Įdomu: Raimondas Savickas prieš pasirinkdamas tapybą, baigė bibliotekininkystę

Šeštadienį mano dėmesį patraukė žurnalistės Danutės Jonušienės pokalbis su Raimondu Savicku ir jo dukra Ramune, išspausdintas Lietuvos ryto priede. Jie Savickų šeimoje – trečios ir ketvirtos kartos dailininkai, sekantys diplomato, rašytojo ir dailiniko Jurgio Savickio ir garsaus tapytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, daktaro Augustino Savicko pėdomis. Dalinuosi trimis citatomis:

“[…] Augustino Savicko sūnus Raimondas (58 m.) apsisprendė tapti dailininku, kai kišenėje jau turėjo bibliotekininko diplomą“.

„Tik baigęs Vilniaus universitetą apsisprendžiau, kuo noriu būti. 1979-aisiais gavau diplomą ir tą pačią dieną paprašiau tėvo dažų.“

„Draugas patarė rinktis kitą specialybę, kad ir bibliotekininkystę, kur trūksta vyrų. Įstojau ir nenusivyliau. O tapyti ėmiau iš prigimties“.

Dar vienas įrodymas, kad bibliotekininkystės studijos ne tik, kad nenuvilia, bet išlaisvina asmenybę ir subrandina talentus. Tikiuosi ši tradicija dar gyva... Beje, būtų įdomu išgirsti apie dailininko kursiokų karjeros kelius - gal jų yra ir tarp Rock&Roll bibliotekininkas skaitytojų.

PagalJonušienė, Danutė. Drobių, teptukų ir dažų apsuptyje – ketvirtoji karta. Lietuvos ryto priedas “Gyvenimo būdas“. 2013 m. rugpjūčio 3 d. p. 18