Projektas „Asmeninės rašomosios lietuvių kalbos duomenų bazės kūrimas“ – kiekvienas parašytas žodis svarbus

Nauji iššūkiai, nauja veikla

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius jau du metai bendradarbiauja su JAV Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedra realizuodamas projektą „Asmeninės rašomosios lietuvių kalbos duomenų bazės kūrimas“. Pagrindinis šio projekto tikslas – rinkti asmeninės rašomosios kalbos pavyzdžius: laiškus, atvirlaiškius, atvirukus, nuotraukų užrašus, dienoraščius – kurti duomenų bazę asmeninės kalbos tyrimams. Gauta medžiaga skaitmeninama, sukūrus duomenų bazę, ji bus prieinama ir per internetą. Šio projekto atsiradimą paskatino sena Retų knygų ir rankraščių skyriaus draugystė ir bendradarbiavimas su Ilinojaus universiteto prof. Giedrium Subačium, buvusiu šio skyriaus skaitytoju, bei paroda „Pirmoji banga“, kurioje buvo eksponuojami XX a. pradžios lietuvių išeivių Amerikoje laiškai ir nuotraukos.

Iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rinkinių

Asmeninės rašomosios lietuvių kalbos duomenų bazę sudaro kelių laikotarpių dokumentai:

1. Nuo seniausių laikų iki 1918 metų (kai bendrinė kalba buvo tik pradinėje raidos pakopoje).
2. Nuo 1919 iki 1944 metų (intensyvaus bendrinės kalbos formavimosi laikotarpis Lietuvos Republikos ir II pasaulinio karo metu okupuotoje Lietuvoje).
3. Nuo 1945 iki 1990 (Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos bendrinės kalbos laikotarpis).
4. Nuo 1990 metų iki dabar (vėliausia ir labiausiai susiformavusi bendrinė kalba).

Privačių dokumentų kalba skiriasi nuo oficialiai spausdintų tekstų. Pavyzdžiui, laikraščių kalba yra gana oficiali, taisyta redaktorių, kalbos specialistų, todėl negali atspindėti to, kaip žmonės iš tikrųjų kalbėjo ir rašė. Tikroji, kasdienė kalba geriausiai matoma laiškuose, dienoraščiuose ar kituose tekstuose, kurie nebuvo redaguoti kito asmens ar specialisto. Vienas iš duomenų bazės kūrimo tikslų išsaugoti kuo daugiau tokių lietuviškų tekstų nuo išnykimo.

Visi projekto dalyviai (Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedra (JAV), Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių kalbos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutai) kaupia, saugo ir ketina padaryti mokslo tyrimams prieinamus kuo daugiau tokios paprastos, privačios, asmeninės lietuvių bendrinės kalbos pavyzdžių.

Tokio pobūdžio lietuvių kalbos tekstai tikslingai dar nerinkti, nors atminties institucijų saugyklose asmenų fonduose ir kituose rinkiniuose tokių laiškų, atsiminimų, kitų asmeninės rašomosios kalbos pavyzdžių sukaupta tikrai daug. Tikslinės, tyrimams skirtos asmeninės rašomosios kalbos tekstų duomenų bazės jau yra sukurtos anglų, vokiečių, norvegų kalbomis.


Iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rinkinių

Privatūs laiškai bei kiti tokio pobūdžio dokumentai šalia kitų rašytinių šaltinių suteikia daugiau duomenų apie tarmes, jų kaitą, kalbos istoriją, bendrinę kalbą. Bazėje sukaupus pakankamai didelį kiekį duomenų, ji darysis svarbi ne tik kalbos studijoms, bet ir kitiems dalykams tirti – istorikai galės studijuoti kasdienybės istorijos aspektus, sociologai ir antropologai turės galimybę aprašyti lietuvių visuomenės raidą iš asmeniškos žmonių perspektyvos. Žmonių privatūs dokumentai padės atgaminti pamirštus ar net nežinomus faktus, atskleis daugelio požiūrį į savo gyvenimą, į vieno ar kito laikotarpio aktualijas.

Suprantama, kad būtų galima daryti apibendrinimus, reikia nemažo tokių tekstų kiekio. Šiuo metu Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje sukaupta virš 500 suskaitmenintų ir aprašytų laiškų, kuriuos bibliotekai saugoti perdavė arba leido pasigaminti kopijas kraštiečiai, kai apie šį projektą buvo paskelbta Lietuvos radijo laidoje „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“.

Naujajai bazei stengiamasi rinkti paprastų, visuomenėje nebūtinai žinomų ar išsilavinusių, netgi mažaraščių žmonių rašomosios kalbos pavyzdžius. Todėl labai prašytume pasidalinti savo namuose laikoma privačios lietuvių kalbos medžiaga: laiškais, dienoraščiais, atvirlaiškiais, užrašais. Svarbūs yra visokie, bet kur rašyti lietuvių kalba laiškai ir kiti dokumentai: Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje ar kur kitur. Kadangi projekto esmė – kalbos tyrimas, kaupiama dokumentų kopijos, tačiau jeigu dokumentų savininkai pageidautų dokumentų saugojimą patikėti Nacionalinei bibliotekai ar kitai projekte dalyvaujančiai institucijai – priimami ir originalai. Dokumentų savininkas taip pat turėtų nuspręsti ar kopijos gali būti talpinamos internete, ar apriboti jų vartojimą (leisti naudoti medžiagą tik mokslininkams, ar nustatyti datą iki kurios norėtų, kad dokumentų niekas nenaudotų, tai aktualu naujų dokumentų atveju, kai dar gyvenantys juos rašę ar aprašyti žmonės patys nepageidauja viešumo). Kiekvienas privačių dokumentų savininkas perduodamas dokumentus užpildo nedidelę anketą apie perduodamų dokumentų autorius, jų išsimokslinimą, užsiėmimus. Šioje anketoje nurodoma, kas turi teisę naudotis dokumentų skaitmeninėmis kopijomis, kur bus saugojami originalai, ar galima talpinti skaitmenines kopijas į internetinę duomenų bazę ir kt.

Jei perduodami laiškai, tuomet reikalingi ir vokai – ant voko užrašyti adresai nurodo tiek autoriaus, tiek laiško gavėjo gyventas vietas, iš anspaudo galima sužinoti laiško parašymo laiką, jei jis neparašytas pačiame laiške.

Nuoširdžiai prašome Jūsų pagalbos – pasidalyti savo namų archyvuose laikoma privačios lietuvių kalbos medžiaga: lietuviškais laiškais, atvirukais, atvirlaiškiais, nuotraukų užrašais, atsiminimais, dienoraščiais. Juk prapuldytas laiškas – tai dar viena nutrūkusi gija į praeitį, dar vienas visam laikui ištrintas gimtosios kalbos ar istorijos vingis.

Prašome mums rašyti:

Projekto koordinatorei
Almai Masevičienei
Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
Retų knygų ir rankraščių sk.
Gedimino pr. 51
LT-01504 Vilnius
tel. 8-5-2398585, el.paštas a.maseviciene@lnb.lt
arba skyriaus vedėjai Jolitai Steponaitienei (el.paštas j.steponaitiene@lnb.lt)

Projekto koordinatorė:
Alma Masevičienė
Retų knygų ir rankraščių skyriaus
vyresn. redaktorė

****************
Parengė Jolita Steponaitienė

Komentarai

Populiarūs įrašai