Kodėl bibliotekos ir bibliotekininkai bus reikalingi ateityje? Pasiūlykite savo argumentą

Vakar laikraštyje 15 min buvo paskelbtas straipsnis "10 profesijų, kurios išnyks netolimoje ateityje". Ten galima rasti pastraipą ir apie bibliotekininkus:
Knygos persikelia į internetą, o mums nebereikia eiti į skaityklas, kad iš gūdžių saugyklų būtų atneštas reikalingas leidinys. Visi moka virtualioje erdvėje susirasti reikiamos informacijos, o bibliotekos, kadaise buvusios vienintele vieta, kur neturtingieji galėjo paskaityti knygų, prarado šį statusą. Dabar ieškantieji knygos savo kompiuteryje naudoja duomenų paieškos sistemas „Lexis Nexis“ arba JSTOR. Milijonai žmonių nešiojasi milijonus knygų skaitmeniniuose skaitytuvuose, planšetiniuose kompiuteriuose. Jie mėgsta skaityti, bet niekada nebeišvysime jų bibliotekoje.
Manau, tai gera proga bibliotekinei bendruomenei pasakyti savo svarius argumentus, kodėl bibliotekos ir bibliotekininkai ateityje bus reikalingi.

Kviečiame diskutuoti ir pasiūlyti savo svarų argumentą!

Pradedama diskusiją pakomentuosiu 15 min ateities viziją pati:

Naivu tikėtis, kad kiekvienas interneto vartotojas galėtų naudotis Lexis Nexis ar JSTOR, jei nebūtų bibliotekų, kurios prenumeruoja šias duomenų bazes. Galimybė vartotojui naudotis šiomis duomenų bazėmis slepia labai daug bibliotekų darbo - tai komercinių duomenų bazių atranka, derybos su leidėjais, prenumerata, kuri neretai kainuoja milijonus, techninė infrastruktūra ir paslaugos, kurios leidžia mums pasiekti visas gerybes iš namų, net nejaučiant, kad tai bibliotekos paslauga. Kitaip naudojimasis duomenų bazėmis nuvarytų į bankrotą net labai pasiturinčius interneto vartotojus, o mokslas ir studijos iš vis taptų sunkiai pasiekiama brangenybe.

O ką pasakysite jūs?

Komentarai

  1. Kodėl gi nepakalbėjus apie alternatyvą - pasaulį be bibliotekų, kuriame koks tūlas 15 min. žurnalistas rašantis straipsnius - iš savo ar (geriau) redakcijos kišenės mokės už knygas, straipsnius, filmus ir kitą autorių teisių apsaugotą kūrinį. Alternatyva - nusirašinėti nelegaliai iš užsienio žiniasklaidos. Dar viena alternatyva - remtis šimto ar šimto penkiasdešimties metų senumo šaltiniais, kurie yra viešojoje erdvėje, t.y. kuriems pasibaigė turtinių autorių teisių apsaugos terminas. Turbūt turėtume kalbėt ne apie informavimą, o apie manipuliavimą. Dar geriau - įsivaizduokime studentą, kuriam studijoms reikia vadovėlių, kainuojančių 70 litų ir 150 svarų sterlingų, straipsnių iš mokslinių žurnalų - 10-25 USD kiekvienas ir t.t. Įsivaizduokime bet kurį žmogų, kuris neturi pinigų nei spaudai, nei knygoms, nei e.skaityklėms - tegu nesilavima ir neskaito, nes bibliotekų era baigėsi... :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai