Iš bakalauro darbų: kodėl skaitome fantasy?
Fantasy žanras yra modernios visuomenės fenomenas. Nors šio žanro literatūros šaknys siekia XIX amžių ir tuo metu pradėtas kurti stebuklines pasakas, tačiau pirmieji fantasy kūriniai pasirodė tik XX a. Didžiausią įtaką fantasy žanro tobulėjimui ir autoriams padarė Johnas Ronaldas Reuelas Tolkienas, kurio sukurtos knygos apie Viduržemio pasaulį nustatė fantasy žanro standartus ir dar dabar daro įtaką naujiems autoriams. XX a. pabaigoje fantasy žanro atgimimą lėmė Joanne K. Rowling knygos Haris Poteris ir išminties akmuo (1997) pasirodymas bei netrukus pagal šias knygas sukurti filmai. Žanro atgimimą iliustruoja ir tai, kad Tolkieno Žiedų valdovo ekranizacija vėl sugrąžino jo knygas į skaitomiausių knygų dešimtukus [8]. Hario Poterio fenomenas ir Žiedų valdovo filmų sėkmė ne tik atgaivino fantasy žanro kūrimą ir leidybą, bet ir pakeitė požiūrį, kad fantasy skirta tik vaikams [1]. Šiuo metu šio žanro knygų yra kiekviename knygyne, kiekvienoje bibliotekoje, o leidėjai pelnosi iš naujo perleisdami populiariausias knygas.
Fantasy žanro literatūros apibrėžimas
Kaip teigiama Oksfordo enciklopedijoje, skirtai vaikų literatūrai, fantasy yra viena iš dviprasmiškiausių sąvokų, kuri gali būti suvokiama kaip žanras, stilius, modelis ar pasakojimo technika [4]. Išvertus iš anglų kalbos terminas fantasy reiškia vaizduotė, ypatingai kai ji yra neribojama ir ekstravagantiška. Kita reikšmė – vaizdų formavimas mintyse. Trečias apibrėžimas yra mintyse sukurtas vaizdas, nerealus arba fantastinis [2]. Iš pateiktų apibrėžimų matyti, kad, visų pirma, žodis fantasy siejamas su vaizdais, vaizduote ir fantazija. Taip ir fantasy žanro literatūra yra siejama su nevaldoma ir nestabdoma kūrėjo vaizduote, kuriant knygos pasakojimą, bei skaitytojo vaizduote, skaitant literatūros kūrinį.
Bendriausiai fantasy žanro literatūra galėtų būti pristatoma taip:
„Fantasy žanro literatūra“ yra platus terminas, naudojamas apibūdinti knygas, kuriose vyksta magiški ir stebuklingi įvykiai. Šiuolaikinių fantasy novelių pasakojimo centre – blogio ir gėrio dvikova, o daugumos pasakojimų pagrindas – mitas ar legenda. Pasakojimo veiksmas gali vykti tiek realiame, tiek antriniame pasaulyje, kuris turi mūsų pasaulio bruožų. Magijos egzistavimas negali būti paaiškintas. Paradoksalu, bet fantasy literatūros kūriniai, ypač tie, kurie buvo parašyti vaikams per pastaruosius tris dešimtmečius, dažniausiai savyje talpina vienas iš rimčiausių potemių. Tokios temos kaip gėrio ir blogio kova, džiaugsmo išsaugojimas žiauriame ir gąsdinančiame pasaulyje ir mirties neišvengiamumas, kai kuriems kritikams leidžia teigti, kad fantasy kūriniai pateikia tikresnę pasaulio versiją nei dauguma realistinių novelių [6].
Tyrimas „Fantasy žanro literatūros skaitymas Lietuvoje“
Bakalauro darbe Fantasy žanro knygų leidyba ir skaitymas Lietuvoje 2000-2009 m. buvo siekiama ne tik pristatyti fantasy literatūrą, bet ir paanalizuoti, kas nulėmė jos skaitymą ir populiarumą Lietuvoje. Kadangi šis žanras Lietuvoje buvo mažai tyrinėtas, o jo skaitomumas ir populiarumas yra didelis, svarbu suprasti, kuo šios knygos traukia skaitytojus. Taip pat atsižvelgiant į didėjantį fantasy knygų poreikį, bibliotekose reikėtų skirti daugiau dėmesio tokių knygų pristatymui ir rekomendavimui, jų skirstymui pagal amžiaus grupes ir pan.
Tyrimas Fantasy žanro literatūros skaitymas yra vienas pirmųjų šio žanro skaitymo tyrimų Lietuvoje. Tai yra žvalgomasis tyrimas, nes greitai išpopuliarėjus šio žanro literatūrai, nebuvo analizuojamos tokio reiškinio priežastys. Problema yra ta, kad Lietuvoje nėra fantasy kūrimo, leidybos ir skaitymo tradicijų, tačiau per trumpą laiką susidarė nemažas skaitytojų ir gerbėjų ratas. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti fantasy žanro literatūros skaitymo ir populiarumo priežastis ir jas palyginti su tuo, kodėl visame pasaulyje yra skaitoma fantasy literatūra.
Tiriant fantasy žanro literatūros skaitymą buvo pasirinktas atvejo analizės metodas. Tai nulėmė siaura tyrimo sritis (fantasy literatūra) bei tai, kad buvo siekiama respondentams ne pateikti konkrečius klausimus, o sužinoti jų nuomonę. Apibendrinant duomenis, ieškant sąsajų su bendromis tendencijomis, pateikiamos fantasy žanro skaitymo Lietuvoje priežastys. Remiantis tuo, kad dalis yra visumos atspindys, tyrimo rezultatai pateikiami, kaip apibūdinantys Lietuvos situaciją.
Tyrimui buvo pasirinktos trys knygų serijos: J. R. R. Tolkieno Žiedų valdovo trilogija, J. K. Rowling Hario Poterio serija bei Ch. Paolini ciklas Paveldėjimas. Šias knygų serijas sieja tai, kad jos priskiriamos herojų fantasy. Taip pat šios knygos buvo ekranizuotos ir susilaukė skaitytojų dėmesio dėl savo išskirtinių bruožų.
Buvo apklausti aštuoni respondentai, kurie priskiriami dviem amžiaus grupėms: paaugliai (14-17 m.) ir suaugusieji (21-26 m.). Pagrindinis respondentų atrinkimo kriterijus – jų pomėgis skaityti fantasy literatūrą ir tai, kad jie būtų skaitę bent dvi iš trijų analizuojamų knygų. Tyrimo dalyviai buvo atrinkti iš su fantasy literatūra susijusių klubų: Eragono gerbėjų, Tolkien Lietuva ir Anime Zona.
Fantasy žanro literatūros skaitymo priežastys
Fantasy žanro skaitytojus galima suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie pradėjo skaityti nuo J. K. Rowling Hario Poterio knygų ir tuos, kurių pirmoji fantasy žanro knyga buvo J. R. R. Tolkieno Žiedų valdovas. Tai patvirtina teiginį, kad šio žanro literatūros atgimimas prasidėjo nuo populiariausių autorių knygų leidimo ir ekranizacijų.
Tyrime analizuojamų knygų vertinimas buvo dvejopas: rimčiausiai vertinami J. R. R. Tolkieno kūriniai, kuriems priskiriami universalios knygos, fantastikos-klasikos apibūdinimai. J. K. Rowling ir Ch. Paolinio knygos priskiriamos laisvalaikio skaitymui. Visų pirma tai galima būtų paaiškinti tuo, kad skaitytojams Žiedų valdovas asocijuojasi su rimtų potemių perteikimu, sudėtingesniu ir sunkesniu skaitymu. Kūrinyje pastebimos tokios vertybės kaip ištikimybė, meilė, draugystė. Pavyzdžiui, Žiedų valdove tai yra akivaizdus dalykas, kad žmonės turi būti vieningi kovodami prieš blogį ir nesvarbu prieš kokį, kad blogis labai lengvai gimdo blogį (Respondentas D). Minima tai, kad J. R. R. Tolkieno kūryba darė įtaką ir kitiems rašytojams, pastebimos knygos, ant kurių viršelio parašyta J. R. R. Tolkieno mokiniai. Kaip teigiama straipsnyje Sutverti pasaulį iš naujo: tikrovės perkonstravimas J. R. R. Tolkieno „legendariume“, Tolkieno legendos turi itin stiprų foną, kuriame galima laviruoti nepažeidžiant pirminės rašytojo koncepcijos [3].
Nors J. K. Rowling ir Ch. Paolinio knygose taip pat yra rimtų potemių, jų veikėjai ne kartą turi priimti svarbius sprendimus, tačiau skaitytojai pirmiausiai pastebi nuotykius ir stebuklus. Pasak doc. Vitos Mozūraitės, paaugliams ne mažiau nei pradinukams labai svarbi veiksmo dinamika, epizodų kaita, humoras <...> kūrinio turinys turi būti nekomplikuotas, bet sudominantis paslaptingumu arba nuotykiais [7]. Lengva skaitomas ir suprantamas knygų tekstas yra siejamas su tuo, kad J. K. Rowling ir Ch. Paolinio knygos neįsimena ilgam. Respondentai šį bruožą taip pat sieja su tuo, kad šių knygų adresatas – jaunesnieji paaugliai.
Fantasy žanro literatūra iš kitų literatūros žanrų išsiskiria tuo, kad joje vaizduojami herojai, atitinkantys principą Herojus yra toks pat kaip tu (angl. Hero is just like you). Ch. Paolinio knygose herojus yra paprastas fermeris, o tai, pasak Respondento F, 14 m., labai patraukia, nes mane žavi ir išdidūs žmonės, bet paprasti labiau traukia, nes mane patį primena. Taip pat respondentai minėjo, kad J. K. Rowling knygos išpopuliarėjo dėl to, kad jose vaizduojamas nelaimingas vaikas, kuriam iš pradžių jaučiama užuojauta ir gailestis. Tačiau kai jis pakviečiamas į burtininkų mokyklą ir iš niekam nereikalingo našlaičio tampa pasaulio išgelbėtoju, Haris Poteris tampa herojumi. Susitapatinant su herojumi, tarsi nugyvenant jų gyvenimą yra realizuojamas poreikis keistis. Svarbu yra tai, kad poreikis keistis identifikuojamas per pažįstamas aplinkas, tačiau vaikai kaip tam tikrą susikurto pasaulio realybę identifikuoja tuos veikėjus bei aplinkybes, kurie realiame gyvenime neegzistuoja. Pavyzdžiui, burtininkus, raganas, vampyrus [7].
Viena iš priežasčių, kodėl susidomima fantasy literatūra – knygų ekranizacijos ir informacija apie rodomus filmus. Vieniems respondentams buvo svarbiau iš pradžių perskaityti knygą, o tik tada pamatyti filmą, kitiems – atvirkščiai. Išskiriamas filmo privalumas – vaizdo suteikimas knygai. Respondentas D apie Žiedų valdovo ekranizaciją teigė, kad filmai tik paskatino jo vaizduotę ir papildė galvoje sukurtus vaizdinius: Kai pažiūri filmą, jau turi savo nuomonę, savo aktorius vaizduotėje, pradedi skaityti ir ta gamta, kalnai, lygumos ir viskas tau pagerina visą vaizduotę, kad tu gyveni tokiam filme. Knygų ekranizacijos pamažu išstumia skaitymą, nes daug paprasčiau yra pasižiūrėti filmą nei perskaityti knygą. Pavyzdžiui, filmuose detaliai atkurtas Žiedų valdovo pasaulis pakeičia knygos skaitymą, nes yra perteikiama ne tik pagrindinė istorija, bet ir smulkiausios detalės.
Kadangi yra ekranizuojamos visos knygų serijos dalys, pasirodžius naujam filmui, dar kartą skaitomos anksčiau išleistos knygos. Taip pat knygos skaitomos po kelis kartus, nes pradeda trūkti vaizduojamo pasaulio, norisi vėl patirti nuotykius, skaitant sudėtingesnes knygas pastebima daugiau detalių, labiau įsigilinama į smulkmenas. Vis dėlto kuriami filmai ne visada pritraukia naujų skaitytojų, o nuolatinė reklama gali tapti ir priežastimi neskaityti knygos. Žurnale Rubinaitis pateikiama 7 klasės mokinio nuomonė: Manau, jog toks populiarumas dėl to, kad apie šį herojų yra sukurtas kino filmas. <...> Filmų nebekurtų ir knygos nebeatrodytų įdomios. Manau, kiekvieną knygą galima iškelti reklamuojant ir kuriant pagal ją kino filmus [5]. Panašus reiškinys pastebimas ir analizuojant fantasy knygų leidybą. Sukurti filmai, padidina jau pamirštų knygų populiarumą ir tuo pačiu jos yra iš naujo perleidžiamos.
Reklama ir kalbos apie populiarią knygą – respondentų įvardintos skaitymo priežastys. Prie reklamos prisideda ir knygų aptarimai, ir pristatymai bibliotekose, knygynuose, mokyklose, konkursai ir kolekcionuojami daiktai, suvenyrai. Įtikinamos reklamos pavyzdys – J. K. Rowling knygos apie Harį Poterį. Respondentai ne tik, kad buvo skaitę knygas, bet ir kaip svarbiausią jų populiarumo priežastį minėjo reklamą. Reklamos dalimi tapo ir tai, kad J. K. Rowling knygas rašė kankinama depresijos, neturėdama darbo ir iš valstybės pašalpos stengdamasi pasirūpinti savo mažamete dukra. Jaunesnieji skaitytojai šią istoriją supranta savaip: Manyčiau dėl to, kad tą knygą parašė moteris daug kentėjusi ir daug vargusi ir tai labai pribloškia visą pasaulį, kad tokie žmonės, skurstantys, patogiai negyvenantys, sugeba rašyti tokias knygas ir priverčia visus taip dėl jų pasistengi, jas skaityti visas (Respondentas F, 14 m.). Užuojauta autorei tampa paskatinimu pirkti ir skaityti knygas. O jos sėkmės istoriją bandoma pakartoti kuriant panašios tematikos knygas. Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo išleistos dvi rašytojos D. Vaitkevičiūtės knygos apie Marių Pietarį.
Ne vienam respondentui perskaityti tam tikras knygas parekomendavo draugai, pažįstami ar giminaičiai, kurių nuomone pasitikima. Paaugliai yra linkę ieškoti bendrų pomėgių, požiūrio taškų, jie pirmieji susipažįsta su naujausiais dalykais ir juos greičiausiai pasiekia naujausia, jiems aktuali informacija. Iš vienos pusės, fantasy knygos pradedamos skaityti, nes buvo rekomenduotos, iš kitos pusės – tai priemonė neatsilikti nuo to, kas tam tikru metu yra populiaru tarp bendraamžių.
Atsitiktinė atranka – fantasy žanro knygų skaitymo priežastis. Tiesiog kai nueini į biblioteką, ieškai kažkokių knygų, galbūt draugai būna kažką rekomendavę, galbūt tiesiog pamatai gražų viršelį ir išsirenki, o po to pamatai, kad tai ir yra fantasy literatūra (Respondentas E, 16 m.). Pirmoji perskaityta knyga sudomina ir toliau yra tikslingai ieškoma kažko panašaus. Galima teigti, kad šis pasirinkimas taip pat buvo įtakotas fantasy knygų išskirtinio apipavidalinimo (viršelių iliustracijų, išryškintų pavadinimų, puslapių skaičiaus), išskirtinių pavadinimų (pvz.: Eragonas, Auksinis kompasas, Hobitas, Arba ten ir atgal) ir išleidžiamų knygų skaičiaus.
Dažniausiai fantasy žanro knygos yra išleidžiamos serijomis. Perskaičius vieną knygą yra skaitomos ir kitos dalys, nes norima sužinoti, kas atsitiks toliau. Šią priežastį galima apibūdinti kaip smalsumą. Respondentai teigė, kad kiekviena knyga prilygsta atskirtam nuotykiui, tačiau vis tiek svarbios ir visos dalys. Ch. Paolinio knygų ciklas Paveldėjimas išsiskiria tuo, kad vis dar nėra parašytos visos knygų dalys. Tiek respondentai, tiek puslapio Eragonas lankytojai pabrėžia tai, kad nėra parašytos visos knygos apsunkina skaitymą. Kol parašoma ir išleidžiama nauja dalis yra pamirštamos ne tik smulkios pasakojimo detalės, bet ir veikėjų vardai, knygos siužetas, svarbiausi įvykiai ir tai, kuo pasakojimas pasibaigė. Belaukiant kitų serijos dalių yra dalijimąsi spėliojimais, kas nutiks toliau, kas laukia pagrindinių veikėjų, tačiau po kurio laiko susidomėjimas pasakojimu sumažėja. Vis dėlto, fantasy knygų leidimas serijomis išlieka naudingas leidėjams, nes gerbėjai yra skatinami įsigyti visas išleistas dalis, o pasirodžius naujai knygai, skaitytojams siūlomos ir prieš tai išleistos knygos.
Taigi, apibendrinant galima išskirti tokias fantasy literatūros skaitymo Lietuvoje priežastis:
• pabėgimas į kitus, geresnius ir vaizdingesnius pasaulius,
• galimybė sužinoti apie dalykus, kurių niekada nebūtų realybėje,
• įtraukiantis pasakojimas, kuriame yra ir magijos, ir nuotykių, ir rimtų temų,
• susitapatinimas su herojumi,
• smalsumas,
• reklama, kuriai galima priskirti ir knygų ekranizacijas bei pokalbius apie populiariausias knygas,
• fantasy knygų išskirtinis apipavidalinimas, pavadinimai ir jų kiekis,
• rekomendacijos.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, fantasy žanro literatūra susirado savo skaitytoją. Pagrindinės skaitymo priežastis beveik niekuo nesiskiria nuo pasaulinių. O ir fantasy populiarėjimas atspindi visame pasaulyje vyraujančias tendencijas. Valstybėse, kuriose nebuvo fantasy žanro tradicijos, pradedama domėtis fantasy literatūra, leidžiama vis daugiau knygų ir tuo pačiu didėja jų skaitomumas. Ir tai paaiškinama ne tik tuo, kad fantasy knygos patenkina pagrindinius skaitymo poreikius, bet ir tuo, kad keletos knygų sėkmė paskatino šio žanro knygų leidybą ir fantasy industrijos atsiradimą.
Naudota literatūra:
1. BOND, Gwenda. Fantasy Goes Literary [Fantasy tampa literatūriška] In Publishers Weekly [interaktyvus]. 2006, vol. 253 [žiūrėta 2010 m. balandžio 30 d.], p. 29. Prieiga per internetą: http://www.publishersweekly.com/pw/print/20060403/3716-fantasy-goes-literary-.html
2. Definition of fantasy [Fantasy apibrėžimas]. In Dictionary.com [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 balandžio 30 d.]. Prieiga per internetą: http://dictionary.reference.com/browse/fantasy
3.DRĄSUTYTĖ, Barbora; ir GER, Marija. Sutverti pasaulį iš naujo: Tikrovės perkonstravimas J.R.R.Tolkieno „legendariume“. In Post Scriptum [interaktyvus], nr. 10: Civilizacijos, 2006 [žiūrėta 2010 m. gegužės 2 d.]. Prieiga per internetą: http://www.postscriptum.lt/10-civilizacijos/sutverti-pasauli-is-naujo-tikrovesperkonstravimas-jrrtolkieno-legendariume/
4. Fantasy. In The Oxford Encyclopedia of Children‘s Literature [Vaikų literatūros Oksfordo enciklopedija]. New York: Oxford university press, 2006, T. 2, p. 58-62.
5. KALADIENĖ, Ona. Populiariausios 2005 m. knygos. Rubinaitis, 2006, nr. 2, p. 41.
6. LYNN, Ruth Nadelman. Fantasy Literature for Children and Young Adults: an annotated bibliography [Vaikų ir paauglių fantasy literatūra: anotuota bibliografija]. 4-asis leid. New Jersey: R. R. Bowker company, 1995, p. xxiii–xlvii, 3, 71, 133, 176, 211, 355, 407, 466, 499, 512. ISBN 0-8352-3456-8.
7. MOZŪRAITĖ, Vita. Kodėl ir kaip skaito vaikai. Gimtasis žodis, 2000, nr. 6, p. 22-29.
8. SULLIVAN, C.W. High fantasy [Aukštoji fantasy]. In International Companion: Encyclopedia of Children‘s Literature [Tarptautinis vadovas: Vaikų literatūros enciklopedija]. 2-asis leid. New York: Routledge, 1996, p. 436-453.
Parengė Aleksandra Strelcova
Man patiko :) Straipsnis atspindi mano nuomonę :) Aš irgi manau, kad fantasy žanras vilioja kitu pasauliu ir galimybe susitapatinti su heroju :) O tai, kad būna išleidžiamos kelios dalys, dar geriau, nes jei knyga tikrai tikrai patinka - nesinori prarasti galimybę "gyventi" tos knygos pasaulyje :)
AtsakytiPanaikinti