Milijonai grįžimui atgal. O kodėl ne pirmyn?

Praeita savaitė atnešė gerų naujienų kultūros sektoriui – Kultūros ministras paskelbė apie daugiau nei 68 mln. Eurų skirtus kultūros sektoriui įveikti nuostolius, patirtus dėl karantino. Tarp jų ir  1,7 mln. eurų papildomai skirtų bibliotekų fondų komplektavimui, kurie pagaliau priartino Lietuvos bibliotekų pajėgumus įsigyti knygų ir kitiems spaudinių prie Europos Sąjungos vidurkio. Tai be abejo nudžiugino visus kultūrininkus ir ne tik. Kai kuriuos net paskatino greitai paskaičiuoti, kad gal pagaliau pagal paramą krizės laikotarpiu pavyko aplenkti latvius ir estus. Žurnalistų kalbintas Arūnas Gelūnas skirtą finansavimą pavadino sensancingu. Neabejoju, vertindamas iš savo tarnystės Kultūros sektoriui patirties. Pritariu ir džiaugiuosi, Kultūros ministro ir jam padedančios komandos, laimėjimu – šauniai padirbėjote. Nors per kelias dienas prasisklaidžius pirmai euforijai, pats faktas vis dar džiugina. Tačiau yra ir dalykų apie kuriuos, mano galva, verta pasikalbėt, pasižiūrėjus į situaciją šiek tiek plačiau. 

Tradiciškai bibliotekos pastatas yra jos paslaugų pagrindas. Pastate sukaupti knygų fondai, sukoncentruota įranga, sukurtos funkcinės erdvės lankytojams ir bibliotekų darbuotojams. Ir nors pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvoje buvo sistemingai plėtojama skaitmeninio turinio ir paslaugų infrastruktūra, nesuklysiu sakydama, kad jos naudojimas viešosiose bibliotekose vis dėlto buvo laikomas antraplaniu uždaviniu. Karantinas privertė uždaryti bibliotekos pastatus ir išmušė visus iš įprastos rutinos. Todėl ir bibliotekininkai ir visuomenė iš naujo "atrado" bibliotekų skaitmeninę infrastruktūrą bei paslaugas, pasižiūrėjo į prieinamus įrankius iš kitos pusės bei atrado naujų veiklos galimybių.

Paimkime, kad ir itin greitą Lietuvos viešųjų bibliotekų prisijungimą prie Robotikos akademijos iniciatyvos gaminti apsaugos priemones medikams ir kitų sričių darbuotojams, kurie privalo dirbti karantino sąlygomis. Tereikėjo kibirkšties, jei neklystu, iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių komandos, kad visas viešųjų bibliotekų tinklas vieningai perkvalifikuotų savo dirbtuves, o personalas taptų  gyvybiškai būtinų priemonių gamintojus. Kitas atvejis, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka įprastas konsultacijas apie paiešką internete ir kitais technologiniais klausimais senyvo amžiaus pradėjo teikti telefonu. Vos kelių savaičių užteko, kad bibliotekos pradėtų teikti individualias garsinio knygų skaitymo paslaugas pagyvenusiems gyventojams. Yra daugiau pavyzdžių, įrodančių, kad uždarytas pastatas nors ir apribojo veiklos galimybes, bet iniciatyvūs ir kūrybiški bibliotekininkai sprendimų rado, kaip neįprastomis sąlygomis parūpinti gyventojams skaitymo ir istorijų, pasiūlyti mokymosi galimybių bei palaikyti bendruomeniškumo ryšius. Galiu pasakyti tik „Bravo!“

Vis dėlto naujo požiūrio ir lyderystės pritrūko skaitmeninių bibliotekų paslaugų srityje. O gal tik man nepavyko aptikti nacionalinio lygio iniciatyvų, išskyrus sveikintiną Lietuvos aklųjų bibliotekos žingsnį supaprastinti prisijugnimą prie elektroninių garsinių leidinių sistemos ELVIS. Imkim pavyzdžiu  Interaktyvią biblioteką, kuri prasidėjus karantinui  per eMokyklos ir kitas platformas  kvietė „patogiai, įsitaisius namuose skaityti  daugiau nei 2000 elektroninių knygų“.  Bet kvietimo nepasekė analizė, kiek ir ar atsirado naujų skaitytojų, ką jie galvoja apie sistemos patogumą ir turinio kokybę, apie problemas ir iššūkius.

Mano nuomone, ši krizė vis dėlto bus iššvaistyta, jei tiesiai šviesiai nepasakysime, kad elektroninių knygų pasiūla bibliotekose Lietvoje – greičiausio interneto šalyje – yra juokinga ir negali patenkinti skaitančios ir aktyvios visuomenės poreikių. Nekalbant jau apie išaugusį poreikį karantino laikotarpiu.  Nežinau, kodėl klausimas apie  elektronines knygas ir ju prieinamumą nekilo nei bibliotekininkai, nei leidėjams, nei rašytojams, kaip reakcija į uždarytas bibliotekų ir knygynų pastatus, nutrauktas naujų knygų pristatymo renginių programas. Nesuprantu ir kodėl Kultūros ministras kalba tik apie papildomas lėšas spaudinių įsigijimui, tik nuostolių kompensavimą, bet ne apie naujų ir sisteminių sprendimų poreikį, kurie pagerintų  situaciją ateityje ir leistų padidinti jau turimos infrastruktūros naudą. Kodėl nekalba apie kokybiškų ir populiarių knygų prieinamumo didinimą elektroniniu formatu, ilgalaikio ir veiksmingo sprendimo dėl atlygio autoriams paieškas ir t.t., kaip alternatyvą didžiausios rizikos grupei, kuriems socialinė izoliacija bus rekomenduojama dar ilgai. Nes kas gi laukia, pavyzdžiui, jeigu sulauksime Kovid-19 atkryčių ar dėl kitos stichinės nelaimės būsime vėl priversti uždaryti bibliotekas ir kitas kultūros erdves?

Palyginimui, penktadienį iš gerai pažįstamo kolegos Stuarto Hamiltono išgirdau, kad Airijoje elektroninių knygų paklausa dėl karantino bibliotekose išaugo 300%, prie bibliotekų elektroninių knygų skolinimo platformos prisijungė apie 30 000 naujų skaitytojų. Paklausai patenkinti Airijos valdžia skyrė bibliotekoms 200 tūkstančių eurų naujų elektroninių knygų įsigijumui. Bet čia dar ne viskas. Airijos bibliotekos, leidėjai ir rašytojai sutelkė jėgas ir pasiūlė vaikams naconalinę pasakų ir istorijų programą „Spring into Storytime“ skaitmeninėje erdvėje. Tam karantino metu buvo sukurta speciali nacionalinės programos platforma, kuri jau sulaukė 160 000 apsilankymų.

Man atrofo, kad rizikuojame Lietuvoje iššvaistyti  šią krizę veltui, jei nepavyks įvardinti, ko trūksta, kad bibliotekos ir bibliotekininkai (ir kiti kultūrininkai) galėtų normaliai veikti suvaržymo režimu, kokios paslaugos ir veiklos atsiradusios kaip atsakas į karantino suvaržymus turi likti ir vertos plėtros. Tai puikus metas apibrėžti naujus poreikius ir įžvalgas bei papildyti ateities planus naujais programiniais tikslais ir strategijomis.

Kad ir kaip džiugintų tie milijonai, neapsigaukime - tai  vienkartinė išmoka. Smunkanti ekonomika atneš biudžetų mažinimą ir teks veržtis diržus (greičiausiai iškart po rinkimų). Ar ne geriau dabar pažiūrėti pirmyn ir pasirengti gyvenimui su ilgalaikiais suvaržymais.

Komentaruose laukiu jūsų nuomonių.