Draugijos, draugystė ir burtų kerai Hagoje

Praėjusią savaitę netikėtai bet įdomiai teko sudalyvauti tarptautiniame susitikime Olandijoje tema „Stiprinant bibliotekų draugijas“.


Susitikimas vyko Hagoje – buvusioje Olandijos sostinėje, kur įsikūręs parlamentas, Karalienės rezidencija, tarptautinis teismas, o ir vienos svarbiausių bibliotekininkams organizacijų – IFLA būstinė. Susitikimo organizatoriai – Bilo ir Melindos Geitsų fondo atstovai ir IFLA nariai. Bilo ir Melindos Geitsų fondas vykdydamas Pasaulio bibliotekų programą remia bibliotekų pažangą įvairiose šalyse, tarp jų ir Rytų Europoje.






Šio fondo gauta parama užtikrina ir Lietuvoje vykstančio projekto “Bibliotekos pažangai“
(http://www.bibliotekos.pazangai.lt/ ) įgyvendinimą. O IFLA organizacija siūlo mokymus bibliotekininkams, kuria mokymų turinį, kurį ketina platinti per užsienio šalių bibliotekų organizacijas.

Todėl į susitikimą ir vykome keturiese – Kęstutis Juškevičius (projekto Lietuvoje „Bibliotekos pažangai“ vadovas), Ramunė Petuchovaitė (LR Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė), Danutė Karlienė (Lietuvos bibliotekininkų draugijos (http://www.lbd.lt/ ) ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos tarybų narė bei Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė) ir aš, Aistė Abromaitytė (dirbanti Vilniaus apskrities bibliotekos Informacinių technologijų skyriuje bei apskrities Mokymo centre ir dar visai netrukus buvusi Lietuvos bibliotekininkų draugijos sekretorė).


Panaši sudėtis (projekto ir draugijų atstovai) buvo ir kitų kolegų, kurie buvo pakviesti iš Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Ukrainos. Prisistatėme vieni kitiems, susipažinome, sužinojome apie jų bibliotekų ar bibliotekininkų draugijų veiklą, diskutavome kaip jas stiprinti ir bandėme „išbrainstormintas“ idėjas taikyti savo šalių draugijoms. Buvo iškelta idėja į Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybą įtraukti ir jaunosios bibliotekininkų-studentų kartos atstovą, turėti daugiau ryšių su jaunąja karta, įsiklausyti į jų poreikius (pasiūlymus visada galite siųsti el. paštu lbd_sekretore@amb.lt).

Susitikimo metu aplankėme ir vieną olandišką Delft mieto biblioteką.

Nustebino jos modernumas, ryškumas, triukšmas ir lankytojų gausa. Ne visos idėjos buvo mums ir mūsų kolegoms priimtinos, bet štai keletas jų apsvarstymui. Biblioteka įkurta buvusiame prekybos centre, kur didelės erdvės ir platūs spalvingi laiptai į antrą aukštą, ant kurių neretai kaip auditorijoje nutupia studentai išklausyti čia vedamų paskaitų. Bibliotekos direktorius – prodiuseris iš televizijos, linksmas, juokingas, persirenginėjantis kaubojumi ilgais raudonais plaukais, per bibliotekos pristatymą rodantis mums penkių savo vaikų fotografiją, kviečiantis atlikti pastabumo testą (http://www.youtube.com/watch?v=oSQJP40PcGI), ir rodantis visame pasaulyje savo keistą šokį atliekantį Matą (http://www.youtube.com/watch?v=zlfKdbWwruY). Iš to ir plaukia bibliotekos filosofija - čia linksma vieta, vieta kurioje žmonės ateina pabendrauti, atrasti, sužinoti, žaisti – tiesiog liniksmintis. Čia neturi būti nuobodu. Koks vidutinis bibliotekos lankytojas? – retoriškai klausia mūsų bibliotekos direktorius ir netrukus pats atsako – moteris tarp 30 ir 40 metų amžiaus. Ir ką ji pirmiausia nori pamatyti bibliotekoje? – Ogi jauną gražų vyrą!


Bibliotekininkai čia tokie ir yra – jauni, žavūs, besišypsantys – visi vyrai. Bibliotekoje knygos neužkoduotos UDK ar kitais skaitytojams nežinomais šifrais, bet sudėtos į lentynas pagal patiriamas emocijas, žanrą – siaubo, istorijų, detektyvų; raudona šviesa šviečia moterų dažnai lankomas romantikos kambarys. Bibliotekoje veikia ir dailės galerija, kur paveikslu pusmečiui galima pasiskolinti į namus. Bibliotekoje susiklosčius ir kita skaitymo kultūra – ankščiau žmonės gyveno mažose erdvėse, neturėjo savo „tylaus kampelio“, kur galėtų ramiai paskaityti knygą.



Dabar laikai keičiasi, žmonės visoje Europoje ima paskolas, perkasi butus, statosi namus – jie turi daug asmeninės erdvės, todėl biblioteka tampa bendravimo vieta, čia susitinka pažįstami, kalbasi, diskutuoja prie kavos puodelio susėdę „kavinėje - skaitykloje“ – tylos nebėra. Vaikai prie kompiuterių pultų su vairalazdėmis ir virtualios realybės įrankiais kartu žaidžia žaidimus, paaugliai ieško knygų pasilipdami ant aukštesnių lentynų o patys mažiausieji laksto po skaityklą su princesės drabužiais ir burtų lazdele. Visų veidai švytintys, laimingi, jiems čia linksma ir gera. Kokia burtų lazdele reikėtų mostelti, kad tokią biblioteką turėtume ir mes?

Daugiau nuotraukų: http://picasaweb.google.com/VilniausBiblioteka/HagaOlandija#slideshow/5397288644437355170

Pranešimo autorė: Aistė Abromaitytė
Nuotraukos: straipsnio autorės

Komentarai

  1. reikia ir pačių bibliotekininkų požiūrį į darbą keisti - tada gal ir biblioteka taps linksma...:)))

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sutinku, kad reikia ir manau, kad tai jau vyksta. Gal jūs turite patarimų, kaip galima būtų keisti bibliotekininkų požiūrį į darbą? :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Negalima keisti, galima tik keistis !!! Pradedant nuo savęs ir savo darbo vietos bei požiūrio į savo darbą ir žmones...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Super! Net nebežinau, ką galima būtų pridurti!

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai