje, sužinojau apie protingo pinigų judėjimo [vert. pastaba – protingas pinigų judėjimas (angl. smart money) – ekonomikos terminas, kuris reiškia pinigų investavimą, kai investuotojas turi žymiai daugiau informacijos apie finansų rinkos tendencijas ir ekspertines žinias apie sėkmingas investicijas], žmonių, kurie kontroliuoja kitų pinigus, vaidmenį. Tuomet turėjau apsispręsti dėl žaidimo dizaino, patikrinti ir ištirti, kaip žaidimas atspindi realybę. Paskui buvo daug žaidimo testavimo ir koregavimo užduočių, kurie pareikalavo daug darbo.
YouTube galima rasti daug jūsų paskelbtų žaidimų apžvalgų, žaidimai yra jūsų tyrimo objektas. Kaip surandate informaciją apie naujus žaidimus?
Geriausias informacijos šaltinis apie stalo žaidimus – boardgamegeek.com. Tai didelė stalo žaidėjų bendruomenė, ten yra nemažai žmonių, rašančių apie žaidimus ir skelbiančių apžvalgas. Aš naudojuosi stalo žaidimų bendruomenės informacija, pasirinkdamas, kokius žaidimus nagrinėti.
Grįžkime prie bibliotekų. Ar galėtumėte pateikti bibliotekos žaidimų projekto pavyzdį, kurį asmeniškai vertinate kaip sėkmingos bibliotekos veiklos atvejį?
Ne, ir aš tikiuosi, kad bibliotekininkai neieškos vienos magiškos žaidimų programos. Tai panašų į klausimus „Ar yra viena bibliotekos programa, kuri galėtų būti sėkmingos veiklos pavyzdžiu bibliotekoms?” arba „Kuri knyga geriausiai tinka bibliotekoms? “ Kiekviena biblioteka turi skirtingus tikslus ir aptarnauja įvairias bendruomenes, todėl žaidimai turi atitikti biblioteką ir jos bendruomenę. Taigi aš orientuoju savo tyrimus į žaidimų dizaino sritį. Empiriniai duomenys rodo, kad kai bibliotekos vartotojai kuria žaidimus, vyksta įdomūs edukaciniai, komandinio darbo ir motyvacijos procesai, kurie neapsiriboja tik žaidimų veikla.
Galiausiai, ką galėtumėte palinkėti Lietuvos bibliotekininkystės ir informacijos studentams, kurie tik pradeda galvoti apie savo ateities karjerą ir apie galimybę įsitraukti į įvairius projektus?
Mano sėkmę nulėmė tai, kad aš ieškojau būdų suderinti įvairias savo žinias. Rašydamas baigiamąjį magistro darbą 90-aisiais, kai žiniatinklis dar tik kūrėsi, aš domėjausi paieškos priemonėmis ir jų indeksavimo galimybėmis, kas leido man paskelbti pirmąją publikaciją. Apgynęs disertaciją, pradėjau dirbti bibliotekų duomenų analizės (angl. bibliomining) srityje, kas leido man suderinti savo matematikos ir statistikos žinias su bibliotekininkyste. Šiuo metu aš atsinešiau į bibliotekininkystę savo žaidimų žinias. Kiekvieną kartą buvau stiprus, nes savo įvairių žinių pagrindu kuriau tai, ko nedarė kiti.
Štai tai ir yra mano patarimas studentams. Nepamirškite savo įgytų žinių ir ieškokite galimybių jais pasinaudoti bibliotekininkystėje, kad sukurtumėte nuostabius dalykus!
Dėkojame už atsakymus! Tinklaraščio Rock&roll bibliotekininkas komanda linki jums sėkmės visuose projektuose :).
Jūsų biografijoje parašyta, kad pakeitėte daugybę įvairių darbų prieš pradedamas studijuoti bibliotekininkystę ir informaciją magistrantūroje. Kodėl pasirinkote šias studijas? Kiek žinojote apie bibliotekininkystę tuo metu, kai stojote, ir kas jūs motyvavo studijuoti šioje specialybėje?
Iš tiesų, iš pradžių žinojau apie bibliotekininkystę labai nedaug. Dirbau universitete kompiuterių priežiūros darbus ir žinojau, kad man reikia magistro laipsnio, kad galėčiau judėti į priekį. Turėjau draugų, studijuojančių bibliotekininkystę, kurie žinojo apie mano kompiuterijos gebėjimus. Jie pasakojo man apie savo baigiamuosius darbus ir minėjo, kad man šios studijos labai tiktų. Aš sudalyvavau informacijos mokslo paskaitoje, sužinojau apie informacijos poveikį visuomenei ir bibliotekų vaidmenį šiame kontekste, ir tai mane patraukė. Sumažinau savo darbo krūvį iki pusės etato ir pradėjau studijuoti, o vėliau dirbau bibliografinio konsultavimo darbą akademinėje bibliotekoje.
Scotto Nicholsono © tinklaraštis "Stalo žaidimai su Scottu", šaltinis: http://www.boardgameswithscott.com/
Borose turėjau progą pasiklausyti jūsų žavingo pristatymo, kuriame pasakojote apie savo patirtį skaitant kursą apie žaidimus bibliotekose. Esate tikras šios srities entuziastas, be to, stebina jūsų produktyvumas – sukūrėte nemažai YouTube paskaitų apie žaidimus bibliotekose, administruojate tinklaraštį šia tema ir neseniai paskelbėte knygą (jau nekalbant apie kitus darbus ir projektus). Papasakokite šiek tiek daugiau, kaip jūs pradėjote dirbti šioje srityje ir kodėl žaidimų tema jus taip patraukė?
Sakant tiesiai šviesiai – aš žaidėjas! Domėjimasis žaidimais yra mano svarbiausias hobis visą gyvenimą, ir aš gavau iš to nemažai naudos. Žaidimai padėjo man lengviau prisitaikyti įvairiose situacijose, palengvino mano gyvenimo kelią, padėjo priimti išmintingesnius finansinius sprendimus ir, kas svarbiausia, leido man gauti bendravimo patirtį praktiškai su bet kuo, sutikti labai daug naujų ir įdomių žmonių.
Aš žinau žaidimų galią ir norėčiau paskatinti ir kitus gyventi žaismingesnį gyvenimą. Tame yra nemažai privalumų, ir bibliotekos gali būti naudingos šiame procese.
Tikriausia ne kiekviena biblioteka pasaulyje suvokia žaidimo programų bibliotekoje privalumus :) ir jų sąsajas su bibliotekos misija. Ką pasakytumėte bibliotekininkui, abejojančiam ar pradėti žaidimų programą? Kaip argumentuotumėte žaidimų veiklos svarbą bibliotekose?
Šiuo klausimu būtų labai naudinga mano knyga Bibliotekoje žaidžia visi(Everyone Plays at the Library). Joje aš aptariu visą procesą, kai biblioteka, pradedama nuo savo tikslų ir misijos, rutuliuoja žaidimų programos tikslus, atsižvelgdama į šiuos tikslus parenka žaidimus ir vertina programą. Šios veiklos rezultatas – pagrįsta žaidimo programa.
Jeigu bibliotekininkas negali suformuluoti žaidimo programos tikslų, kurie derėtų su bibliotekos tikslais, tuomet žaidimai nėra geriausia programa bibliotekai!
Information Today ©, naujos Scotto Nicholsono knygos Bibliotekoje žaidžia visi puslapis, šaltinis: http://books.infotoday.com/books/Everyone-Plays-At-The-Library.shtml
Pasirodo, taip pat esate ir žaidimų kūrėjas. Vienas iš jų – Tulpių manija 1637 (Tulipmania 1637), kuris grindžiamas realiais istoriniais įvykiais ir siejasi su vienu iš ankstyviausių „ekonominių burbulų“, pasiekusį viršūnę 1637 m. Olandijoje. Kokia yra šio žaidimo idėja ir kaip jį sugalvojote?
Lankiausi Tulpių muziejuje Amsterdame, jame buvo ekspozicija apie tulpių maniją. Žinojau, kad dar nėra žaidimų šia tema, todėl nusprendžiau sukurti žaidimą apie ekonominį burbulą. Aš ištiriau, kaip susidaro ekonominio burbulo situacija rinkoje, sužinojau apie protingo pinigų judėjimo [vert. pastaba – protingas pinigų judėjimas (angl. smart money) – ekonomikos terminas, kuris reiškia pinigų investavimą, kai investuotojas turi žymiai daugiau informacijos apie finansų rinkos tendencijas ir ekspertines žinias apie sėkmingas investicijas], žmonių, kurie kontroliuoja kitų pinigus, vaidmenį. Tuomet turėjau apsispręsti dėl žaidimo dizaino, patikrinti ir ištirti, kaip žaidimas atspindi realybę. Paskui buvo daug žaidimo testavimo ir koregavimo užduočių, kurie pareikalavo daug darbo.
YouTube galima rasti daug jūsų paskelbtų žaidimų apžvalgų, žaidimai yra jūsų tyrimo objektas. Kaip surandate informaciją apie naujus žaidimus?
Geriausias informacijos šaltinis apie stalo žaidimus – boardgamegeek.com. Tai didelė stalo žaidėjų bendruomenė, ten yra nemažai žmonių, rašančių apie žaidimus ir skelbiančių apžvalgas. Aš naudojuosi stalo žaidimų bendruomenės informacija, pasirinkdamas, kokius žaidimus nagrinėti.
Grįžkime prie bibliotekų. Ar galėtumėte pateikti bibliotekos žaidimų projekto pavyzdį, kurį asmeniškai vertinate kaip sėkmingos bibliotekos veiklos atvejį?
Ne, ir aš tikiuosi, kad bibliotekininkai neieškos vienos magiškos žaidimų programos. Tai panašų į klausimus „Ar yra viena bibliotekos programa, kuri galėtų būti sėkmingos veiklos pavyzdžiu bibliotekoms?” arba „Kuri knyga geriausiai tinka bibliotekoms? “ Kiekviena biblioteka turi skirtingus tikslus ir aptarnauja įvairias bendruomenes, todėl žaidimai turi atitikti biblioteką ir jos bendruomenę. Taigi aš orientuoju savo tyrimus į žaidimų dizaino sritį. Empiriniai duomenys rodo, kad kai bibliotekos vartotojai kuria žaidimus, vyksta įdomūs edukaciniai, komandinio darbo ir motyvacijos procesai, kurie neapsiriboja tik žaidimų veikla.
Galiausiai, ką galėtumėte palinkėti Lietuvos bibliotekininkystės ir informacijos studentams, kurie tik pradeda galvoti apie savo ateities karjerą ir apie galimybę įsitraukti į įvairius projektus?
Mano sėkmę nulėmė tai, kad aš ieškojau būdų suderinti įvairias savo žinias. Rašydamas baigiamąjį magistro darbą 90-aisiais, kai žiniatinklis dar tik kūrėsi, aš domėjausi paieškos priemonėmis ir jų indeksavimo galimybėmis, kas leido man paskelbti pirmąją publikaciją. Apgynęs disertaciją, pradėjau dirbti bibliotekų duomenų analizės (angl. bibliomining) srityje, kas leido man suderinti savo matematikos ir statistikos žinias su bibliotekininkyste. Šiuo metu aš atsinešiau į bibliotekininkystę savo žaidimų žinias. Kiekvieną kartą buvau stiprus, nes savo įvairių žinių pagrindu kuriau tai, ko nedarė kiti.
Štai tai ir yra mano patarimas studentams. Nepamirškite savo įgytų žinių ir ieškokite galimybių jais pasinaudoti bibliotekininkystėje, kad sukurtumėte nuostabius dalykus!
Dėkojame už atsakymus! Tinklaraščio Rock&roll bibliotekininkas komanda linki jums sėkmės visuose projektuose :).
Komentarai
Rašyti komentarą