Ir dar šiek tiek apie fondoiešką: privatūs fondai ir verslo įmonės

Šiuolaikinei bibliotekai, norinčiai įgyvendinti inovatyvius projektus, fondoieška tampa neatsiejama darbo dalimi. Bibliotekos biudžeto niekada nepakaks visoms idėjoms įgyvendinti, todėl būtina rasti papildomų paramos šaltinių. Apie fondoiešką tinklaraštyje jau rašyta – straipsnį apie Vilniaus universiteto bibliotekos fondoieškos idėjas paskelbė Vincas Grigas. Norėčiau pratęsti šią temą ir pakalbėti apie kai kuriuos rėmimo šaltinius bei jų paiešką.

Įvairiuose pasaulio kraštuose, o ypač Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje, fondoieška labai išplėtota. Siekiant palengvinti rėmėjų paiešką kūriamos interneto svetainės su galimų rėmėjų sąrašais ir patarimais. Pavyzdžiui, JAV portalas Foundation Center pateikia informaciją apie fondus, privačias įmones ir kitokias paramą teikiančias institucijas. Apskritai, portalas skirtas gana įvairioms auditorijoms, kurios vienaip ar kitaip siejasi su parama – tai organizacijos, ieškančios rėmėjų, arba tos, kurios skirsto paramą. Portale gausu patarimų ir nuorodų į įvairius fondoieškos kursus. Dalis informacijos mokama, bet galima rasti nemažai laisvai prieinamų išteklių.

Kokios organizacijos gali teikti paramą?

Paprastai galima išskirti mažiausiai du stambius organizacijų, kurios gali teikti paramą, tipus:

1. Organizacijos-donorai – šios organizacijos disponuoja finansiniais ištekliais, kuriuos skiria paramai, atsižvelgdamos į nustatytus strateginius paramos prioritetus. Tai:

• Tarptautinės/nacionalinės (tarp)vyriausybinės organizacijos - jos teikia paramą inicijuodamos temines programas. Tai tikriausiai labai gerai žinomas būdas gauti paramą - dalyvauti nacionalinėse ar tarptautinėse programose, skirtose veiklos sritims, aktualioms bibliotekoms.
  
• Privatūs fondai - asmenų ir šeimų steigiami fondai, kurie egzistuoja iš savo turimų finansinių išteklių ir dovanų.
  
• Verslo įmonės - kai kurios įmonės remia viešąsias institucijas, finansuoja švietimą, kultūrą, meną ir kitas sritis.

2. Tarpininkaujančios organizacijos – tai organizacijos, kurios veikia tam, kad ieškotų paramos ir įgyvendintų bibliotekoms (arba kitoms institucijoms) skirtus projektus.

• Viešieji fondai - fondai, kurie įsteigti tam, kad patys rinktų finansinius išteklius tam tikriems projektams įgyvendinti. Pavyzdžiui, fondas Sabre renka pinigus knygoms ir kompaktinėms plokštelėms siųsti į įvairių pasaulio (besivystančių) šalių bibliotekas.
  
• Nevyriausybinės organizacijos - organizacijos, kurios tarpininkauja bibliotekiniuose projektuose, siekia iškelti į viešumą tam tikras bibliotekų veiklos problemas, pačios ieško finansinių šaltinių projektams ar savo veiklai, remiančiai bibliotekas, įgyvendinti. Tokios organizacijos pavyzdys yra eIFL.net, kuri rūpinasi elektroninių išteklių prieinamumu įvairių šalių, tame tarpe ir besivystančių, bibliotekose.
  
• Profesinės organizacijos - paprastai profesinės bibliotekininkų organizacijos, tokios kaip, pavyzdžiui, IFLA finansuoja bibliotekininkų dalyvavimą profesiniuose renginiuose, bendradarbiauja su rėmėjais įgyvendinant įvairius projektus.

Šiame straipsnyje detaliau aptarsime privačių fondų ir verslo įmonių paramos teikimo principus, nurodysime kai kuriuos paieškos būdus ir šaltinius, naudingus rėmėjų ieškotojams.

Privatūs fondai

Privatūs fondai dažnai yra įsteigti tam tikro asmens ar šeimos, skirusiems (ar nuolat skiriančioms) jiems finansinius išteklius filantropinei veiklai. Dažniausiai tokie fondai turi savo teminius (neretai ir geografinius) prioritetus, pagal kuriuos ir skirsto finansinę paramą. Vienas iš privačių fondų pavyzdžių yra plačiai žinomas Carnegie Corporation of New York , įsteigtas Andrew Carnegie (žinomo viešųjų biliotekų filantropo) dar 1911 m.

Privačių fondų prioritetai, reikalavimai paraiškovui ir paramos skyrimo tvarka paprastai pateikiami fondo svetainėje. Nagrinėdami prioritetus atkreipkite dėmesį į tai, kad bibliotekoms tinkantys prioritetai nebūtinai yra tik tie, kuriuose bibliotekos yra įvardijamos tiesiogiai. Dažniausiai bibliotekoms tinkantys prioritetai yra platesnio pobūdžio (nors kai kurie fondai remia būtent bibliotekas) – kultūra, švietimas, informacijos technologijos, mokslinė komunikacija ir t.t. Jeigu nesate tikri dėl prioriteto tinkamumo, galima peržvelgti fondo metines ataskaitas, kuriose dažniausiai vardijami paremti projektai, arba paremtų projektų duomenų bazes (kai kurie fondai kuria tokio pobūdžio išteklių telkinius). Pavyzdžiui, Andrew Mellon‘o fondas remia Mokslinės komunikacijos sritį, pagal kurią teikia paramą įvairiems akademinių, mokslinių bibliotekų arba tų, kurios talpina mokslininkams svarbius fondus, projektams. Tą galima matyti iš fondo metinių ataskaitų.

Andrew Mellon fondo remiama mokslinės komunikacijos sritis; šaltinis: http://www.mellon.org/

Kaip rasti potencialų bibliotekos rėmėją? Fondų paieškai praverstų Europos fondų centro svetainė, kurioje skelbiamas fondų-narių sąrašas ir galima atlikti paiešką pagal reikšminius žodžius. Paprastai apie kiekvieną narį pateikiama standartinė informacija, kuri apima finansavimo prioritetus bei sritis.

Europos fondų centro svetainės rėmėjo aprašymo pavyzdys

Dar viena naudingas informacijos telkinys yra Lab for Culture , kuriame mes rasime daugybė informacijos, skirtos kultūros organizacijoms. Paramos ieškančioms organizacijoms naudingas skyrelis Funding, kuriame kalbama apie įvairiausias paramos schemas, tarp jų ir fondus. Kiekvienas fondas, pateikiamas Lab for Culture duomenų bazėje turi savo aprašą, kuriame nurodyta, kas ir kur finansuojama.

Lab for Culture, rėmėjo aprašymo pavyzdys

Verslo įmonės

Verslo įmonių teikiama parama yra jų socialinės atsakomybės (angl. corporate social responsibility) programų dalis. Socialinės atsakomybės programos verslo įmonėse susiformavo supratus, kad verslo įmonės negali funkcionuoti izoliuotai nuo visuomenės, jos turi būti atsakingos už savo verslo pasekmes ir poveikį (pvz., gamtai) ir dalyvauti visuomenei svarbių problemų sprendime. Dažnai socialinės atsakomybės programos padeda kompanijoms plėtoti teigiamą įvaizdį savo klientų ir visuomenės apskritai akyse.

Ieškantiems paramos svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tradiciškai kompanijos paramos kryptis sieja su savo veiklos pobūdžiu bei veikimo teritorija. Taigi bibliotekų rėmėjai dažnai yra leidėjai, informacijos technologijų įmonės, nors tai nėra griežta taisyklė – egzistuoja įmonės, kurios tiesiog tradiciškai remia švietimą ir kultūrą nepaisant to, kad jų veikla neturi su šiomis sritimis nieko bendro. Paprastai informacijos apie kompanijos teikiamą paramą reikėtų ieškoti skyrelyje, kuriame kalbama apie pačią įmonę (pvz., About us, Company Profile). Šiuose skyreliuose galima rasti nuorodas į socialinės atsakomybės programas.

Pavyzdžiui, skaitydami apie Microsoft, rasime informaciją apie vieną iš socialinės atsakomybės programų – Unlimited potencial (Neribotas potencialas), kuri siekia suteikti žmonėms lygias galimybes naudotis informacija, kad paskatintų pokyčius švietimo sektoriuje, darbo rinkoje, naujovių diegimą. Pagal šią programą paramą gavo ir bibliotekos. Vienas iš pavyzdžių - Pekino Xicheng apskrities biblioteka, kuri paramos dėka įrengė bendruomenės technologijų centrus, kad apmokytų žmones, sparčiai persikeliančius iš kaimų į miestus, naudotis informacijos ir komunikacijos technologijomis. Turėdami tokius įgūdžius žmonės galėtų greičiau surasti darbą.

Ieškant informacijos apie potencialius komercinius rėmėjus Europoje gali praversti CSR Europe svetainė. CSR Europe yra verslo įmonių tinklas, apimantis tiek tarptautines, tiek nacionalines kompanijas. Jis skirtas skatinti socialinės atsakomybės praktiką ir pateikti patarimus, kaip įmonės galėtų efektyviau organizuoti savo veiklą. Bibliotekoms ši svetainė gali būti įdomi tuo, kad čia galima rasti projektų pavyzdžių (skiltis Activities – CSR Solutions) ir taip sužinoti apie tam tikrų kompanijų prioritetus. Galima atlikti paiešką ir visoje svetainėje ir sužinoti apie naujausius projektus pasirinktoje srityje.