Bibliotekų ir muziejų poveikiai socialinei gerovei: naujas žvalgomasis vertinimas Jungtinėse Amerikos Valtstijose
Plataus masto žvalgomąjį vertinimą vykdė 2018-2020 metais nepriklausoma devynių tyrėjų komanda, pasitelkusi kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodus. Todėl tyrimo ataskaitos įvade iš dalies atsispindi kultūros paslaugų modelių pokyčiai ir inovacijos, iššaukti pandemijos. Išvadose šio sunkaus laikotarpio poveikis neliečiamas, prie to reiktų grįžti po metų ar dviejų. Tyrime dalyvavo 24 įvairiose valstijose vietos lygmeniu veikiančios kultūros įstaigos - po 12 muziejų ir bibliotekų.
Rezultatai rodo, kad JAV vietos kultūros poveikiai apčiuopiamiausi švietimo(si) ir bendruomenės sveikatos srityse. Toliau pagrindinės išvados:
- · Viešosios
bibliotekos ir muziejai yra giliai įsišakniję savo bendruomenėse ir įvairiapusiškai
praturtina vietos gyventojų gerovę. Pasitelkdamos novatoriškas priemones ir atsižvelgdamos
į vietinį kontekstą bei besikeičiančias sąlygas, bibliotekos daro apčiuopiamą poveikį
bendruomenės sveikatai, mokymosi efektyvumui, ryšiams su institucijomis ir kultūrinės
veiklos galimybėms.
- ·
Bedradarbiaudamos
su kitomis organizacijomis, bibliotekos ir muziejai kuria platesnius paramos tinklus
patiems įvairiausiems individualiems, organizacijų ir bendruomenių poreikiams realizuoti.
Pavieniui nė viena organizacija to pasiekti nebūtų nepajėgi (Apie tokių partnerysčių pavyzdžius rašiau ankstesniame tinklaraščio įraše "Bibliotekos eina į pagalbą gelbėjimo tarnyboms").
- ·
Vietos
bibliotekos ir muziejai aktyviai palaiko gyvybingus socialinius ir
institucinius ryšius, kurie skatina kūrybiškumą, išradingumą ir empatiją
bendruomenėse, įvairiais būdais prisidedančiais prie asmeninės ir socialinės
gerovės. Dėl šių unikalių savybių bibliotekos ir muziejai tampa itin svarbiomis
institucijomis, įgalinančiomis pažangesnes įtraukties ir lygybės užtikrinimo priemones
atskirtosioms visuomenės grupėms, ypač kitos odos spalvos gyventojams.
Ploju katutes tyrėjams. Jie pagaliau atskleidė seną kultūrininkų paslaptį, kurią šio slapto visą pasaulį apraizgusio ordino nariai efektyviai saugojo nuo prašalaičių. Maskuodami tik buhalteriams suprantamais veiklos faktų ir statistinių rodiklių rinkiniais. Dėmesiui nukreipti papildomai pasitekldami reguliarius viešus pareiškimus dėl chroniškai skurdaus finansavimo artefaktams, pastatams ir darbuotojų atlyginimams. Šie dalykai būtini vietos kulrūros įstaigų funkcionavimui, tačiau jų gerinimo pastangas, sutikite, sunku tiesiogiai susieti su platesnės visuomenės socialinėmis aktualijomis ir vystomosios plėtros prioritetais.
Todėl gajus įsitikinimas kad negamybinio kultūros sektoriaus - bibliotekų ir muziejų - nauda visuomenei yra tik simbolinė. Akivazdu, kad norėdami suprasti konkrečius kultūros įstaigų poveikius socialinei
gerovei turime dėti pastangas ir turėti duomenų ir įrodymų, surinktų pasitelkus patikima metodologija.
Bet dar reikia pasitikėjimo ir tikėjimo, kad tyrimų rezultatai leidžia priimti geresnius sprendimus, o tai yra
kelias link didesnės pažangos... Šis tyrimas, man atrodo, yra žingsnis ta kryptimi.
JAV muziejų ir
bibliotekų instituto žvalgomąjam vertinimui naudota daugiaspektė socialinės
gerovės samprata, apimanti ekonominę gerovę, etninę ir ekonominę įvairovę,
būsto galimybes, ryšius su institucijomis, kultūros vertybes, mokymosi
efektyvumą, sveikatos prieinamumą, asmeninę sveikatą ir asmeninį saugumą. Išvados
padarytos lyginant apygardų socialinės gerovės vertinimus ir naudojimosi vietos
bibliotekomis ir muziejais rodiklius.
Daugiau apie
metodologiją, tyrinėtus atvejus ir rezultatus, skaitykite išsamioje tyrimo
ataskaitoje: Understanding the Social Wellbeing Impacts of the Nation’s Libraries
and Museums. Report. Institute of Museums and Libraries, 2021. Prieiga per
internetą: https://www.imls.gov/sites/default/files/2021-10/swi-report.pdf [Žiūrėta 2022-05-08].
Komentarai
Rašyti komentarą