Citatos apie bibliotekas ir bibliotekininkus: paglostyti prieš plauką
Praėjusio mėnesio Litmenio 4-ame numeryje Marijus Gailius ir Mykolas Katkus pokalbyje apie prezidentinių rinkimų agitaciją užsimena ir apie bibliotekų bei bibliotekininkų vaidmenį. Gal ir būtų galima pasidžiaugti, apie mus kalba! Žinomas kultūrininkas ir ryšių su visuomene praktikas bei rokeris viename. Tik, tas džiaugsmas, kaip paglostymas "prieš plauką."
Paliksiu viso straipsnio "Arvydas Juozaitis manipuliuoja pamirštais kultūrininkais" skaitymo malonumą jums pačioms, o čia ištrauksiu tik citatas, kurios man pasirodė įdomios, ir pasidalinsiu savo interpretacija.
Pirmiausia, garbūs pašnekovai abejoja, ar dera bibliotekoms įsileisti kandidatą, kuris po savo knygos turu po bibliotekas slepia rinkiminę agitacija:
M.G. teigia: Jau maždaug pusmetį A. Juozaitis keliauja po šalies bibliotekas pristatydamas savo knygą "Tėvynės tuštėjimo metas", bet susitikimuos su skaitytojais kalba ir apie prezidento rinkimus [...]"
M. K. paantrina: Tai normalu: vienas susitinka su ūkininkais, kitas apžiūri tiltą Rusnėje, Gitanas Nausėda skaito paskaitas verslininkams, o A. Juozaitis naudojasi bibliotekų infrastruktūra. Jis sistemingai ir nuosekliai siekia parodyti, kad jam rūpi skaitančioji visuomenės dalis. G. Nausėdai įdomūs bankininkai, A. Juozaičiui – bibliotekininkai.
Nieko čia tokio, kad garbūs pašnekovai nežino, jog bibliotekose gali vykti įvairūs renginiai su "įvairaus plauko" kalbėtojais, išskyrus tuos, kurie pažeidžia įstatymus, prieštarauja moralei ir visuomenės darnai. Jokio kriminalo čia nėra. Ir nieko čia tokio, kad žmonės užduoda klausimus apie rinkimus - jiems tai aktualu. Taip pat, kad rašytojas-kandidatas apie tai užsimena - tai dalis jo gyvenimo ir tapatybės. Straipsnyje cituojamas Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų 47 straipsnis čia nelabai tinka. Bibliotekos nerežisuoja literatūrinių susitikimų ir jų necenzūruoja, bei įsileidžia visus - rašytojus ir nerašytojus, o taip pat suteikia erdvę visiems kandidatams be išimčių, siekdamos padėti žmonėms priimti pasvertus sprendimus, kuris gi vertesnis jų balso.
Daug liūdniau, kad to nepaaiškina atsitiktinės bibliotekos direktorė, kuriai paskambinęs M.G., greičiausiai sukritikavo bibliotekų poziciją. Cituoju M.G. - Jos teigimu, tai buvo "tikrai ne agitacija, ne rinkiminiai pokštai", nors per susitikimą su skaitytojais rinkimų tema iškilo.
Bet čia dar nieko. Kas žino, kaip paklausė, koks buvo atsakyms, ir ką žurnalistas atsirinko, kad paremtų savo nuostatas ir nuomones. Toliau paskaičius, bibliotekų vaizdelis atrodo liūnesnis.
M.G. klausia: Bet ar pagal rinkimų agitacijos reikalavimus neturėtume tikėtis iš pačių biudžetinių kultūrininkų ir bibliotekininkų daugiau atsparumo?
M.K. atsako: Kita vertus, kiek jau į tą biblioteką atvyksta svečių? Nebent per „Poezijos pavasarį“ poetai pasivažinėja. Tai užmiršta biudžetinės infrastruktūros dalis, kurios net strateginė paskirtis kinta. Tuomet bet kokį vyksmą bibliotekos priima džiaugsmingai. Net jeigu skaitytojams nepatinka tas A. Juozaitis, bet štai atvykęs pakalbėjo, pasirašė knygą, atsigėrė arbatos...
Štai jums ir spalvingas bibliotekų įvaizdis, įstrigęs omenyse sėkmingų, jaunosios kartos (greičiausiai, nors įrodymų neieškojau) kultūrininkų, humanitarų bei ryšininkų. Atrodo, pašnekovams bibliotekininkai yra grynasis įsikūnijimas (gal net etalonas) vyresniosios kartos kultūrininkų ir humanitarų bendruomenės, kurie yra nereiškmingi, pamiršti...nepatenkinti... neišreiškiantys savo interesų, pagaulūs revanšistinėms iniciatyvoms,... savo politinių tikslų siekiančių asmenų manipuliacijoms.
Gal dešimtmečius bibliotekininkų bendruomenės skleidžiama žinia apie skurdo zonas, #alkanakultura pasiekė auditoriją? Tiesa, gal ne visai tą, kurią tikėjomės pasiekti.
O ką galvojate jūs? Pasidalinkite komentaruose.
------------------------
Šaltinis: Marijus Gailius. Mykolas Katkus: Arvydas Juozaitis manipuliuoja pamirštais kultūrininkais. Literatūra ir menas. 2019 m. vasario 22 d. Nr. 4. p. 4-7. Prieiga per internetą: http://literaturairmenas.lt/publicistika/marijus-gailius-mykolas-katkus-arvydas-juozaitis-manipuliuoja-pamirstais-kulturininkais
Paliksiu viso straipsnio "Arvydas Juozaitis manipuliuoja pamirštais kultūrininkais" skaitymo malonumą jums pačioms, o čia ištrauksiu tik citatas, kurios man pasirodė įdomios, ir pasidalinsiu savo interpretacija.
Pirmiausia, garbūs pašnekovai abejoja, ar dera bibliotekoms įsileisti kandidatą, kuris po savo knygos turu po bibliotekas slepia rinkiminę agitacija:
M.G. teigia: Jau maždaug pusmetį A. Juozaitis keliauja po šalies bibliotekas pristatydamas savo knygą "Tėvynės tuštėjimo metas", bet susitikimuos su skaitytojais kalba ir apie prezidento rinkimus [...]"
M. K. paantrina: Tai normalu: vienas susitinka su ūkininkais, kitas apžiūri tiltą Rusnėje, Gitanas Nausėda skaito paskaitas verslininkams, o A. Juozaitis naudojasi bibliotekų infrastruktūra. Jis sistemingai ir nuosekliai siekia parodyti, kad jam rūpi skaitančioji visuomenės dalis. G. Nausėdai įdomūs bankininkai, A. Juozaičiui – bibliotekininkai.
Nieko čia tokio, kad garbūs pašnekovai nežino, jog bibliotekose gali vykti įvairūs renginiai su "įvairaus plauko" kalbėtojais, išskyrus tuos, kurie pažeidžia įstatymus, prieštarauja moralei ir visuomenės darnai. Jokio kriminalo čia nėra. Ir nieko čia tokio, kad žmonės užduoda klausimus apie rinkimus - jiems tai aktualu. Taip pat, kad rašytojas-kandidatas apie tai užsimena - tai dalis jo gyvenimo ir tapatybės. Straipsnyje cituojamas Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų 47 straipsnis čia nelabai tinka. Bibliotekos nerežisuoja literatūrinių susitikimų ir jų necenzūruoja, bei įsileidžia visus - rašytojus ir nerašytojus, o taip pat suteikia erdvę visiems kandidatams be išimčių, siekdamos padėti žmonėms priimti pasvertus sprendimus, kuris gi vertesnis jų balso.
Daug liūdniau, kad to nepaaiškina atsitiktinės bibliotekos direktorė, kuriai paskambinęs M.G., greičiausiai sukritikavo bibliotekų poziciją. Cituoju M.G. - Jos teigimu, tai buvo "tikrai ne agitacija, ne rinkiminiai pokštai", nors per susitikimą su skaitytojais rinkimų tema iškilo.
Bet čia dar nieko. Kas žino, kaip paklausė, koks buvo atsakyms, ir ką žurnalistas atsirinko, kad paremtų savo nuostatas ir nuomones. Toliau paskaičius, bibliotekų vaizdelis atrodo liūnesnis.
M.G. klausia: Bet ar pagal rinkimų agitacijos reikalavimus neturėtume tikėtis iš pačių biudžetinių kultūrininkų ir bibliotekininkų daugiau atsparumo?
M.K. atsako: Kita vertus, kiek jau į tą biblioteką atvyksta svečių? Nebent per „Poezijos pavasarį“ poetai pasivažinėja. Tai užmiršta biudžetinės infrastruktūros dalis, kurios net strateginė paskirtis kinta. Tuomet bet kokį vyksmą bibliotekos priima džiaugsmingai. Net jeigu skaitytojams nepatinka tas A. Juozaitis, bet štai atvykęs pakalbėjo, pasirašė knygą, atsigėrė arbatos...
Štai jums ir spalvingas bibliotekų įvaizdis, įstrigęs omenyse sėkmingų, jaunosios kartos (greičiausiai, nors įrodymų neieškojau) kultūrininkų, humanitarų bei ryšininkų. Atrodo, pašnekovams bibliotekininkai yra grynasis įsikūnijimas (gal net etalonas) vyresniosios kartos kultūrininkų ir humanitarų bendruomenės, kurie yra nereiškmingi, pamiršti...nepatenkinti... neišreiškiantys savo interesų, pagaulūs revanšistinėms iniciatyvoms,... savo politinių tikslų siekiančių asmenų manipuliacijoms.
Gal dešimtmečius bibliotekininkų bendruomenės skleidžiama žinia apie skurdo zonas, #alkanakultura pasiekė auditoriją? Tiesa, gal ne visai tą, kurią tikėjomės pasiekti.
O ką galvojate jūs? Pasidalinkite komentaruose.
------------------------
Šaltinis: Marijus Gailius. Mykolas Katkus: Arvydas Juozaitis manipuliuoja pamirštais kultūrininkais. Literatūra ir menas. 2019 m. vasario 22 d. Nr. 4. p. 4-7. Prieiga per internetą: http://literaturairmenas.lt/publicistika/marijus-gailius-mykolas-katkus-arvydas-juozaitis-manipuliuoja-pamirstais-kulturininkais
Laba diena. Norėčiau susisiekti su tinklaraščio autoriais (autore). Prašau parašykite man laišką į povilas.sklerius@kf.vu.lt
AtsakytiPanaikinti