Taip ar ne eskapistiniam skaitymui bibliotekose?

Ar mes turime teisę atsisakyti komplektuoti lengvus skaitinius? Jeigu bučiau advokatu, pasamdytu abiejų ginčo pusių, manau, galėčiau pateikti argumentus už ir prieš tokių knygų teikimą [skaitytojams]. Jeigu biblioteka siūlo įvairiausių rūšių laisvalaikio skaitinius, kaip ji gali atsisakyti eskapistinių skaitinių, tačiau, tuo pačiu, kaip ji gali siūlyti tokius skaitinius žmonėms, gavusiems geresnį išsilavinimą ir turintiems labiau išlavintą požiūrį į literatūrą? (Feiweles, 1966)

Šią citatą radau 1966 metų straipsnyje apie viešųjų bibliotekų fondo komplektavimą ir leidinių atrankos sprendimus. Tikriausia, eskapistinis skaitymas, kai skaitantysis renkasi laisvalaikiui knygą tam, kad visiškai atitrūktų nuo realybės, ir šiandien sulaukia prieštaringų bibliotekininkų vertinimų. Dažnai šis vertinimas neigiamas ir dėl įvairios tokio laisvalaikio skaitymo literatūros kokybės, "išliekamosios vertės" ir kt. Pagaliau, bibliotekininkai nuolat siekia, kad skaitytojas praleistų kiekvieną laisvalaikio minutę naudingai, šviesdamasis, nors ir pripažįsta skaitytojo teisę pačiam rinktis, ką skaityti.

Taigi eskapistinio skaitymo problema aktuali ir šiandien. Prie jos sugrįžo Soheli Begum, paskelbusi žurnale Library Review straipsnį, kuriame siekia įvertinti ir atskleisti teigiamus eskapistinio skaitymo aspektus.

Soheli Begum teigia, kad skaitantysis nėra pasyvus informacijos priėmėjas, skaitytojas pats pasirenka ką ir kaip interpretuoti, todėl skaitymo procese labai svarbi vaizduotė.  Remdamasi įvairių tyrimų duomenimis ir istoriniais pavyzdžiais straipsnio autorė teigia, kad eskapistinis skaitymas suteikia galimybę įveikti gyvenimo sunkumus, pasisemti kūrybinių minčių ir netgi padeda asmenybės dvasinėms transformacijoms įvykti.

Eskapistinio skaitymo atvejai ir poveikiai įvairūs. Pavyzdžiui, autorė teigia, kad eskapistinis skaitymas atsiranda:

Norint apsiginti nuo streso ar net išgyventi tragiškus gyvenimo įvykius. Šis teiginys iliustruojamas Didžiosios depresijos laikų Pietų Karolinos fermerių ūkiuose gyvenančių moterų laisvalaikio skaitiniais. To laiko moterys pabėgdavo nuo realybės daugiausia pasirinkusios kūrinius su stiprios valios moters personažais, norėdamos atitrūkti nuo sunkios kasdienybės ir įveikti realaus gyvenimo sunkumus. Kitas pavyzdys - drastiškas. Tai skaitymas koncentracijos stovykloje Terezine veikusioje bibliotekoje, surinktoje iš kalinių dovanotų knygų. Skaitymo galimybė buvo vertinama labiau negu maistas ar komfortas. Negalėjimas skaityti buvo didžiuliu praradimu, nes skaitymas suteikdavo galimybę pabėgti nuo realybės ir... išgyventi. Pabėgimą nuo realybės tokiais atvejais straipsnio autorė tapatina su gebėjimu išlikti savimi ir iškęsti sunkų gyvenimo laikotarpį.

Norint atitrūkti, kad atsirastų naujų kūrybinių minčių. Vengrų kilmės psichologas M. Csikszentmihalyi apibūdina ypatingą sąmonės būklę - srautą, arba tekmę (angl. flow) - kai žmogus visiškai įsitraukęs į tam tikrą veiklą, jaučiasi pasitikintis savo jėgomis, sutelkęs energiją, pasitikintis sėkmingu veiklos rezultatu. Anot mokslininkų, tokia būklė glaudžiai siejasi su žmogaus kūrybiškumu. Straipsnyje Soheli Begum teigia, kad eskapistinio skaitymo metu skaitantieji neretai išgyvena "srauto" būseną. Tą apsprendžia ir mokslininkų, studentų laisvalaikio skaitymo įtaką refleksijai bei kūrybiškumui.

Straipsnyje galima rasti ir daugiau įdomių argumentų. Asmeniškai, nesu tikra dėl autorės "eskapistinio skaitymo" apibrėžimo (kai kur riba tarp laisvalaikio skaitymo ir eskapizmo skaitant labai neryški) siūlau susipažinti su šia nuomone ir pažvelgti į eskapizmą kitaip.

Parengta pagal:

FEIWELES, L. J. Which? Some thoughts on stock control. Library Review [interaktyvus]. 1966, vol. 20, issue 5, p. 309-318 [žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.].  Prieiga per Emerald Publishing Group Inc.

BEGUM, S.  Readers' advisory and underestimated roles of escapist reading. Library Review [interaktyvus]. 2011, vol. 60, issue 9, early cite article [žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.].  Prieiga per Emerald Publishing Group Inc.