Lietuvos bibliotekininkų viešnagė Danijos, Suomijos ir Islandijos bibliotekose
Susipažinkime! Mūsų šaunioji bibliotekininkų komanda - Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus vyr. bibliografė Giedrė Narbutaitė ir bibliotekinių procesų automatizavimo inžinierius Aleksandr Surkov, Vilniaus universiteto vyr. bibliotekininkė Renata Klevienė, Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos vyr. bibliotekininkė Tautvilė Baltakytė, Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė ir bibliotekinių procesų automatizavimo vyr. inžinierius Dainius Venckūnas. Na, ir aš, Justina Juciūtė, Lietuvos aklųjų bibliotekos vyr. bibliografė. Papasakosiu kaip mums sekėsi keliauti ir ką gražaus pamatėme.
SUOMIJA
Trečiadienį Helsinkis mus pasitiko su saule ir giedru dangumi. Iškart apsidžiaugiau, kad kaip gerai, kad kuprinėje yra akiniai nuo saulės. Kuriuos ketvirtadienį pamečiau, hahahaha. O jau visi kartu pasidžiaugėme, kad nepusto vėjas, kad nelyja ir kad nereikės trauktis skėčių. Į lagaminus įsidėjome šiltų drabužių, kelias pamainas pirštinių ir kepurių, džiugu buvo jų neišsitraukti.
Mūsų kelionių į bibliotekas pirmąją dieną koordinatorius, Harri Annala, pasirodo beesantis hipsteris - nutrinta odine striuke, išsitampiusiais džinsais, kuprinės spalvos praktiškai nesimato. Blogiausia buvo tai, kad jos mažiausias skyrius prasisegęs, todėl man visą laiką norėjosi pasakyti, kad reiktų jį užsisegti. Bet neišdrįsau. Užtat, vietoje to, visi draugiškai nusprendėme, kad visi netilpsime ir nekalbinsime Harri, todėl esame labai dėkingi Aleksandrui, nes jis daugiausiai, nuo Suomijos iki pat Danijos, laikė frontą ir atstovavo Lietuvą.
Iki pirmosios Helsinkio miesto bibliotekos, Oulunkylä, važiavome traukiniu. Tai truko neilgai, apie 15 min., bet tai buvo pirmasis kultūrinis šokas, kurį patyrėme. Lietuvoje, jeigu važiuoji traukiniu, reiškia, kad važiuoji į kitą miestą. Jeigu Helsinkyje važiuoji traukiniu, reiškia, kad tu čia pirmą kartą ir tu vis dar Helsinkyje.
Oulunkylä biblioteka, viena iš daugelio Helsinkio bibliotekos padalinių, iš šalies neprimena bibliotekos. Ji išilga, išmušta languota skarda, blausiai mėlyna, lyg koks supermarketas, bet be reklamų, todėl visiškai nepastebima. Eitum ir praeitum. Ir tuomet kyla klausimas, ko gi galima tikėtis iš šios bibliotekos? Bet bibliotekoje pasakiškai jauku! Tarsi paveikslų galerijoje. Na, gerai, paveikslų galerijose retai būna jauku, bet užtat tikrai labai gražu! Vietomis sienos aplipdytos madingais, margais tapetais, spalvoti foteliai vaikams, senoviški - suaugusiems, baltos, aukštos baro kėdės periodikos skaitykloje. Ant žemų knygų lentynų stilingos statulėlės, lentynose knygų parodėlės, vaikų piešiniai. Iš pat ankstyvo ryto (tada buvo 9.30 val.) bibliotekoje daug lankytojų. Vaikai čia ateina po mokyklos, būna iki vėlyvo vakaro, tėvai dažnai ateina jų ieškoti.
Visą straipsnį apie kelionės įspūdžius skaitykite čia: http://kaipatrodytupasaulis.blogspot.com/2013/11/labas-pasauli.html
SUOMIJA
Trečiadienį Helsinkis mus pasitiko su saule ir giedru dangumi. Iškart apsidžiaugiau, kad kaip gerai, kad kuprinėje yra akiniai nuo saulės. Kuriuos ketvirtadienį pamečiau, hahahaha. O jau visi kartu pasidžiaugėme, kad nepusto vėjas, kad nelyja ir kad nereikės trauktis skėčių. Į lagaminus įsidėjome šiltų drabužių, kelias pamainas pirštinių ir kepurių, džiugu buvo jų neišsitraukti.
Mūsų kelionių į bibliotekas pirmąją dieną koordinatorius, Harri Annala, pasirodo beesantis hipsteris - nutrinta odine striuke, išsitampiusiais džinsais, kuprinės spalvos praktiškai nesimato. Blogiausia buvo tai, kad jos mažiausias skyrius prasisegęs, todėl man visą laiką norėjosi pasakyti, kad reiktų jį užsisegti. Bet neišdrįsau. Užtat, vietoje to, visi draugiškai nusprendėme, kad visi netilpsime ir nekalbinsime Harri, todėl esame labai dėkingi Aleksandrui, nes jis daugiausiai, nuo Suomijos iki pat Danijos, laikė frontą ir atstovavo Lietuvą.
Iki pirmosios Helsinkio miesto bibliotekos, Oulunkylä, važiavome traukiniu. Tai truko neilgai, apie 15 min., bet tai buvo pirmasis kultūrinis šokas, kurį patyrėme. Lietuvoje, jeigu važiuoji traukiniu, reiškia, kad važiuoji į kitą miestą. Jeigu Helsinkyje važiuoji traukiniu, reiškia, kad tu čia pirmą kartą ir tu vis dar Helsinkyje.
Oulunkylä biblioteka, viena iš daugelio Helsinkio bibliotekos padalinių, iš šalies neprimena bibliotekos. Ji išilga, išmušta languota skarda, blausiai mėlyna, lyg koks supermarketas, bet be reklamų, todėl visiškai nepastebima. Eitum ir praeitum. Ir tuomet kyla klausimas, ko gi galima tikėtis iš šios bibliotekos? Bet bibliotekoje pasakiškai jauku! Tarsi paveikslų galerijoje. Na, gerai, paveikslų galerijose retai būna jauku, bet užtat tikrai labai gražu! Vietomis sienos aplipdytos madingais, margais tapetais, spalvoti foteliai vaikams, senoviški - suaugusiems, baltos, aukštos baro kėdės periodikos skaitykloje. Ant žemų knygų lentynų stilingos statulėlės, lentynose knygų parodėlės, vaikų piešiniai. Iš pat ankstyvo ryto (tada buvo 9.30 val.) bibliotekoje daug lankytojų. Vaikai čia ateina po mokyklos, būna iki vėlyvo vakaro, tėvai dažnai ateina jų ieškoti.
Visą straipsnį apie kelionės įspūdžius skaitykite čia: http://kaipatrodytupasaulis.blogspot.com/2013/11/labas-pasauli.html
Komentarai
Rašyti komentarą