Apie ore atrastas vook’as
Lėktuve į rankas pakliuvo laikraštis, kuriame perskaičiau žinutę, kad Anne Rice, visame pasaulyje turbūt žinoma „vampyriados“ autorė (bene garsiausia jos knyga „Interviu su vampyru“), pardavė 1984 m. parašyto apsakymo „The Master of Rampling Gate“ daugialypės terpės teises vaizdu praturtintos internetinės knygos leidybai [1].
Tokios knygos anglų kalba vadinamos vook ir pasirodo jau pardavinėjamos, pavyzdžiui, čia - http://vook.com/. Vukų privalumas aiškinamas kaip galimybė ir skaityti, ir pasižiūrėti video, ištikus įžvalgai ar šiaip „niežinčiam“ įspūdžiui pasidalinti su autoriumi bei draugais.
Paskaičiau, kad siūlomi du vukų (juokingai skamba) formatai. Pirmiausia, kaip žiniatinklio paslauga, kuria naudotis tereikia turėti interneto prieigą (pavyzdžiui – bibliotekoje, jei nėra eilių). Arba skaitymui mobiliu įrenginiu [2].
Atrodo, tai praėjusių metų inovacija. Įdomu, ar šis sprendimas paplis? Ir kaip vadinsime tokias knygas lietuviškai? Turit idėjų?
Šaltiniai:
1 People. International Herald Tribune. Feb. 12, 2010. P.12
2 What is a Vook? Iš Vook. Read it, Watch it. [2009]Prieiga per internetą: http://vook.com/ [Žiūrėta 2010 m. vasario 19 d.]
Tokios knygos anglų kalba vadinamos vook ir pasirodo jau pardavinėjamos, pavyzdžiui, čia - http://vook.com/. Vukų privalumas aiškinamas kaip galimybė ir skaityti, ir pasižiūrėti video, ištikus įžvalgai ar šiaip „niežinčiam“ įspūdžiui pasidalinti su autoriumi bei draugais.
Paskaičiau, kad siūlomi du vukų (juokingai skamba) formatai. Pirmiausia, kaip žiniatinklio paslauga, kuria naudotis tereikia turėti interneto prieigą (pavyzdžiui – bibliotekoje, jei nėra eilių). Arba skaitymui mobiliu įrenginiu [2].
Atrodo, tai praėjusių metų inovacija. Įdomu, ar šis sprendimas paplis? Ir kaip vadinsime tokias knygas lietuviškai? Turit idėjų?
Šaltiniai:
1 People. International Herald Tribune. Feb. 12, 2010. P.12
2 What is a Vook? Iš Vook. Read it, Watch it. [2009]Prieiga per internetą: http://vook.com/ [Žiūrėta 2010 m. vasario 19 d.]
Apie vook'as neteko girdeti..juo labiau, skaityti. Bet užsukus į tinklalapį, užstrigo viena detalė: kainos tikrai mažos. Ir aš iš karto prisiminiau dar vakar klausyto David Parrish'o, ką tik išleidusio elektroninę knygą Marškinėliai ir kostiumai. Kūrybinio verslo vadovas. Jis pasakojo, kad labai sunku apsaugoti intelektualią nuosavybę, todėl reikia permąstyti kūrybinių produktų verslo modelius. Kai ką tenka atiduoti veltui..bet išlošti kitoje srityje. Pats David Parrish savo elektroninę knygą patalpinęs internete nemokamai, bet taip pat platina ir popierinę už tam tikrą kainą. Elektroninė, kaip teigė jis, tarnauja jam kaip marketinginė brošiūra. Žmonės susidomi, ateina į mokymus ir pan.
AtsakytiPanaikintiBibliotekininkų gyvenime turbūt daugiau duodame nemokamai, nors kartais gal vertėtų pasitelkti kūrybingą verslumą :)
Gal galima šį naują reiškinį lietuviškai vadinti "videoknyga". :)
AtsakytiPanaikintiJulija
Manau, „vook“ visai gerai gali būti pritaikomas kulinarijos knygoms ar dekupažo knygoms. Pvz. sunkesnę vėrimo technologiją ar kokio patiekalo gaminimo subtilybę galima parodyti per vaizdą, o visą kitą informaciją tiesiog pateikti teksto pavidalu.
AtsakytiPanaikintiDėl grožinės literatūros tai man netaip viskas aišku... Nors gal tai įtrauks daugiau jaunimo ir paskatins juos daugiau skaityti.
Julija
Kadangi galima ne tik skaityti , bet ir bendrauti gal galima vadinti interaktyviomis knygomis. Čia jau pasireiškia tikrasis interaktyvumas.
AtsakytiPanaikintiPritariu Julijai, kad tokia forma labai tinka mokomosioms knygoms. Labai labai tiktų mokslinėms.
O jei tai taikoma ir grožinėms, tai jau filmas ,o ne knyga? Gal jaunimui ir patiks, bet grožinės knygos privalumas yra skaityti ir įsivaizduoti viską pačiam per savo patirtį, taip kaip norisi įsivaizduoti. Lavinami jausmai, vaizduotė ir pan. O grožinė knyga su vaizdais pateikia gatavą produktą, netenki kažko asmeniško, susijusio su knyga. Na, bet tradicinės knygos neišnyksta nuo to, kad atsiranda naujovės. Aš visgi linkusi romanus skaityti spausdintus, labai tradicinius, kvepiančius dažais ar dulkėmis... :)
LinaSa
Galėtumėm pasekti, žinoma, anglišku pavyzdžiu ir vadinti jas viesiog v-knygomis, juk sakom e-knyga. Man dar sukasi klausimas, o koks gi čia būtų bibliotekos vaidmuo, jei knyga bus teikiama kaip internetinė (vienkartinė ar prenumeruojama) paslauga? Ar tai tik ne tam tikros laikmenos (formos) pagrindu besiformuojanti nauja "bibliotekos" atšaka?
AtsakytiPanaikintiŠiaip jau žinomi atvejai, kai bibliotekos bendradarbiauja su leidėjais dėl e-knygų prieigos. Pvz., Prancūzijos nacionalinė biblioteka savo skaitmeninėje bibliotekoje Gallica teikia prieigą ir prie leidėjų knygų e-books įvairiais formatais (regis, ten ta prieiga gali būti mokama). Taigi, gal čia gali būti koks nors modelis, panašus į duomenų bazių prenumeratą? Bet, aišku, e-books siejasi su dideliu komerciniu interesu - jeigu bibliotekos sistemose skaitytojas negaus tokios knygos nemokamai, būtų sunku konkuruoti su kitais e-knygų agregatoriais (pvz., komercinėmis paieškos ir mokamos prieigos paslaugomis).
AtsakytiPanaikintiO šiaip dar įdomi idėja, kad kuriasi realios "skaitmeninės bibliotekos" (rašiau anksčiau apie Korėjos Dibrary pavyzdį.Šios bibliotekos kaip tik sukuria visą darbo aplinką naudotis, kurti informaciją skaitmeniniais formatais. Gal, pavyzdžiui, vook skaitymui dar atsiras papildomi efektai ar įranga, kuri ženkliai pagerins skaitymo patyrimą, bet bus prieinama stacionariai? O gal bus ir skaitytuvų nuoma? Žodžiu, variantų daug
E-knygų kolekcijas sėkmingai siūlo ir Lietuvoje. Vakar turėjau susitikimą su Gale Cengage learning atstovu, kuris pristatė leidyklos produktus ir ne vienas iš jų buvo e-knygų paketai, kuriuos galima pirkti ar prenumeruoti. Taip pat galima naudotis leidyklų platformomis, kurios pritaikytos tokių knygų "vartojimui" arba persikelti į institucijos intranetą, pvz. Moodle.
AtsakytiPanaikintiDarbe taip pat naudojamės Ebrary platforma. Nėra ji labai populiari, bet dėl funkcionalumo ir patogumo ginčytis nedrysčiau :)
Taip pat svarstome apie skaitytuvų pirkimą/nuomą.
Pasigėrėjau ir aš ta vuka. Esu tikra, kad paplis net labiau nei e-knygos, ypač tarp jaunimo. Juk šiais laikais socialiniai tinklai jaunimui - vos ne būtinybė, o čia net ir "skaitydamas" tuojau pat gali susisiekti su draugais ir net su autoriumi ir "pačiatinti". Kaip tai veiks - irgi beveik aišku - tarp teksto eilučių įsprausta galimybė peržiūrėti video - tik įdomu, ar visą, ar kažkokia ištrauka iš filmo, susijusi su konkrečiu epizodu? Ir kaip su filmų autorinėm teisėm? Vadinčiau tai "judančiomis iliustracijomis". H.K.Andersenas rašė apie tai savo pasakoje "Laukinės gulbės". Joje broliai ir seserys skaitė knygą, iš kurios iliustracijų nužengdavo veikėjai ir protingai kalbėdavosi su skaitytojais, o verčiant lapus skubiai įšokdavo atgal į iliustraciją. O dar sakome, kad Žiulis Vernas viską numatė... Ir Andersenas neatsiliko :)
AtsakytiPanaikintiAišku, toks informacijos pateikimo metodas nepakeičiamas patarimų knygose, nes kartais pyrago kepimo receptas aiškus, o rezultatas labai smarkiai skiriasi nuo to, kas nufotografuota (jau geriau, kai nėra fotografijos), o čia akivaizdžiai pamatai, kaip reikia maišyti ar pjaustyti. Bet bijau, kad atsiradus tokio pobūdžio medicininėms vukoms gali prasidėti saviveiklinių operacijų era.
O grožinės literatūros tokios gal net ir nenorėčiau. Skaitai, įsivaizduoji kokią Alisą, Veroniką ar Natašą Rostovą, o staiga iš ekrano į tave pažvelgia visai kitaip atrodanti būtybė...Vaizduotės mirtis. Bet skaitant mokslinės fantastikos knygas ar fantazy būtų visai šaunu.
Bibliotekos gal gautų kokią nemokamą prieigą prie vukų? Bet kai kaina vos 99 centai, tai ir skaitytojai gal nelabai bibliotekose tokių knygų ieškos...Juk reikia vietoje sėdėti prie kompo. Va, jei tokios knygos būtų tik skaitliais pasiekiamos, tai tokius skaitlius bibliotekos galėtų skaitytojams nuomoti. O su mobiliais telefonais tuoj bus visai nyku. Ir dabar jau troleibuse nervus tampo garsiai klausoma nekokybiška mobiliakų muzika, o kai dar filmukai su savo garsais pradės skambėti transporte, apskritai dauguma ims kultivuoti sveiką gyvenimo būdą ir vaikščioti pėsti. Teatre atsiras užrašai: "Draudžiama spektaklio metu skaityti vukas".
O lietuviškai galėtų vadintis vaizdaknyge, vaizdaskaite arba v-knyga (nelabai patogu tarti), arba vnyga, arba žiūraknyge, arba žiūrskaite. bet man ir vuka patinka - juokinga.
Sveikutės kolegės :)
AtsakytiPanaikintiLietuviškai negalima rašyti e-knyga, v-knyga pagal lietuvių kalbos specialistų ir redaktorių nuostatas, todėl būtų gerai, kad ir viešai tinklalapyje nepropaguotumėte neteisingai parašytų terminų. Reikia rašyti "e. knyga" arba "el. knyga". Taigi siūlomas terminas "v. knyga" kažin ar bus suprantamas. Neblogai skamba vaizdaknygė.
LinaSa
Diskusijos tęsiniui radau neblogą straipsnelį - Staskiewicz, Keith. What is a Wook and will it change how you read? [Interaktyvus] Iš Entertainment weekly Shelf Life. 2009, Oct. 1. Prieiga per internetą: http://shelf-life.ew.com/2009/10/01/what-is-a-vook-and-will-it-change-how-you-read
AtsakytiPanaikintiOi, padariau klaidą adrese, bet ją galima ištaisyti taip: atsidariusio puslapio url nutrinkite %22 - ir linkas veiks. :)
AtsakytiPanaikinti