Žvilgsnis į ateitį: Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos 2023
2012 m. gruodžio mėnesį projekto LiBiTOP komanda pradeda
unikalų bibliotekininkystės eksperimentą – Lietuvos valstybinės reikšmės ir
apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimą. Tyrimas – tai
seminarų ciklas, kuriame Lietuvos bibliotekininkai, mokslininkai, verslininkai,
valstybės tarnautojai, visuomeninių organizacijų atstovai kartu svarstys, kaip
pasikeis valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų aplinka iki 2023
metų. Planuojama, kad prie scenarijų sukūrimo prisidės daugiau kaip 100
dalyvių. Šis straipsnis skirtas aptarti scenarijų planavimo metodo taikymą bei
naudą bibliotekininkystėje ir apibūdinti scenarijų kūrimo vaidmenį projekte
LiBiTOP.
Kodėl svarbu kurti ateities plėtros scenarijus?
Kiekviena organizacija nuolatos
sprendžia klausimą – kaip pasiruošti ateičiai? Atsakyti nepaprastai sudėtinga,
nes niekas nežino, kokia bus ateitis. Tad kaip pasirinkti geriausią strategiją,
jeigu organizacija nežino, kokia bus ateities aplinka?
Šiam klausimui spręsti buvo sukurtas scenarijų
planavimo metodas. Jis leidžia giliau suprasti, kaip gali pasikeisti aplinka,
kurioje gyvuoja organizacija. Tai daroma kuriant alternatyvius organizacijos
aplinkos ateities raidos scenarijus,
arba savotiškus ateities pasakojimus. Scenarijų kūrimas – disciplinuotas,
nuoseklus procesas, o ne fantazijos apie ateitį. Jo metu žingsnis po žingsnio
svarstoma, kaip ateityje gali rutuliotis įvairios pokyčius skatinančios jėgos,
ypač tos, dėl kurių kaitos krypčių nėra vienareikšmiško atsakymo. Todėl
scenarijai leidžia įžvelgti netikėtas, sunkiai nuspėjamas ateities situacijas,
ir įveikti strategams pavojingus žmogaus mąstymo apribojimus. O jie,
patikėkite, būdingi netgi novatoriškoms asmenybėms:
„Nemanau, kad kas nors norės turėti kompiuterį
namuose“, – Kenas Olsonas, Skaitmeninių įrenginių korporacijos (angl. Digital Equipment Corporation)
prezidentas, 1977 m.
„Sunkesnės
nei oras skraidančios mašinos yra neįmanomos“, – Lordas Kelvinas, Didžiosios
Britanijos karališkosios mokslo draugijos prezidentas, 1895 m. (West, 2008).
Vienas jau klasikiniu tapęs scenarijų planavimo
sėkmės pavyzdys – korporacijos Shell atvejis. Shell pradėjo taikyti scenarijų
planavimo metodą dar 1970-aisiais ir buvo viena iš nedaugelio organizacijų,
pasiruošusių visiškai netikėtos 1973 metų naftos krizės pasekmėms (Heijden,
2005). Būtent šis pasiruošimas ir leido Shell tapti viena iš didžiausių
pasaulio naftos kompanijų.
Verslo ir viešojo sektoriaus
organizacijose scenarijai naudojami tam, kad patikrintų esamų strategijų
tinkamumą esant tam tikroms ateities sąlygoms ir sukurtų naujas strategijas. Scenarijai padeda
organizacijai sėkmingai veikti ir geriau prisitaikyti savo aplinkoje.
Bibliotekos – nėra išimtis. Egzistuoja
nemažai klausimų, į kuriuos nėra vienareikšmiško atsakymo. Kyla nemažai
prieštaringų svarstymų dėl bibliotekų ateities: ar paplitus e.knygoms
bibliotekos vis dar bus reikalingos? Kaip ateityje keisis skaitmeninių kūrinių
intelektinės nuosavybės apsaugos formos? Ar plėtojantis informacijos ir
komunikacijos technologijoms bus vertinama materiali bibliotekos erdvė? Kad
pasirinktų tinkamą strategiją, bibliotekos turėtų svarstyti, kokia veikla
optimaliausia kiekvienoje iš galimų pokyčių situacijų.
Ateities scenarijų kūrimas bibliotekininkystėje
Šiuolaikinės bibliotekos aktyviai taiko
scenarijų planavimo metodą, kad sugebėtų tinkamai prisitaikyti sparčiai
besikeičiančioje aplinkoje. Per pastarąjį dešimtmetį
bibliotekininkystėje padidėjo susidomėjimas scenarijų planavimo metodo taikymu
formuojant bibliotekų strategijas. Tačiau scenarijų planavimo bibliotekose
ištakos siekia 20 a. pabaigą. JAV ir Australijos bibliotekose ateities
scenarijai buvo kuriami svarstant įvairialypį informacijos ir komunikacijos
technologijų plėtros poveikį, kuris sugriovė tradicinius leidinių komplektavimo
modelius, pakeitė bibliotekų santykius su leidyklomis, paskatino bibliotekų
paslaugų virtualėjimą. Todėl į klausimus, kas paveiks bibliotekų fondų
komplektavimą ir naudojimą, ar ateityje išliks materialios bibliotekos ar jos
transformuosis į virtualias, buvo sudėtinga pateikti vienareikšmišką atsakymą
(Giesecke, 1999; Talvé, 2011).
1998 metais pasirodė
pirmoji scenarijų planavimo knyga, skirta bibliotekininkams. Tai leidinys Scenarijų
planavimas bibliotekoms (angl. Scenario planning for libraries),
kurio redaktorė – JAV Nebraskos-Linkolno universiteto bibliotekos direktorė ir
mokslininkė Joana Giesecke. Remiantis scenarijų planavimo guru Pierre‘o Wacko,
Peterio Schwartzo, Keeso van der Heijdeno įžvalgomis, knygoje aptarta scenarijų
tyrimų metodika, paaiškinta, kodėl bibliotekininkams verta įsitraukti į
ateities scenarijų svarstymus (Scenario planning for libraries, 1998).
Pažymėtina, kad jau daugiau, negu dešimtmetį, Joana Giesecke populiarina
scenarijų planavimo metodą bibliotekose, taikė jį Nebraskos-Linkolno
universiteto bibliotekoje, atliko ir kitų bibliotekų (tarp jų ir medicinos)
scenarijų tyrimus (žr. Giesecke, 1999; Ludwig, Giesecke, Walton, 2010).
Naujausia scenarijų
planavimo knyga bibliotekininkams išvydo šviesą 2010 metais. Tai Steve‘o
O‘Connoro ir Peterio Sidorko kūrinys Įsivaizduokite
savo bibliotekos ateitį: scenarijų planavimas bibliotekoms ir informacijos
organizacijoms (angl. Imagine your
library‘s future: scenario planning for libraries and information organisations).
Leidinyje scenarijų planavimas pristatomas kaip svarbus strateginio planavimo
įrankis bibliotekose. Knygoje pristatytas scenarijų planavimo atvejų rinkinys
liudija platų šio metodo paplitimą užsienio bibliotekininkystėje. Bibliotekų
ateities scenarijus kuria profesinės bibliotekų organizacijos, pavienės
bibliotekos, bibliotekų konsorciumai (O‘Connor, Sidorko, 2010).
Projektas
LiBiTOP ir bibliotekų ateities scenarijų tyrimas
Projektas LiBiTOP inicijuotas
Lietuvos Respublikos Kultūros ir Švietimo ir mokslo ministerijų ir yra
įgyvendinamas Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos. Jis skirtas
išanalizuoti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų
ateities plėtros galimybes ir perspektyvas per artimiausią dešimtmetį. Atlikus
mokslinius tyrimus bus įvertinta, kokius vaidmenis šios bibliotekos gali
atlikti, kokias paslaugas teikti, kaip užtikrinti, kad šios bibliotekos
efektyviai veiktų visame šalies bibliotekų tinkle.
LiBiTOP skirtas tirti dalį Lietuvos
bibliotekų tinklo – valstybinės reikšmės ir apskričių viešąsias bibliotekas.
Tai 10 skirtingų tipų ir paskirties bibliotekų. Jos aptarnauja mokslininkus,
medicinos ir technikos specialistus, vartotojus su specialiais poreikiais
(pvz., turinčius regos sutrikimų),
įvairių Lietuvos regionų gyventojus.
Lietuvos valstybinės reikšmės ir
apskričių viešosios bibliotekos unikalios savo veikla (pvz., knygų, skirtų
regos sutrikimus turintiems vartotojams, leidyba), turtingais kultūros paveldo
fondais. Jos atlieka ypatingą vaidmenį visame šalies bibliotekų tinkle. Šioms
bibliotekoms įstatymu pavesta savo kompetencijos srityje: koordinuoti kitų
Lietuvos bibliotekų veiklą skatinant naujoves, naudingas visam bibliotekų
tinklui; teikti bibliotekoms konsultacijas; rūpintis bibliotekininkystės
specialistų kvalifikacijos kėlimu. Nuo šių bibliotekų sėkmingos ir efektyvios
veiklos priklauso visų Lietuvos bibliotekų paslaugų kokybė.
Projekte LiBiTOP numatyta atlikti
tris tyrimus, kurių pagrindu bus parengtas pagrindinis iniciatyvos rezultatas Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių
viešųjų bibliotekų galimybių studija. Tai:
·
Bibliotekų
plėtros tendencijų ir veiksnių analizės tyrimas.
·
Bibliotekų
ateities plėtros scenarijų tyrimas.
·
Bibliotekų
strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių analizės tyrimas.
Tyrimų rezultatai padės tiriamų
bibliotekų veiklą kuruojančioms institucijoms (ministerijoms, bibliotekų
steigėjams) bei pačių bibliotekų vadovams priimti sprendimus, kaip efektyviai
organizuoti šių organizacijų darbą ateityje ir užtikrinti, kad jos teiktų kokybiškas
ir modernias paslaugas.
Lietuvos valstybinės reikšmės ir
apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų tyrimas skirtas nustatyti, kaip
per artimiausius 10 metų, t.y. iki 2023 metų, pasikeis aplinka, kurioje gyvuoja
šios bibliotekos, keisis šių bibliotekų paslaugų poreikis tarp vartotojų, kitų
šalies bibliotekų, klientų (steigėjų, valstybinių institucijų), kokias grėsmes
ir plėtros galimybes šioms bibliotekoms nulems visi minėti pokyčiai.
Scenarijai kuriami keturioms
bibliotekų tipams, kuriuos atstovauja Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos:
- bibliotekos mokslininkams,
- bibliotekos regionams,
- bibliotekos medicinos ir technikos (pvz. inžineriams, architektrams, statybos specialistams ir kt.) specialistams,
- bibliotekos vartotojams su specialiaisiais poreikiais.
Kiekvienos bibliotekų grupės ateities
scenarijus kuria atskira tyrimo dalyvių komanda. Dalyvių indėlis skirtingas –
kai kurie jų dalyvaus tik viename seminare, kiti – keliuose renginiuose.
Bibliotekų ateities scenarijai kuriami
dalyviams dirbant kartu seminaruose – diskutuojant ir atliekant įvairias
užduotis. Tam numatyti 5 seminarai (žr. 1 pav.).
1
pav. Scenarijų kūrimo seminarai
Ateities scenarijų kūrimas vyks
keliais etapais:
- Pirmame seminare nustatomos išorinės aplinkos jėgos, kurios lemia bibliotekoms reikšmingus pokyčius. Svarstomos tendencijos ir permainos, kurios gali paveikti bibliotekas per artimiausius 10 metų.
- Antrame seminare vertinama, kokios iš pirmame seminare nustatytų jėgų turės didžiausią poveikį bibliotekoms, kokių jėgų kaita ateityje sunkiai nuspėjama.
- Trečiame seminare ankstesnių rezultatų pagrindu apibūdinami ateities scenarijų pamatai. Ateities scenarijai kuriami atsižvelgiant į bibliotekoms didžiausią poveikį turinčias aplinkos jėgas, kurių ateities kaita sunkiai nuspėjama.
- Ketvirtame seminare nagrinėjama, kaip ankstesnio darbo metu apibūdinti scenarijai gali išsipildyti. Diskutuojama, kokia seka vyksta pokyčiai, kurie lemia scenarijų situacijų susiformavimą.
- Penktame seminare nustatoma, kokios galimybės atsiveria ir kokios grėsmės tyko bibliotekų ateityje. Svarstomos galimybės ir grėsmės atskirų ateities scenarijų situacijose.
Projekte LiBiTOP scenarijų tyrimo
rezultatai bus naudojami vertinant dabartinių valstybinės reikšmės ir apskričių
viešųjų bibliotekų strategijų perspektyvumą ir efektyvumą per artimiausius 10
metų. Scenarijų tyrimo rezultatai padės tobulinti šių bibliotekų strategijas ir
tinkamai pasiruošti ateities pokyčiams.
Vietoj išvadų
Valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos
atstovauja įvairius bibliotekų tipus (specialiąsias, akademines, viešąsias,
mokslines). Todėl projekto LiBiTOP rezultatai naudingi ir kitiems Lietuvos
bibliotekų tinklo nariams. Ateities scenarijų tyrimas ir jo rezultatai suteiks
tyrimo dalyviams ir/ar stebėtojams keletą svarbių galimybių:
- Panaudoti tyrimo metu sukurtus scenarijus to paties tipo Lietuvos bibliotekoms. Jie gali būti naudojami kuriant bibliotekų strateginius planus, svarstant apie ateityje teiktinas paslaugas, galimas partnerystes, projektus.
- Susipažinti su scenarijų planavimo praktika, kuria galima pasinaudoti kuriant atskiros bibliotekos strateginius planus. Scenarijų planavimo metodas gali būti taikomas bet kurioje valstybės, viešojo ar verslo sektoriaus organizacijoje svarstant, kokių veiksmų reikia imtis ateityje, kokias paslaugas teikti ar produktus gaminti. Scenarijų planavimo metodas plačiai naudojamas ir kuriant nacionalinius strateginius planus. Šis metodas vis dar itin retai taikomas Lietuvoje ir visiškai netaikytas bibliotekose.
- Susitikti partneriams arba susikurti naujus bendradarbiavimo tinklus. Bibliotekų scenarijų tyrime dalyvaus daugybė įvairių sričių atstovų ir ekspertų. Bendras kūrybinis darbas leidžia atsirasti naujoms idėjoms, užmegzti naudingų ryšių, galbūt, susitarti dėl partnerystės.
Kviečiame stebėti tyrimo eigą ir
pasinaudoti sukurtais scenarijais planuojant jūsų bibliotekos veiklą. Scenarijų planavimas padeda atsakyti į įvairius klausimus
apie bibliotekų ateitį. O svarbiausia – jis padeda pradėti mąstyti apie ateitį
ir kryptingai veikti – vadinasi, prisidėti prie pageidaujamų ateities rezultatų
kūrimo. Kaip sakė vadybos guru Peteris Druckeris – „geriausias būdas nuspėti ateitį – ją sukurti.“
Pagrindiniai
faktai apie projektą LiBiTOP:
Trukmė
– 30 mėnesių, 2011 m. gruodis – 2014 m. birželis.
Vykdytojas
– Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacija.
Partneris
– Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija.
Projekto
vadovė – Irena Krivienė, Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos
tarybos narė, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė, irena.kriviene@mb.vu.lt.
Tyrėjų
grupės vadovė – dr. Zinaida Manžuch, Vilniaus universitetas,
Projekto
tinklaraštis – http://libitop.blogspot.com/
Literatūra
- GIESECKE, J. Scenario planning and collection development. Journal of library administration, 1999, vol. 28, issue 1, p. 81-92.
- HEIJDEN, K. van der. Scenarios: the art of strategic conversation. 2nd edition. Chichester: John Wiley & Sons Ltd., 2005. 356 p. ISBN 0-470-02368-6.
- LUDWIG, L.; GIESECKE, J.; WALTON, L. Scenario planning: a tool for academic health sciences libraries. Health information and libraries journal, 2010, vol. 27, issue 1, p. 28-36.
- O‘CONNOR, S.; SIDORKO, P. Imagine your library‘s future: scenario planning for libraries and information organisations. Oxford, Cambridge, New Delhi, 2010. 213. ISBN 978-1-84334-600-5.
- Scenario planning for libraries. Edited by Joan Giesecke. Chicago: American Library Association, 1998. 128 p. ISBN 0-8389-3482-X.
- TALVÉ, Annie. Libraries as places of invention. Library management [interaktyvus]. 2011, vol. 32, no. 8/9, p. 453-504 [žiūrėta 2012 m. spalio 3 d.]. Prieiga per Emerald Group Publishing Ltd. DOI 10.1108/01435121111187860.
- WEST, D. WestWords: Observations from the
Desk of a Small-town Newspaper Publisher. Bloomington: AuthorHouse,
2008.
Komentarai
Rašyti komentarą