Lietuvos bibliotekininkai diskutuoja apie specialistų rengimą ir profesinį tobulinimą(si)

Dalyviai savo komandos narius surado pagal jiems įteiktą saldainį

Gruodžio 2 d., žymaus bibliotekininkystės veikėjo Vaclovo Biržiškos gimimo dieną, VU KF Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas organizavo interaktyvią diskusiją „Bibliotekų specialistų rengimas ir profesinis tobulinimas(is): poreikiai, idėjos ir perspektyvos“. Renginyje siekta aptarti bibliotekų darbuotojų rengimo poreikius, bendrus profesinio tobulinimo interesus bibliotekų tinkle, mokymo organizatorių ir bibliotekų įsipareigojimus užtikrinant sėkmingą specialistų mokymą(si) ir darbą bibliotekose. Diskusijoje dalyvavo 32 įvairių bibliotekų, profesinių asociacijų atstovai, akademinės bendruomenės nariai. Tarp dalyvių - didžiausių Lietuvos bibliotekų asociacijų vadovai ir atstovai. Renginys - viena iš nedaugelio diskusijų, kurioje dalyvavo, bendrų specialistų rengimo ir profesinio tobulinimo sprendimų ieškojo įvairių bibliotekų - viešųjų, akademinių, specialiųjų, mokyklų - specialistai.

Interaktyvų renginį, kuriame dalyviai dirbo komandose, sudarė dvi dalys:

1) Bibliotekų darbuotojų rengimo ir tobulinimo(si) poreikiai bei kompetencijos.

2) Specialistų rengimo ir profesinio tobulinimo(si) organizavimas.

Pirmoje dalyje svarstyta, kokiems bibliotekose dirbantiems specialistams šiandien itin svarbu atnaujinti žinias ir kokių specialistų bibliotekose jau trūksta arba gali pristygti ateityje. Aptariant specialistų poreikį stengtasi nustatyti, ar yra bendrybių visame bibliotekų tinkle. Diskusijos metu apibūdintos 8 specialistų grupės:

Apibūdindami bibliotekininkus pradėjome nuo vizualinių asociacijų

• Sistemų bibliotekininkai - dalyviai pabrėžė, kad bibliotekoje būtini specialistai, kurie galėtų dirbti su bibliotekų informacinėmis sistemomis - perprasti jų veikimo principus, dalyvauti modulių kūrimo ir plėtojimo veikloje.
• Informacijos analitikai - šiems specialistams priskirtas informacijos ir duomenų analizės vaidmuo. Anot dalyvių, jie geba atpažinti, rasti ir atrinkti tam tikrą problemą atitinkančią informaciją ir duomenis, juos apdoroti ir pateikti vartotojui. 
• Informacijos išteklių valdymo specialistai - specialistai, atsakingi už visą bibliotekos skaitmeninių ir tradicinių išteklių valdymo sprendimų ciklą pradedant nuo atrankos bei įsigijimo ir baigiant nurašymu.
• Vadovai - diskutuota apie tai, kad visų grandžių - nuo aukščiausios iki viduriniosios - vadovams labai svarbu nuolat atnaujinti žinias ir gebėjimus.
• Tyrėjai - specialistai, kurie atlieka bibliotekų veiklos ir paslaugų mokslinius tyrimus, analizuoja bibliotekų veiklos duomenis.
• Bibliotekininkai-edukatoriai - šiuos specialistus dalyviai vadino bibliotekininkais-andragogais, už vartotojų mokymus atsakingais specialistais. Jie, dalyvių manymu, kuria neformaliojo ugdymo programas įvairioms vartotojų grupėms (pvz., senjorams, vaikams, studentams) ir įvairiomis temomis (pvz., informacinio raštingumo ir kt.).
• Vartotojų aptarnavimo srityje dirbantys bibliotekininkai - ši grupė buvo nevienalytė ir atspindėjo atskirų bibliotekų tipų veiklos specifika. Pavyzdžiui, kai kurie akademinių bibliotekų atstovai kalbėjo apie vadinamųjų dalyko bibliotekininkų (kurių veiklos turinys, iš tiesų, labai persipyna su anksčiau aptarta "informacijos analitiko" kategorija), o viešųjų bibliotekų atstovai - lektūros rekomendacijų (angl. reader advisory professionals) specialistų poreikį. 
• Mokyklų bibliotekininkai - pastebėta, kad mokyklose dirbantys specialistai turi išmanyti tiek vidinius, tiek su vartotojų aptarnavimu susijusius bibliotekų veiklos aspektus. Dažniausiai mokyklų bibliotekose dirba vienas-du specialistai, todėl jie atlieka įvairias užduotis.

Diskusijos metu pripažinta, kad svarbu gryninti specialistų poreikį, ypač kai diskutuoja įvairių bibliotekų atstovai, nes skiriasi jų veiklos specifika ir net naudojamos sąvokos. 

Toliau bandyta užsiminti ir apie tai, kokių gebėjimų reikėtų išvardintiems specialistams. Iš tiesų, detaliam aptarimui seminare pritrūko laiko. Tačiau dalyvių išvardytos kompetencijos pateikia nemažai medžiagos tolesniems svarstymams. Tai:

• Specifiniai dalykiniai gebėjimai (pateikiame visus gebėjimus, neskirstant pagal pareigų grupes) - vadybos žinios, pedagogikos ir andragogikos pagrindai, informacijos išteklių išmanymas, literatūros išmanymas, bibliotekų informacinių sistemų išmanymas.
• Horizontalus gebėjimas, išskirtas daugelyje pasiūlymų - mokslinio tyrimo gebėjimai - įvairių metodų išmanymas, duomenų analizės gebėjimai.
• IRT ir informacinis raštingumas - jie buvo paminėti daugelyje pasiūlytų žinių ir gebėjimų sąrašų.
• Asmeniniai ir tarpasmeniniai gebėjimai - strateginis mąstymas, kritinis mąstymas, analitinis mąstymas, komunikacijos įgūdžiai, kūrybiškumas.

Svarbu pažymėti, kad bibliotekų darbuotojams, kaip parodė diskusija, reikia nemažai platesnių už vien bibliotekininkystės lauką žinių ir gebėjimų.

Renginyje diskutavo ir sprendimų ieškojo net penkios komandos

Antroje diskusijos dalyje problemų aptarimas buvo sutelktas į tris bibliotekų darbuotojų rengimo ir profesinio tobulinimo(si) aspektus: a) efektyvumą; b) kompetencijų suteikimą; c) parengimą darbui bibliotekose. Diskusijos dalyviams pasiūlyta šiuos aspektus įvertinti iš dviejų - mokymo paslaugų teikėjų ir bibliotekų - pozicijų. Svarstyta, kokio abiejų veikėjų indėlio reikia, kad specialistai būtų sėkmingai parengti ir dirbtų bibliotekose.

Labai svarbiu mokymo paslaugų teikėjų bei bibliotekų bendradarbiavimo laukas - mokymo poreikių nustatymas. Visi diskusijų dalyviai pažymėjo, kad sudarant mokymo programų turinį svarbu glaudžiai bendradarbiauti su bibliotekomis. Jos, savo ruožtu, rūpindamosios darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, turėtų nuolat planuoti kompetencijų tobulinimą savo bibliotekose, dalyvauti ir daryti poveikį mokymo programų turiniui. Faktiškai, bibliotekos - formuoja poreikį, arba kompetencijų užsakymą, atlieka įgytų kompetencijų patikrą. Diskusijos dalyviai taip pat pabrėžė, kad svarbu - personalo įgytų kompetencijų valdymas ir sklaida bibliotekos viduje per vidinius mokymus. Iš mokymų teikėjų tikimasi turinio kokybės ir taikomų metodų įvairovės (įskaitant, pvz., e.mokymus)

Siekdami, kad kompetencijas įgiję specialistai dirbtų būtent bibliotekose, pastarosios turėtų rūpintis, kad darbuotojų užduotys juos motyvuotų, atitiktų jų įgytas kompetencijas, užtikrinti, kad kompetencijų įgijimas vyktų kryptingai. Bibliotekų atstovų manymu, vienas iš efektyvių darbuotojų pritraukimo būdų yra profesinė praktika. Investuodama į darbą su praktikantais biblioteka gali tikėtis pritraukti naujų darbuotojų.

Diskusijos metu paaiškėjo, kad nagrinėjant kompetencijų poreikio, mokymo organizavimo klausimus labai svarbu tęsti dialogą tarp potencialių mokymo paslaugų teikėjų, įvairių tipų bibliotekų. Prieš atsisveikinant dalyvių paprašyta užrašyti ir perduoti organizatoriams savo pamąstymus ir pageidavimus. Apibendrindami renginį nemažai dalyvių akcentavo, kad svarbu tęsti tokio pobūdžio diskusijas ir kartu ieškoti geriausių bibliotekų darbuotojų rengimo ir profesinio mokymo(si) sprendimų. Dalyvių pasiūlė surengti daugiau diskusijų šiais klausimais: 

a) bibliotekų dalyvavimas rengiant studijų programas: "galimybė bibliotekoms įsitraukti į KF programų rengimą", "bibliotekų galimybė dalyvauti mokymo procesuose", "būtų naudinga diskutuoti apie dabar vykdomas studijų programas".

b) kompetencijų įvairių tipų bibliotekoms išgryninimas: "kompetencijų aprašai įvairių sektorių bibliotekų darbuotojams", "bibliotekų darbuotojų kompetencijų struktūravimas".

c) bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistema Lietuvoje: "kvalifikacijos tobulinimo sistema, bibliotekų, kaip metodinių centrų, galimybės", "norėtųsi išgirsti apie Mažvydo bibliotekos laimėto projekto bibliotekininkų kompetencijų kėlimo sistemos kūrimo eigą".

d) konkretūs veiksmai, projektai: "nebuvo aptarta, ką galima daryti, keisti jau šiandien", "pereiti prie konkrečių projektų / idėjų įgyvendinimo (kuo greičiau)".

e) kitokios tematikos aktualūs klausimai: "ateities bibliotekos vizija, misija", "biblioteka neformaliojo ugdymo sistemoje", "skaitytojų aptarnavimo modelių kūrimas, naujos aptarnavimo formos", "natūralios darbuotojų kaitos klausimas".

Gruodžio 2 d. įvykusi diskusija parodė, kad vis dar reikia kalbėtis ir įvairių bibliotekų atstovams, ir akademinės bendruomenės nariams, siekiant nustatyti, kokių specialistų reikia, kaip organizuoti jų rengimą ir tobulinimo(si) procesą, kokį indėlį į šią veiklą turėtų įnešti kiekvienas proceso dalyvis. Galimos ateities diskusijų temos:

• Bibliotekininkystės žinios, būtinos iš kitų sektorių į biblioteką atėjusiems specialistams.
• Bendrybių ir galimybių mokytis paieška tarp įvairių bibliotekų (pvz., kaip organizuojamas skaitytojų aptarnavimas akademinėse ir viešosiose bibliotekose). 
• Bibliotekų darbuotojų karjeros planavimas, motyvavimas - ką galime padaryti mokymo metu ir pačiose bibliotekose, koks galėtų būti bibliotekų asociacijų vaidmuo skatinant dirbti bibliotekose.
• Sėkmingi ir nesėkmingi mokymai: apsikeitimas patirtimi, kokie būdai, metodai labiausiai tinka mokyti praktikus, sėkminga bibliotekų vidinių mokymų patirtis.

Sąrašą galima tęsti :). Tikimės, kad panašaus pobūdžio renginiai vyks ir ateityje. Dėkojame visiems dalyvavusiems už entuziazmą, geranoriškumą, dalinimasis patirtimi ir idėjomis!