Refleksijos nauda, arba kritinių apmąstymų įtaka būsimųjų bibliotekininkų karjerai

Mokslininkai pateikia naujus įrodymus, kad savo patirties, tam tikros problemos kritiniai apmąstymai, analizė ir vertinimai, kitais žodžiais, refleksija, gali būti naudinga bibliotekininkystės ir informacijos specialisto profesiniam tobulėjimui ir karjerai. Tyrinėtojai išryškina įvairius refleksijos aspektus. Tai nuolatinis patirties, gaunamos atliekant tam tikrą veiklą vertinimas, praeities veiksmų ir sprendimų analizė, galimų ateities tendencijų nustatymas, remiantis turimomis žiniomis. Manoma, kad refleksija yra naujų žinių kūrimo priemonė.

Jungtinės Karalystės mokslininkai ištyrė bibliotekininkystės magistro studijų programos studentų asmeninių dienoraščius, kuriuose studentai, vertindami save kaip būsimuosius vadybininkus, turėjo kritiškai apmąstyti savo mokymosi patirtį, problemas, galimus sprendimus. Studentų taip pat buvo prašoma įvertinti savo refleksijos bandymo naudą. Dienoraščiai buvo rengiami kurso "Bibliotekų ir informacijos paslaugų vadyba" kontekste ir sudarė dalį bendro kurso pažymio.

Tyrinėtojai išnagrinėjo 116 dienoraščių įrašus, kuriuos pateikė 22 studentai. Štai kai kurie rezultatai:

• Tyrimas įrodė refleksijos ir asmeninio (bei profesinio tobulėjimo) ryšį. Studentai, nagrinėdami savo patirtį, vertindavo savo savybes ir tipinį elgesį. Tai leisdavo atskleisti tam tikrų poelgių ar požiūrių atsiradimo prielaidas. Tai, savo ruožtu, skatindavo studentus įvertinti ar būtini tam tikri pokyčiai.


• Pastebėtas glaudus ryšys tarp reflektyvaus rašymo ir sprendimų priėmimo. Reflektuodami studentai suvokdavo, kaip jie mąsto, kaip susiformuoja tam tikri požiūriai, nuostatos, kurios veikia jų elgesį. Tai leisdavo studentams priimti sprendimą, kaip galima pakeisti savo požiūrius ir elgesį. Įdomu, kad kitos srities - organizacinio mokymosi - tyrinėtojai įvardija tokį suvokimą kaip efektyviausią mokymosi būdą. Pavyzdžiui, Chris Argyris vadina tai "dviejų kilpų mokymusi" (angl. double-loop learning) ir geriausiu būdu pakeisti savo elgesį įveikiant įprastus mąstymo apribojimus ir stereotipus. Jis pateikia puikų pavyzdį iliuostruojantį tai, kas yra vienos ir dviejų kilpų mokymasis: "<...> kai šildymo įrenginys automatiškai įjungia šildymą kambario temperatūrai nukritus žemiau 68 laipsnių [pagal Farengeitą - aut. pastaba], tai yra geras vienos kilpos mokymosi pavyzdys. Jeigu šildymo įrenginys galėtų paklausti: "Kodėl nustatyta, kad reikia įjungti šildymą esant 68 laipsniams?" ir panagrinėti, ar nustatant kitą temperatūrą pavyktų rasti ekonomiškesnį kambario šildymo būdą, jis užsiimtų dviejų kilpų mokymusi" (Argyris, 1991).

Taigi tikėtina, kad reflektuojantys bibliotekininkystės ir informacijos profesionalai mokysis greičiau ir efektyviau, negu tie, kurie nėra linkę apmąstyti ir apibendrinti savo patirties, ir atitinkamai greičiau kils karjeros laiptais.

Mokslininkai ir pedagogai rekomenduoja skatinti studentų refleksiją integruojant į studijas tokias užduotis kaip asmeninių kurso dienoraščių rašymą, pranešimų skelbimą mokomosiose tinklaraščiuose ir pan.

Įdomu, ką apie refleksiją ir jos skatinimo priemones studijų procese mano Lietuvos bibliotekininkystės studentai?

Daugiau informacijos apie tyrimo rezultatus rasite čia:

SEN B.A. Reflective writing: a management skill. Library management, 2010, vol. 31, no. 1/2, p. 79-93. Prieiga per Emerald.

Apie vienos ir dviejų kilpų mokymąsi skaitykite:

ARGYRIS C. Teaching smart people how to learn. Harvard business review, 1991, May-June, p. 99-109. Prieiga per: EBSCO Publishing.