Bibliotekų ateitis, galimybės ir grėsmės projekto LiBiTOP scenarijų tyrimo ataskaitoje
Parengta penkis mėnesius trukusio projekto LiBiTOP valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros tyrimo ataskaita. Šioje ataskaitoje nuodugniai išdėstytas beveik pusmečio duomenų analizės darbo rezultatas - 16 tiriamų bibliotekų scenarijų. Scenarijai sukurti penkioms apskričių viešosioms bibliotekoms, dviems specialiosioms medicinos ir technikos bibliotekoms, dviems mokslinėms bibliotekoms ir Lietuvos aklųjų bibliotekai.
Kadangi tyrimo ataskaitos apimtis įspūdinga, patariame pirmiausiai perskaityti patarimus, kaip skaityti scenarijus (4 priedas), scenarijų aprašus (5 priedas) ir rezultatų aptarimą, kuriame išryškinami scenarijų bendrybės ir skirtumai (9 skyrius). Scenarijai gali būti naudingi ne tik valstybinės reikšmės ir apskričių viešosioms, bet visoms viešosioms, specialiosioms ir mokslinėms bibliotekoms.
Viena ryškiausių galimybių daugelyje scenarijų bibliotekoms sudaro informacijos šaltinių, formatų ir prieigos kanalų gausėjimas, kuris vyksta dėl įvairių priežasčių: atviros prieigos įsitvirtinimo, gausėjančių informacijos gamintojų ir tiekėjų skaičiaus, o tuo pačiu gausėjančių informacijos gaminių pasiūlos bei tobulėjančios IRT. Bibliotekos šiuo atveju gali tapti arba pagrindiniais teisėtos arba brangios informacijos tiekėjais, arba informacijos gamintojų ir tiekėjų partneriais , arba informacijos gaminių vertintojais ir kokybės ženklintojais.
Kita reikšmingą ir paradoksalią galimybę bibliotekoms atveria ekonomiškai ir technologiškai pajėgūs vartotojai, kurie gauna galimybę įsigyti ir valdyti informacijos išteklius savarankiškai. Viena vertus, šis bruožas lemia vieną iš reikšmingiausių grėsmių, t.y. poreikio bibliotekai mažėjimą ir nunykimą. Antra vertus, jį galima išnaudoti ir kaip galimybę bibliotekoms peržiūrėti ir keisti tradicinius uždavinius ir vaidmenis pagal pakitusias vartotojų galimybes.
Ištobulėję verslo modeliai ir būdai pritaikyti viešosioms institucijoms taip pat sudaro galimybę bibliotekoms įtvirtinti savo pozicijas ir valstybėje, ir vartotojų bendruomenėse, ir informacijos rinkose. Tokių modelių taikymas minimas scenarijuose nepriklausomai nuo pagrindinių jėgų veikimo krypties.
Dar vieną galimybę valstybinės reikšmės ir regionų bibliotekoms suteikia egzistuojančių bibliotekų tinklų ir kitų bibliotekų gana tradicinis bendradarbiavimo poreikis. Jo pagrindu Bibliotekų įstatyme numatoma nagrinėjamos grupės bibliotekų koordinavimo ir metodinio konsultavimo joms priskirtame bibliotekų tinkle funkcija. Ši galimybė išryškėja kiekviename visų tipų bibliotekų scenarijuje, nors ir įgauna skirtingas formas: bendro išteklių įsigijimo, konsultacijų kitoms bibliotekoms komercializavimo, tinklo koordinavimo, savivaldybės viešųjų bibliotekų tinklo efektyvumo ir bendrų modelių kūrimo, bendros tinklo bibliotekininkų kompetencijos didinimo ir pan.
Kadangi tyrimo ataskaitos apimtis įspūdinga, patariame pirmiausiai perskaityti patarimus, kaip skaityti scenarijus (4 priedas), scenarijų aprašus (5 priedas) ir rezultatų aptarimą, kuriame išryškinami scenarijų bendrybės ir skirtumai (9 skyrius). Scenarijai gali būti naudingi ne tik valstybinės reikšmės ir apskričių viešosioms, bet visoms viešosioms, specialiosioms ir mokslinėms bibliotekoms.
Priminsime, kad scenarijai – tai organizacijos ateities plėtros alternatyvos arba vaizdiniai. Tai sumodeliuotos ateities situacijos, kurios leidžia organizacijai įvertinti:
• kokias problemas turėtų išspręsti organizacija, kad sėkmingai įgyvendintų savo misiją ateityje,
• kokių veiksmų turėtų imtis organizacija, kad optimaliai pasinaudotų ateityje atsiveriančiomis galimybėmis ir išvengtų arba sumažintų grėsmių neigiamą poveikį.
Scenarijus kiekvienai iš tiriamų bibliotekų grupė sudarė keturios ateities alternatyvos. Jas sukuria dvi bibliotekoms svarbiausios ir nenuspėjamiausios jėgos, kurios gali turėti didžiulį pokytį bibliotekų veiklai. Šios jėgos, kintančios priešingomis kryptimis sudarė scenarijų matricą. Scenarijų matrica rodo keturias situacijas, kuriose ateityje gali atsidurti biblioteka. Šios situacijos atspindi visas jėgų, dėl kurių ateities kaitos abejojama, pokyčių galimybes. Todėl, kad tinkamai pasiruoštų ateičiai, biblioteka turi išnagrinėti ir atsižvelgti į visus keturis scenarijus.
Galimybės• kokias problemas turėtų išspręsti organizacija, kad sėkmingai įgyvendintų savo misiją ateityje,
• kokių veiksmų turėtų imtis organizacija, kad optimaliai pasinaudotų ateityje atsiveriančiomis galimybėmis ir išvengtų arba sumažintų grėsmių neigiamą poveikį.
Scenarijus kiekvienai iš tiriamų bibliotekų grupė sudarė keturios ateities alternatyvos. Jas sukuria dvi bibliotekoms svarbiausios ir nenuspėjamiausios jėgos, kurios gali turėti didžiulį pokytį bibliotekų veiklai. Šios jėgos, kintančios priešingomis kryptimis sudarė scenarijų matricą. Scenarijų matrica rodo keturias situacijas, kuriose ateityje gali atsidurti biblioteka. Šios situacijos atspindi visas jėgų, dėl kurių ateities kaitos abejojama, pokyčių galimybes. Todėl, kad tinkamai pasiruoštų ateičiai, biblioteka turi išnagrinėti ir atsižvelgti į visus keturis scenarijus.
Scenarijuose išryškėjo tai kas bendra visoms bibliotekoms. Pavyzdžiui, didelę įtaką Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities raidai turi šalies ekonominė būklė. Ekonominis aspektas vienaip ar kitaip atsispindėjo visų tiriamų bibliotekų scenarijų matricose. Specialiosioms medicinos ir technikos bei mokslinėms bibliotekoms skirtuose scenarijuose šalies ekonominės būklės poveikis tiesmukiškas – taip pavadinta viena iš abiejų bibliotekų tipų scenarijus formuojančių jėgų. Kitų tiriamų bibliotekų scenarijuose ekonominiai aspektai atsiranda netiesiogiai, bet tai nesumažina jų poveikio bibliotekų ateities raidai. Apskričių viešųjų bibliotekų ateities raidai poveikį turi valstybės ekonominė politika. Ekonominė politika apibrėžia valstybės požiūrį į šalies ūkio tvarkymą ir, atitinkamai, strateginius lėšų skirstymo prioritetus. Tokiems strateginiams prioritetams turi įtakos ir valstybės valdymo orientacija. Dalyvių įžvalgos leido suformuluoti neoliberalios ir socialinės pakraipos ekonominės politikos plėtojimo kryptis.
Taip pat tyrimo rezultatai leido suformuluoti bibliotekoms ateityje galimai kilsiančias grėsmes ir galimybes:
Pagrindinės grėsmės
Viena didžiausių grėsmių bibliotekų veiklai, ateinančių iš išorės, yra joms skiriamų išteklių mažėjimas, susijęs su blogėjančia ekonomine padėtimi.
Kita iš išorės ateinanti grėsmė, tai visuomenės ir vartotojo poreikio bibliotekai mažėjimas, kurį lemia prieigos prie informacijos šaltinių alternatyvos: alternatyvių informacijos tiekėjų atsiradimas, pigi lengvai prieinama piratinė informacija, vartotojų asmeninių informacijos įsigijimo galimybių ir išteklių augimas arba priešingai – vartotojų auditorijos išnykimas dėl nepalankių ekonominių sąlygų, bibliotekų reikšmės nepripažinimas valstybės mastu.
Poreikio bibliotekoms nunykimas susijęs su bendresne grėsme, kurią galima įžvelgti scenarijų strategijose – tai kintantys bendruomenių ir vartotojų informacijos poreikiai bei elgsena. Savaime pats kitimas nėra ypatingai didelė grėsmė, tačiau pokyčių greitis ir pobūdis išaugus prieigos prie informacijos galimybėms gali sumažinti bibliotekos reikšmę visuomenei ir jos nariams.
Kai kuriuose scenarijuose atsiranda informacijos perkrovos ir taršos grėsmė, kuri sumažina žmonių galimybes tinkamai naudotis informacija arba reikalauja labai didelės informacinės kompetencijos. Vienu atveju tai vyksta dėl piratinio informacijos naudojimo augimo, o kitu dėl atviros prieigos plėtojimosi. Abiem atvejais atsiranda poreikis nustatyti informacijos kokybę. Todėl bibliotekoms keliamas labai sudėtingas ir didelės kompetencijos (o tuo pačiu ir išteklių) reikalaujantis uždavinys organizuoti informacijos išteklius pagal kokybinius požymius ir paprastinti jų naudojimą.
Taip pat tyrimo rezultatai leido suformuluoti bibliotekoms ateityje galimai kilsiančias grėsmes ir galimybes:
Pagrindinės grėsmės
Viena didžiausių grėsmių bibliotekų veiklai, ateinančių iš išorės, yra joms skiriamų išteklių mažėjimas, susijęs su blogėjančia ekonomine padėtimi.
Kita iš išorės ateinanti grėsmė, tai visuomenės ir vartotojo poreikio bibliotekai mažėjimas, kurį lemia prieigos prie informacijos šaltinių alternatyvos: alternatyvių informacijos tiekėjų atsiradimas, pigi lengvai prieinama piratinė informacija, vartotojų asmeninių informacijos įsigijimo galimybių ir išteklių augimas arba priešingai – vartotojų auditorijos išnykimas dėl nepalankių ekonominių sąlygų, bibliotekų reikšmės nepripažinimas valstybės mastu.
Poreikio bibliotekoms nunykimas susijęs su bendresne grėsme, kurią galima įžvelgti scenarijų strategijose – tai kintantys bendruomenių ir vartotojų informacijos poreikiai bei elgsena. Savaime pats kitimas nėra ypatingai didelė grėsmė, tačiau pokyčių greitis ir pobūdis išaugus prieigos prie informacijos galimybėms gali sumažinti bibliotekos reikšmę visuomenei ir jos nariams.
Kai kuriuose scenarijuose atsiranda informacijos perkrovos ir taršos grėsmė, kuri sumažina žmonių galimybes tinkamai naudotis informacija arba reikalauja labai didelės informacinės kompetencijos. Vienu atveju tai vyksta dėl piratinio informacijos naudojimo augimo, o kitu dėl atviros prieigos plėtojimosi. Abiem atvejais atsiranda poreikis nustatyti informacijos kokybę. Todėl bibliotekoms keliamas labai sudėtingas ir didelės kompetencijos (o tuo pačiu ir išteklių) reikalaujantis uždavinys organizuoti informacijos išteklius pagal kokybinius požymius ir paprastinti jų naudojimą.
Viena ryškiausių galimybių daugelyje scenarijų bibliotekoms sudaro informacijos šaltinių, formatų ir prieigos kanalų gausėjimas, kuris vyksta dėl įvairių priežasčių: atviros prieigos įsitvirtinimo, gausėjančių informacijos gamintojų ir tiekėjų skaičiaus, o tuo pačiu gausėjančių informacijos gaminių pasiūlos bei tobulėjančios IRT. Bibliotekos šiuo atveju gali tapti arba pagrindiniais teisėtos arba brangios informacijos tiekėjais, arba informacijos gamintojų ir tiekėjų partneriais , arba informacijos gaminių vertintojais ir kokybės ženklintojais.
Kita reikšmingą ir paradoksalią galimybę bibliotekoms atveria ekonomiškai ir technologiškai pajėgūs vartotojai, kurie gauna galimybę įsigyti ir valdyti informacijos išteklius savarankiškai. Viena vertus, šis bruožas lemia vieną iš reikšmingiausių grėsmių, t.y. poreikio bibliotekai mažėjimą ir nunykimą. Antra vertus, jį galima išnaudoti ir kaip galimybę bibliotekoms peržiūrėti ir keisti tradicinius uždavinius ir vaidmenis pagal pakitusias vartotojų galimybes.
Ištobulėję verslo modeliai ir būdai pritaikyti viešosioms institucijoms taip pat sudaro galimybę bibliotekoms įtvirtinti savo pozicijas ir valstybėje, ir vartotojų bendruomenėse, ir informacijos rinkose. Tokių modelių taikymas minimas scenarijuose nepriklausomai nuo pagrindinių jėgų veikimo krypties.
Dar vieną galimybę valstybinės reikšmės ir regionų bibliotekoms suteikia egzistuojančių bibliotekų tinklų ir kitų bibliotekų gana tradicinis bendradarbiavimo poreikis. Jo pagrindu Bibliotekų įstatyme numatoma nagrinėjamos grupės bibliotekų koordinavimo ir metodinio konsultavimo joms priskirtame bibliotekų tinkle funkcija. Ši galimybė išryškėja kiekviename visų tipų bibliotekų scenarijuje, nors ir įgauna skirtingas formas: bendro išteklių įsigijimo, konsultacijų kitoms bibliotekoms komercializavimo, tinklo koordinavimo, savivaldybės viešųjų bibliotekų tinklo efektyvumo ir bendrų modelių kūrimo, bendros tinklo bibliotekininkų kompetencijos didinimo ir pan.
Įdomus projektas ir pirmieji rezultatai. Pagrindiniai aplinkos dalykai įvardinti, bet vis dėlto išlieka klausimas, kokius konkrečius sprendimus iššūkiams spręsti suras kiekviena biblioteka ir/ar jos steigėjas. Gal tik nesutikčiau, kad finansavimo mažėjimo grėsmė yra didžiausia. Kažkoks genialus žmogus yra sakęs, kad esame linkę pervertinti artimiausio laikotarpiio pokyčius ir neįvertinti esančių tolimesnėje perspektyvoje. Tai man grėsmių eiliškumas čia to trumparegiškumo iliustracija. Manau, kad antroji ir trečioji grėsmės yra žymiai svarbesnės ir pavojingesnės bibliotekų ateičiai Lietuvoje - jau dabar matome tuščias skaityklas ir mažėjančius skaitytojų srautus. Pirmoji grėsmė bus tik paseka, jei bibliotekininkai nesusitvarkys su paklausos sukūrimu ir neprisitaikys prie pokyčių poreikių.
AtsakytiPanaikintiAčiū už komentarą! Smagu žinoti, kad projekto LiBiTOP rezultatais domimasi. Taip, klausimas apie sprendimus išlieka. Ši ataskaita tarpinė, jos tikslas - apibrėžti galimus ateities pokyčius, kurie gali turėti įtakos projekte tiriamų bibliotekų paslaugų poreikiui. Dabar projekto komanda pereina prie kito - tiriamų bibliotekų esamos būklės analizės tyrimo. Baigus šį tyrimą bus pakankamai duomenų, kad teiktumėme pagrįstas rekomendacijas dėl bibliotekų veiklos per artimiausius 10 metų. Jos ir bus pateiktos 2014 m. galimybių studijoje.
AtsakytiPanaikintiScenarijų ataskaitoje grėsmių (galimybių) tarpusavyje nereitinguojame - visos išskirtos grėsmės/galimybės atsiranda daugelyje scenarijų, todėl jos išryškinamos ir aptariamos rezultatų analizės skyriuje - tai matomiausios grėsmės/galimybės.
Savo ruožtu, jūsų iškeltas klausimas apie finansavimą ir jo santykį su kitomis strateginėmis problemomis yra iš tiesų įdomus. Aš visiškai sutinku su jumis, kad finansavimo mažinimas gali būti bibliotekų negebėjimo apibrėžti savo vaidmens ir įrodyti naudos pasekmė. Bet galima pažiūrėti į finansavimo pokyčius ir kitaip. Galbūt, kol kas tas kitoks žiūrėjimas į šį klausimą Lietuvoje nėra matomas, nes labiau kyla bibliotekų vaidmenų diskusijos.
Tuo tarpu JAV ir Jungtinėje Karalystėje labai ryškiai galima stebėti finansavimo bibliotekoms pokyčius - finansavimas mažinamas, efektyvumo reikalavimai didėja. Ten pat egzistuoja ir bibliotekų valdymo perleidimo privačioms kompanijoms praktika. Tai reiškia, kad gali ateiti laikas, kad bibliotekos turės pasiekti daugiau, turėdamos mažesnius išteklius. Iš dalies, tai ne tik ekonominės situacijos bet ir palaipsniui besikeičiančio požiūrio į viešojo sektoriaus valdymą pasekmė (galbūt, teko girdėti naujojo viešojo sektoriaus valdymo - new public management - sampratą). Pranešimas bibliotekoms paprastas - jos turi optimizuoti vidinius procesus, gebėti ieškoti papildomo finansavimo, gebėti bendradarbiauti kuriant naujas paslaugas, dalintis ištekliais... Taigi tos grėsmės susijusios - labai svarbu turėti viziją, kitaip neaišku, kuo bibliotekos naudingos, bet ir turėti priemones jai įgyvendinti - kitaip tiesiog nepavyks realizuoti planų. Atsakymas į klausimą, kokie dalykai dabar didžiausias iššūkis bibliotekoms, galimi tik išanalizavus jų veiklą ir nustačius stiprybes ir silpnybes. Taigi scenarijų ataskaitoje apskritai klausimas, kokia grėsmė didesnė, negali būti sprendžiamas. Tą sužinosime jau kitais metais. Laukite tęsinio :)
Anonimas2. Šiuolaikinis žmogus turi įvairias prieigas prie informacijos. Tačiau jis nėra robotas, į kurį įvedama darbui ar vartotojui reikalinga informacija, o jis ja naudojasi siauriems tikslams. Informacijos vartotojas turi įgimtą poreikį dalintis nuomone apie rastą informaciją, ieškoti šaltinių dvasiniams poreikiams tenkinti. Sunkiu metu reikalinga meno, literatūros terapija. Galima pastebėti, kad industrinių šalių, kurių moksliniais šaltiniais ir požiūriu į biblioteką galimai pagrįstas tyrinėjimas, praranda kultūros gilumą. Mūsų situacija kiek kitokia. Todėl ir vertinimas turėtų būti, atsižvelgiant į kultūrines tradicijas. Dabar netuštėja ir populiarumo nepraranda bibliotekos, kurios atsižvelgia į žmogaus socialinius ir kultūrinius poreikius ir suvokia save, kaip daugelio žmonių vienintelę prieigą prie elitinės kultūros. Grėsme tampa būdai šiuo metu numatomi darbo efektyvumui kelti. Efektyvumo siekiama smulkmeniška kontrole, ignoruojant motyvavimą, motyvuojant labai nukenčia paslaugas teikianti bibliotekininkų grandis( ŠI grandis įlieja gyvybės į bibliotekas), bibliotekininkui realizuoti gebėjimus trukdo favoritizmo apraiškos, vertikalus, griežtos hierarchijos vadybos modelis.
AtsakytiPanaikinti