DIDELIS, DIDESNIS, DIDŽIAUSIAS – ESTIJOS, LIETUVOS IR SUOMIJOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOS

Vilniaus universiteto bibliotekai paskelbus konkursą prof. Audronės Glosienės vardo stipendijai gauti, norėčiau su Jumis, gerbiami skaitytojai, pasidalyti įspūdžiais ir patirtimis iš stažuotės Estijos ir Suomijos aklųjų bibliotekose. Kelioms šių metų rugpjūčio dienoms išvažiuoti į kvalifikacijos kėlimo stažuotę, vykusią net dviejose aklųjų bibliotekose, turėjau galimybę gavusi būtent šią stipendiją. Mano tikslas buvo susipažinti su kitų šalių aklųjų bibliotekų veikla leidžiant alternatyviųjų formatų leidinius ir aptarnaujant regos neįgaliuosius. Įgyta patirtis gali būti panaudojama ne tik Lietuvos aklųjų bibliotekoje, bet ir viešosiose bibliotekose, aptarnaujant specialiųjų poreikių asmenis.

Aklųjų bibliotekos

Suomijos aklųjų bibliotekos skaitytojų aptarnavimo patalpos

Aklųjų bibliotekos skirtos asmenims, turintiems regos sutrikimų ar kitų negalių, dėl kurių jie negali skaityti įprastu raštu leidžiamų dokumentų. Šiuo metu Europos aklųjų bibliotekos ypač daug dėmesio skiria asmenims, turintiems specifinių mokymosi ir skaitymo sutrikimų (problemų). Daugiausia tai yra vaikai ir jaunuoliai, kovojantys su disleksija (literatūriniai suvokimo sunkumai), specifiniais kalbos sutrikimais, dispraksija (judėjimo ir planavimo sunkumai), dėmesio sutelkimo sutrikimais ir hiperaktyvumu.

Teisinė bazė nustato, kurias auditorijas aklųjų bibliotekos turi teisę aptarnauti. Lietuvos ir Estijos aklųjų bibliotekos šiuo metu turi teisę aptarnauti tik regos neįgaliuosius arba turinčiuosius kitą negalią, dėl kurios jiems neprieinami įprastų formatų leidiniai. Suomijos aklųjų biblioteka aptarnauja ir skaitymo sutrikimų turinčius asmenis, o sutrikimą pagrindžiantis dokumentas – laisvai prieinamas internete disleksijos testas. Galimybė aptarnauti skaitymo (ar) specifinių mokymosi sutrikimų turinčius asmenis padidina ir bibliotekos skaitytojų skaičių.

Estijos, Lietuvos ir Suomijos aklųjų bibliotekų vartotojai ir skaitytojų skaičius

	Estijos aklųjų biblioteka	Lietuvos aklųjų biblioteka	Suomijos aklųjų biblioteka
Vartotojai	Regos neįgalieji; kitą negalią turintieji	Regos neįgalieji; kitą negalią turintieji, skaitantys reginčiųjų raštu	Regos neįgalieji; kitą negalią turintieji; skaitymo sutrikimų turintieji
Skaitytojų skaičius	600	4 400	18 000

Alternatyvių formatų leidinių leidyba ir skaitytojų aptarnavimas

Estijos aklųjų bibliotekos garsinių leidinių tiražavimo įrenginys

Aklųjų bibliotekų veiklos prioritetai – alternatyvių leidinių (Brailio raštu, padidintu šriftu, garsinių, skaitmeninių tekstinių, daugiafunkcių leidinių) leidyba. Estijos, Lietuvos ir Suomijos aklųjų bibliotekos turi savo garso įrašų studijas, kuriose dirba profesionalūs diktoriai. Lietuvos aklųjų biblioteka, užtikrindama aukštą garsinių leidinių kokybę, diktoriams suteikia galimybę dirbti su garso studijų operatoriais. Estijos ir Suomijos aklųjų bibliotekose diktoriai dirba savarankiškai pagal suderintą grafiką, o klaidas (tokių pasitaiko net patiems profesionaliausiems skaitovams) taiso tada, kai skaitytojai apie jas informuoja.

Pasaulio aklųjų bibliotekos jau 80 metų leidžia garsinius leidinius regos neįgaliesiems. Žengiant koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis, garsinės knygos leidžiamos skaitmeniniu formatu, kompaktinėse plokštelėse arba suteikiant prieigą prie garsinių skaitmeninių leidinių internete. Lietuvos aklųjų biblioteka šiais metais mini lietuviškos garsinės knygos 50-metį. Šie metai bibliotekai taip pat ypatingi dėl to, kad pereita į kitą lygį – skaitytojai aptarnaujami ir virtualioje aplinkoje (ELVIS – elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema) bei pradėtos leisti pilno formato, t. y. sinchronizuotas tekstas su diktoriaus įgarsintu tekstu, DAISY (angl. Digital Accessible Information System) knygos. Iki šiol skaitytojams patogiu MP3 formatu leistos knygos ir toliau bus leidžiamos, užtikrinamas tęstinumas ir prieinamumas. Taigi, mokslinė ir mokymuisi skirta literatūra leidžiama DAISY formatu, o grožinė literatūra – MP3 formatu.

Estijos aklųjų bibliotekos garso įrašų studija

Estijos ir Suomijos aklųjų bibliotekos pasirinko skaitmenines knygas leisti garsiniu DAISY formatu. Šios bibliotekos niekuomet neleido knygų MP3 formatu. Abi bibliotekos yra sukūrusios virtualias aklųjų bibliotekas. Estija savo sistemą skaitytojams pristatė šiais metais.

Su alternatyvių leidinių leidyba tiesiogiai susijusi ir garsinės knygos sklaida. Lietuvos skaitytojai garsinius leidinius gali pasiimti atvykę į pačią biblioteką ar jos filialus, paslaugų punktus; sunkiems ligoniams garsinės knygos atvežamos į namus; nuo šių metų skaitytojai gali garsinę knygą susirasti ir atsisiųsti iš virtualios aklųjų bibliotekos. Estijos ir Suomijos aklųjų bibliotekos skaitytojus savo patalpose aptarnauja minimaliai (Estijos aklųjų biblioteka įsikūrusi nuošalioje ir sunkiai regos neįgaliesiems prieinamoje miesto dalyje, o Suomijos aklųjų biblioteka aptarnauja ateinančius skaitytojus tik keletą valandų per dieną), tačiau siunčia kompaktinėse plokštelėse įrašytus leidinius į namus pagal užklausas, t. y. kiekvienas kūrinys gali būti įrašytas į kompaktines plokšteles tokiu tiražu, kiek biblioteka turi skaitytojų. Skaitytojai garsinių knygų negrąžina į biblioteką, bet privalo jas sunaikinti. Taigi, Estijos ir Suomijos aklųjų bibliotekos turi profesionalią tiražavimo įrangą: įvedus užsakymus į kompiuterinę programą, vienu metu į skirtingas kompaktines plokšteles įrašomos skirtingos jau turimos garsinės knygos, ant kompaktinės plokštelės užklijuojamas lapelis su skaitytojo vardu, pavarde, adresu, taip pat nurodomas siunčiamos knygos pavadinimas, viskas įdedama į voką su permatomu langeliu adresui ir išsiunčiama skaitytojui.

Estijos, Lietuvos ir Suomijos aklųjų bibliotekų garsinių dokumentų fondai ir leidyba (per metus)

	Estijos aklųjų biblioteka	Lietuvos aklųjų biblioteka	Suomijos aklųjų biblioteka
Garsiniai dokumentai (pav.)	2 900	14 300	30 000
Išleidžiama per metus (pav.)	100	250	1 000

 

Perspektyvos

Suomijos aklųjų bibliotekos personažas Ežiukas Sipė

Aklųjų bibliotekoms kaip niekada atsiveria plačios galimybės plėsti savo veiklą, pritraukti ir aptarnauti įvairesnę auditoriją. Ypač tai skatina daryti turimi pavyzdžiai ir kolegų laimėjimai aptarnaujant skaitymo ir (ar) specifinių mokymosi sutrikimų turinčius asmenis, leidžiant DAISY leidinius ir plečiant teikiamų virtualių paslaugų spektrą.

Pirmasis žingsnis – komunikacijos kampanijų, nukreiptų į vaikus ir jaunimą, organizavimas. Remiantis Suomijos aklųjų bibliotekos patirtimi dirbant su nauja vartotojų auditorija socialiniuose tinkluose sukurtas personažas paauglys dislektikas Ežiukas Sipė, kuris palaiko savo „draugus“, pasakoja apie naujas garsines knygas (pats jas recenzuoja), suteikia galimybę išsipasakoti apie savo problemas mokantis, bėdas mokykloje ar bendraamžių nesupratingumą... Labai svarbu į bibliotekos vykdomas veiklas įtraukti ir kitas auditorijas, pavyzdžiui, tėvus, mokytojus, taip pat bendradarbiauti su ligoninių bibliotekomis. Aklųjų bibliotekos – atviros ir priimančios visas galimybes.

Vilniaus universiteto bibliotekos skirta prof. Audronės Glosienės vardo stipendija – puiki galimybė ne tik keltį kvalifikaciją, bet ir atnaujinti ryšius su kolegomis užsienyje ir dalytis darbo patirtimi. 

Parengė Laura Juchnevič