Gera žinia apie bibliotekos renovaciją, bet ar tikrai?

Jau senokai nerašiau tinklaraštyje ir dėl to šiek tiek diegia 'sąžinės zoną'. Tai šiandien nutariau atidaryti  2021-uosius momentiniu įspūdžiu tekstu, kurį parašiau 15min žinių portale perskaičiusi gerą naujieną apie Preilos viešosios bibliotekos, veikiančioje istoriniame Preilos mokyklos pastate, renovavimą 2021 metais.  

Bus tvarkomas ir vidus, ir išorė, restauruotas čerpinis stogas, mansarda pritaikyta bendruomenės veikloms, įrengta medinė terasa, patalpos pritaikytos naudotis neįgaliesiems. Bendruomenės laukia gražesnė erdvė mokymuisi skaitymui, kūrybinėms bei kitoms veikloms.   'Bravo!' - priėmusiems sprendimą ir skyrusiems finansavimą. 

Bet informacinėje žinutėje vienas plano aspektas mane šiek tiek nuvylė  (gal ir be pagrindo, bet apie tai - skaitykite paskutinėje pastraipoje). Iš čia ir šio įrašo pavadinime abejoju, ar tikrai tokia jau gera ši žinia? Štai kodėl:

Kaip praneša Neringos savivaldybė, pastato pirmo aukšto patalpos bus pritaikytos šiandieniniams viešosios bibliotekos poreikiams – buvusioje klasėje numatoma įrengti skaityklą, galinčią priimti 8 lankytojus, bei atvirus knygų fondus. Buvusiose gyvenamosiose patalpose – uždaras knygų fondo saugyklas, pagalbinę patalpą ir sanitarinį mazgą, pritaikytą žmonėms su negalia. Atliktų pastato tvarkybos darbų dėka mansardinis aukštas bus skirtas bendruomenės gyventojų užimtumo patalpoms. 

Neatsimenu, ar kada nors Preilos bibliotekoje lankiausi, todėl neturiu supratimo apie plotą ir erdvių išsidėstymą. Trumpoje informacinėje žinutėje duomenų apie tai pateikta nedaug, bet susidaro įspūdis, kad ta erdvė bendruomenei vis dėlto ribota (žr. citatos viršuje paryškintas vietas). Bet planuose – 

uždarų fondo saugyklų įrengimas. Kadangi seku šiuolaikinių viešųjų bibliotekų tendencijas, puikiai žinau, jog tai senojo modelio (arba 20 amžiaus bibliotekų) išplanavimo liekana, ypač mažose bibliotekose, kurios orientuojasi į šiuolaikinius bendruomenės poreikius. Pastato renovacija yra gera progra pergalvoti iš naujo viešosios bibliotekos koncepciją, atsižvelgti į šiuolaikines technologijas ir  aktualias visuomenės tendencijas. Net istoriniuose pastatuose, biblioteka neprivalo laikytis ansktesnės erdvių panaudojimo ir apgyvendinimo praktikos (na nebent tai būtų 100% istorinė biblioteka, kur ir erdvių panaudojimas ir baldai bei bibliotekos funkcijos yra saugotina vertybė). 

Fizinė erdvė, pritaikyta lanksčiam panaudojimui,  yra vertingiausias šiuolaikinės bibliotekos kapitalas. Kurio dažnai trūksta bibliotekoms įkurtoms praėjusiame amžiuje statytuose ar bibliotekos veiklai pritaikytuose pastatuose ir kuris labiausiai riboja paslaugų ir programų plėtros ir pritaikymo šių laikų bendruomenių poreikiams. Nors fondai yra svarbi viešosios bibliotekos veiklos dalis, tačiau jau keletą dešimtmečių viešosiose bibliotekose jie nebėra dėmesio centre dėl technologinių ir socialinių pokyčių. Vietoj to vis daugiau dėmesio bibliotekų koncepcijose tenka veikloms, skirtoms įtraukti ir suaktyvinti bendruomenėms - kultūrinei edukacijai, kūrybinėms ir nuolatinio mokymosi veiklas, programos, kurios kuria naujas socialines ir žinių mainų jungtis pačioje bendruomenėje ir tarp skirtingų bendruomenės grupių, skatinti bendruomenės dalyvavimą pilietiniame gyvenime, sudaryti sąlygas skaitmeninei transformacijai vietos lygyje ir palaikyti bendrą bendruomenės gyvybingumą. Tokiems dalykams reikia išmintingai suplanuotų ir įrengtų erdvių ir taip peržiūrėti įprastus sprendimus, pavyzdžiui, kaip ir kur išdėstytos darbo vietos lankytojams, kam jos skirtos, techninių ir uždarų patalpų panaudojimas ir pan. 

Tam gali pagelbėti šiuolaikinių viešųjų bibliotekų pavyzdžiai, specialių kūrybinių dirbtuvių organizavimas skirtingos bendruomenių grupėms (ypač toms, kurios nesinaudoja biblioteka) išsiaiškiti jų lūkesčius ir galimus motyvus užsukti į biblioteką. Na ir, žinoma, plėtros praktikų ir mokslininkų sukurti koncepciniai modeliai, skirti naujoviškų bibliotekų planavimui. Pavyzdžiui, Princh tinklaraščio įraše (2017 m. rugpjūčio 23 d.) Petra Paraschiv, remdamasi tyrimais, interviu ir praktiniais pavyzdžiais, teigia, kad kiekviena moderni biblioteka privalo turėti 4 erdves - socialinę erdvę bendravimui ir žinių mainams; tylią erdvę apmąstymams (ir, žinoma, tyliam skaitymui); kūrybinę erdvę inovacijoms; bei neutralią ir pasitikėjimą keliančią viešąją erdvę. 

Galbūt Preilos viešosios bibliotekos renovacija nėra prarasta galimybė naujoviškai bibliotekos veiklai. Pavyzdžiui, galbūt  biblioteka turi istorinių - archyvinių ir unikalių - kolekcijų? Galbūt tos saugyklos plotas tėra keli kvadratiniai metrai ir jos funkciškai kitaip nepanaudosi. Neabejotinai trumputis informacinis pranešimas nesuteikia visos informacijos apie sprendimus, ir gali būti, kad dėl to 'sukėliau bangas' visai be reikalo.  Bet tai iš principo nepaneigia šiame tekste keliamų klausimų. Ir tikiuosi visa tai perskaitysite ne tiek kaip momentinės reakcijos iššauktą kritiką konkrečiam atvejui. Dar geriau, jei jums kils noras reaguoti - pasidalinti patirtimi ir diskutuoti. Rašykite komentarus.  

Šaltiniai:

Ruošiamasi sutvarkyti istorinę Preilos biblioteką. 15 min.lt. 2021 m. vasario 4 d. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/ruosiamasis-sutvarkyti-istorine-preilos-biblioteka-286-1450664 [Žiūrėta 2021 m. vasario 5 d.]

Paraschiv, Petra. 4 important spaces every modern library should have (23 August, 2017). Princh blog. Prieiga per internetą: https://princh.com/4-critical-spaces-every-modern-library-must-have/#.YB2KT-gzZPY [Žiūrėta 2021 m. vasario 5 d.]

Taip pat panaudojau trijų Helsinkio bibliotekų nuotraukas, kurias padariau 2019 m. rugsėjį.