Vilkų buveinės istorijos

Wolfenbüttel. Apie ką pirmiausia pagalvojate išgirdę šį žodį? Vilkus ir butelius? Galbūt kažką vokiško? Šilta, nors ir ne visai tikslu. Wolfenbüttel – miestelis Žemutinėje Saksonijoje, Vokietijoje, dviems vasaros savaitėms tapęs namais daugiau negu septynioms dešimtims tarptautiniame studentų vasaros seminare (angl. International Students Summer Seminar – ISSS) dalyvavusių studentų ir dėstytojų. Čia liepos 16 - 28 dienomis jungtinės bulgarų, olandų, vokiečių, ispanų, lenkų ir lietuvių pajėgos bandė ne tik spręsti, kokia bus spaudos ateitis (šių metų ISSS tema „Laikraščiai: šaltinių kaita”), bet ir kiek galima daugiau išmokti, pamatyti, ir, bene svarbiausia, pažinti vieni kitus.

Pamatymai

Prieš pradedant žvalgytis po platųjį pasaulį, pirmiausia reikia apžiūrėti tai, kas yra aplinkui. Ši taisyklė nebuvo pamiršta ir ISSS metu - prieš keliaujant į didžiuosius Vokietijos miestus pirmenybę skyrėme vietovės, kurioje gyvenome, pažinimui. Siauromis gatvelėmis ėjome nuo kunigaikščių rūmų, kuriuose dabar įsikūrusi viena iš miesto gimnazijų, iki paties siauriausio namo; apsilankėme „Mažojoje Venecijoje” - vienintelėje matomoje kanalų sistemos dalyje, kur meilę spynomis ant tiltelio per Oker upę sutvirtino ne viena įsimylėjėlių pora; buvome turgaus aikštėje, savaitgaliais šurmuliuojančiuoje nuo ūkininkų, pardavinėjančių savo gėrybes, o šiokiadieniais prižiūrimoje kunigaikščio ir neaiškios būtybės statulos; praėjome pro didingą Šv. Marijos bažnyčią ir kitas lankytinas vietas. Vėliau sužinojome, kad nors miesto pavadinime galūnė „-büttel” vis dėl to reiškia „nuosavybę”, „sodybą”, „buveinę”, o ne „butelį”, kaip kad manėme anksčiau, su tauriaisiais gėrimais Wolfenbüttel visgi turi kai ką bendro - čia įsikūrusi pagrindinė visame pasaulyje garsaus Jägermeister’io gamykla. Ir mes ten buvome, matėme, kaip vyksta gamybos procesas, kaip atrodo milžiniškos gėrimo saugojimo cisternos, girdėjome visą atsiradimo istoriją ir gavome dovanėles prisiminimui. Tačiau ne ką mažiau negu jėgeris miestelį garsina hercogo Augusto biblioteka, įkurta dar XVI a. Biblioteka šiandien yra vienas reikšmingiausių Europos knygotyros mokslo centrų, aprėpiantis kompleksą istorinių pastatų, 120 mokslo darbuotojų bei specialistų ir 900 000 knygų. Nors mūsų tarpe nebuvo būsimų bibliotekininkystės mokslų specialistų, tačiau tai, ką matėme, paliko įspūdį tiek studentams, tiek dėstytojams.

Pirmosios tolimosios išvykos metu apsilankėme antrajame pagal dydį uoste Europoje - Hamburge. Nepaisant to, kad pakilti iš patalų po nacionalinio lenkų vakaro nebuvo itin lengva, o kelionę temdė milžiniškos spūstys kelyje, tačiau tikslą pasiekti ir viską, kas buvo numatyta programoje, pamatyti pavyko. Pagrindinis šios ekskursijos akcentas - apsilankymas didžiausios Europoje leidyklos „Gruner + Jahr” būstinėje (Lietuvos skaitytojams turėtų būti žinomas čia leidžiamo žurnalo „GEO“ pavadinimas), kur buvome supažindinti su įmonės istorija, veikla, bei unikalios duomenų bazės, kuria naudojamasi „Gruner + Jahr” , veikimu. Tačiau apsilankymas mieste-uoste nebūtų pilnavertis, jeigu nepaplaukiotum laivu. Smagu, kad apie tai pagalvojo ir ISSS organizatoriai, padovanoję mums daugiau nei valandos trukmės pasiplaukiojimą su gidu, kurio metu išgirdome daug įdomybių apie miestą ir pamatėme tai, ką keliaudamas pėsčiomis vargu ar bepamatysi. Gaila tik, kad pasiekę krantą turėjome labai nedaug laisvo laiko pasivaikščioti Hamburgo gatvėmis, toks jau tas vokiškas griežtumas ir noras nenukrypti nuo dienotvarkės.

Antroji mūsų kelionė buvo skirta pailsėti nuo kasdieninių paskaitų, darbų grupėse, nors trumpam pakeisti aplinką, bei šiek tiek papramogauti. Ir šį kartą lankėmės mieste, kurį kažkas garsina visame pasaulyje. Volfsburgo pažiba – visiems puikiai žinomo Volkswagen pagrindinė būstinė, tad nieko keisto, kad čia įsikūręs ir automobilių miestas (Autostadt) – muziejus po atviru dangumi, kuriame galėjo apsilankyti visi norintys ISSS dalyviai. Tiems, kuriuos labiau traukė aktyvios pramogos, buvo pasiūlyta save išbandyti nuotykių parke. Galima pasidžiaugti, jog pačią sunkiausią – juodąją trasą, įveikė tik lietuvaitės Monika ir Milda. Tačiau didžioji dauguma lietuvių nusprendėme apsilankyti vietoje, kurios artimiausias analogas yra tik kaimyninėje Lenkijoje – Phaeno mokslo centre. Minčių galia valdomas žaidimas, labaratorija, kurioje pats gali išauginti bakteriją, uždaroje patalpoje prasidedantys žaibai ir tornadai, optinės iliuzijos – tai tik keli pavyzdžiai to, ką galima pamatyti milžinišką plotą užimančiame centre. Netiki, jog fizika, chemija, biologija ir kiti tikslieji mokslai gali būti įdomūs? Važiuok į Phaeno!

Per trečiąją (ir paskutinę) ekskursiją apsilankėme Vokietijos širdyje – sostinėje Berlyne, kur mums buvo suteikta proga pabūti tikrai išskirtinėje vietoje – Bundestage – šalies parlamente. Pirmąją dienos dalį praleidome klausydamiesi paskaitos apie dokumentacijos skyriaus veiklą. Vėliau, susiskirsčius į grupeles, lydimi gidų, turėjome ekskursiją po visą Reichstagą (taip Vokietijoje vadinamas parlamento pastatas). Pamatėme milžinišką plieninį erelį – įstaigos simbolį, sienas, kurios išmargintos unikaliais, dar nuo 1949 gegužės 9 d. likusiais, kirilica išvedžiotais rusų kareivių užrašais, praėjome pro kanclerės Angelos Merkel kabinetą, matėme instaliaciją, skirtą visiems iki tol buvusiems parlamento nariams (po ilgų diskusijų, meninikas nusprendė įamžinti ir Adolfo Hitlerio vardą), sėdėjome posėdžių salėje, kurioje vyrauja specialiai parlamentui sukurta ir užpatentuota mėlyna spalva. O ko vertas vaizdas nuo pastato stogo! Gaila tik, jog tuo metu buvo tvarkomas kupolas, nuo kurio, kiek teko girdėti, atsiveria vaizdas į kone visą Berlyną, tačiau ir to, ką matėme, visiškai užteko. Bet, nepaisant šio nesklandumo, Berlyne turėjome daugiau laisvo laiko, negu Hamburge, tad spėjome apsilankyti ir prie miestą į dvi dalis dalijusios sienos griuvėsių, Branderburgo vartų, memorialo holokausto metu nužudytiems žydams, bei išsitiesti ant pievutės šalia įspūdingosios Berlyno katedros. Žinoma, dar daug liko nepamatyta, bet daugelis dalyvių po to sakė, kad į šį miestą dar ne kartą norėsis sugrįžti, o tai reiškia tik viena – buvo tikrai įdomu.

Pamokymai

Kad ir kaip smagu keliauti, pamatyti ir pramogauti, vis dėlto pagrindiniai mūsų išvykimo į ISSS tikslai buvo mokytis, diskutuoti ir dalintis patirtimi su užsienio kolegomis. Reikia pripažinti, kad būta, jog paskaitų prasmė nebuvo aiški ( pvz. paskaita apie laikraščių struktūrą – visi mes jau kaip ir žinojome, kas yra antraštė, ar kad straipsniai turi autorius), tačiau dažniausiai po visko išeidavome praturtinę savąjį žinių bagažą. O kalbėta buvo apie pačius įvairiausius dalykus – buvo pristatytos kiekvienos ISSS šalies dalyvės laikraščių rinkos, nagrinėta žurnalistinė etika (šią temą pristatė ir itin įdomią diskusiją pradėjo mūsų dėstytoja Aurelija Vernickaitė), tiriamosios žiniasklaidos ypatumai ir spaudos laisvė, socialinių tinklų ir klasikinės žiniasklaidos dvikova, internetinių naujienų įtaką visuomenei ir verslui, bei dar daug kitų temų, kuriomis bandyta atsakyti, kokia visgi ateitis laukia tradicinių laikraščių vis labiau skaitmenėjančiame pasaulyje. Nors ir atsirado tokių, kurie tiki spausdinto žodžio išlikimu, visos tendencijos pranašauja, kad laikui bėgant tai vis dėlto taps muziejine retenybe.

Viso seminaro metu vyko du darbai grupėse. Vienas iš jų – lyginamasis laikraščių skaitymas, kai dirbdami nacionalinėse komandose turėjome palyginti, kaip skiriasi „geltonoji“ ir „rimtoji“ spauda skirtingose valstybėse. Įdomu tai, kad daugelyje šalių buvo rašoma tomis pačiomis temomis, tuo tarpu Lietuvos spaudoje vyravo tik savame kieme įdomūs dalykai, tad kai kolegų pristatymų lentos mirgėjo nuo spalvotų taškelių, reiškiančių sutapimus, pas mus tų bendrumo spalvų itin trūko. Antrasis darbas grupėse (workshop) vyko jau pasiskirsčius į tarptautines grupes. Prieš važiojant į ISSS, kiekviena šalis turėjo sugalvoti bent dvi temas, jas pristatyti, o tuomet dalyviai rinkosi, prie kurios iš jų jie norės dirbti viso seminaro metu. Iš mūsų pasiūlytų temų Itin populiari buvo pilietinės žiniasklaidos tema – su ja dirbo net trys komandos. Kiekviena grupė dirbo pagal savo sistemą – kas rašė tinklaraštį, kas fotografavo, kas tiesiog dalijosi mintimis. Workshop‘ai ir jų metu padarytos išvados buvo pristatytos paskutiniąją ISSS dieną, plenarinio susirinkimo metu. Visos komandos ruošėsi, visi stengėsi, todėl kiekvienas neabejotinai nusipelnė gauto sertifikato, patvirtinančio dalyvavimą ir įdirbį devynioliktojo tarptautinio studentų vasaros seminaro metu.

Pažinimai
Ko būtų vertos visos pamokos, ką pasiimtum kelionių metu, jeigu tave suptų nemalonūs, neįdomūs žmonės? Atsakymas aiškus. Todėl nepaprastai smagu, kad viso ISSS metu nebuvo ginčų ar kitų nemalonių situacijų, kurios apkartintų viešnagę Vokietijoje, o nepaisant kultūrų skirtumo ar išankstinių nusistatymų, visiems pavyko rasti bendrumų. Kad pažindinimosi procesas vyktų greičiau ir sklandžiau, kiekvienas vakaras po paskaitų buvo skirtas šalių dalyvių prisistatymams, kuriuose netrūko valgomų ir geriamų nacionalinių skanėstų. Lenkijos studentai pristatinėjo tradicines vestuves (tuokėsi lietuvaitė Milda ir Vokietijoje studijuojantis estas Jaan); bulgarai bandė atskleisti savo šalies grožį per įvairias užduotis, o vakaro vinimi tapo jų suorganizuotas karaoke vakarėlis; vienai nakčiai salė tapo olandiškų barų vieta, kur buvo žaidžiami populiariausi šalies žaidimai; vokiečiai kiekvieną pavertė aktoriumi, na o ispanai nepamiršo savo šokių. Pristatinėdami Lietuvą, mes nusprendėme atsisakyti viktorinos apie šalį, žemėlapių dėliojimų ir kitų veiklų, vyravusių kolegų rengiamų vakarų repertuare. Naktį prieš renginį, ilgai nemiegojome ir ant visų durų iškabinome raštelius, skelbiančius apie artėjančią pabaigą (per pusryčius visi apie tai diskutavo), kadangi mūsų vakaro temai pasirinkome... pasaulio pabaigą. Ieškodami pagalbininkų pasaulio gelbėjimui, pristatėme mitus apie Lietuvą, bandėme pavaizduoti statistinio lietuvio portretą, organizavome kiaušinio išsaugojimo žaidimą, bei parodėme „Neregėtos Lietuvos“ vaizdus. O kaip smagu, kai kitomis dienomis žmonės priėję sakydavo, kad jie susidomėjo mūsų šalimi ir tikriausiai čia apsilankys! Be nacionalinių vakarų dar turėjome talentų naktį, kur visi norintys demonstravo savo gabumus, taip pat vienas vakras buvo skirtas veteranams – studentams, kurie dalyvavo ankstesniuose ISSS, tačiau be viso to, tiesiog kiekviena diena, kiekviena akimirka buvo kažkuo ypatingos, tokios, kurias sunku pamiršti.

Wolfenbüttel. Dabar jau žinote, ką reiškia šis žodis. Ir nors kalbėti už visus yra nepaprastai sudėtinga, tačiau daugeliui ISSS dalyvių seminaras vis dar tęsiasi – bežiūrint į fotografijas, susirašinėjant su naujais pažįstamais, bei laukiant jau kitų metų vasaros, kur ir vėl mokysimės, bendrausim, pramogausim jubiliejiniame ISSS, po saulėtu Lenkijos dangumi.

Parengė: Agnė Svetnickaitė