Patarimai viešosioms bibliotekoms, kaip įveikti krizes (4)
Bendruomenės suinteresuotumo biblioteka stoka – ketvirtasis rizikos veiksnys, kurį apibrėžė bibliotekininkai praktikai knygoje „Gerosios patirties rizikos situacijose vadovas viešosioms bibliotekoms“ (Best practice in risk situations handbook for public libraries / Biblionet; Impact group. Proilavia, 2011. 42 p.). Vietinės bendruomenės palaikymas bibliotekai yra tiesiausias kelias užsitikrinti, kad valdžia vertintų ir žinotų apie viešąją biblioteką. Informacijos ir bendradarbiavimo su kitomis vietos įstaigomis trūkumas gali sukelti abejones bibliotekos reikalingumu. Knygoje rekomenduojamos kelios bendruomenės įtraukties kryptys:
• Mokyti bibliotekininkus bendrauti ir atstovauti bibliotekas
• Žinoti bendruomenės poreikius ir interesus, aiškiai suprantant kokią naudą asmeniškai gauna piliečiai, naudodamiesi bibliotekų paslaugomis
• Teikti gyventojams reikalingas paslaugas, nuo kurių priklauso bendruomenės gerovė
• Mobilizuoti bendruomenę, bibliotekininkams bendraujant ir su lankytojais, ir su potencialiais vartotojais bei keičiant jų požiūrį į viešąją biblioteką
• Išsiaiškinti, kas iš bendruomenės narių galėtų įkurti bibliotekos paramos grupę
• Užmegzti partnerystės ryšius su švietimo įstaigomis ir įrodymais formuoti nuomonę, kad viešoji biblioteka yra svarbi gyventojų mokymosi ir švietimo įstaiga.
Be abejo, šios ir kitų veiklų sėkmė priklauso nuo bibliotekininko aktyvumo, nes kas gi daugiau gali paaiškinti vietos valdžiai bibliotekos paslaugų svarbą ir paprašyti bendruomenės paramos. Biblioteka turi apgalvoti, kaip sistemingai vykdyti veiklą už savo sienų, pavyzdžiui, kalbėti apie biblioteką kitose institucijose, renginiuose, klubuose; pasiekti tolimiausias gyvenvietes ir vartotojus; naudoti technines priemones ir informuoti vartotojus apie e. paslaugas bei duomenų bazes; didinti bendruomenės narių žinias apie paslaugas ir jų apčiuopiamą naudą kiekvienam.
Biblioteka, siekdama didesnio žinomumo visuomenėje, gali rinkti ir įvairiais žiniasklaidos kanalais skleisti informaciją apie sėkmingą veiklą. Tačiau reikėtų vengti formalaus ataskaitų tono, geriau pateikti pasakojimus žmonių, kuriems biblioteka buvo naudinga. Tai daug patraukliau, iš kitos pusės – suteikia autentiškų žinių bibliotekai, ką vertina vartotojai. Tas istorijas galima rinkti paprasčiausioj atsiliepimų knygoje ar techninėmis priemonėmis internete, pavyzdžiui, pateikiant trumpą klausimyną viešos prieigos paslaugų vartotojui ar internautui užsukusiam į bibliotekos interneto svetainę.
Veiksmingi ir žinomų žmonių pasakojimai, jei, žinoma, jie tikri. Nors kartais pakanka tik palaikyti nuolatinius ryšius su jais, per juos ar tiesiogiai skleisti informaciją merams, kurie neretai gana rezervuotai vertina biblioteką ir bibliotekininkus. Gera komunikacijos priemonė - kasmet išleidžiama veiklos ataskaita su pagrindiniais rezultatais, paslaugų kainą ir veiklos perspektyvas. Aarhus (Danija) ir Helsinkio (Suomija) viešosios bibliotekos tokias ataskaitas siunčia ne tik vietiniams adresatams, bet ir užsienio partneriams. Lietuvoje šioje srityje geriausias pavyzdys – Vilniaus universiteto bibliotekos metinės ataskaitos, 2010-ųjų metinę ataskaitą išleido ir Lietuvos nacionalinė, išskirdama pagrindines veiklos sritis bei rezultatus. Bibliotekininkai turi būti matomi ir dideliuose bendruomenės susibūrimuose, pavyzdžiui, miesto šventėse, mugėse, dainų šventėse. Arba bent pasistengti, kad tokiose vietose būtų prieinama rašytinė informacija apie bibliotekos paslaugas. Taupant lėšas, kurių nuolat trūksta, regiono bibliotekai koordinuojant arba bendradarbiaujant su nacionaliniu lygiu veikiančiomis asociacijoms galima pasigaminti ir bendrai naudoti informacines priemones. Tai gali padėti pritraukti daugiau rėmėjų.
Be abejo ši veikla užima nemažai laiko, bet ji atsiperka kritinėse situacijose, kuriose realiai įvertinamas ryšys su bendruomene. Pavyzdys - Helsinkio savivaldybės tarybai pradėjus svarstyti galimybę uždaryti kelias mažiausias bibliotekas, siekiant sutaupyti, bendruomenės nariai – žurnalistai, darbininkai, tarnautojai ir kt. – susibūrė neraginami ir paprieštaravo tokiam taupymo būdui. Turime pavyzdžių ir Lietuvoje, kai bendruomenės apgynė savo viešąsias bibliotekas. Turim ir kitų pavyzdžių, kai viešoji biblioteka nebendradariauja su kaimo bendruomenėmis, pastarosios savo iniciatyva kuria bendruomenių bibliotekas. Jos neabejotinai konkuruoja su viešosiomis, nes veikia toje pačioje srityje.
Taigi akivaizdu - jei biblioteka stokoja bendruomenės palaikymo, tai yra didžiausia rizika bibliotekos išlikimui. Ir atvirkščiai - bendruomenės palaikymas yra jai geriausia apsauga.
• Mokyti bibliotekininkus bendrauti ir atstovauti bibliotekas
• Žinoti bendruomenės poreikius ir interesus, aiškiai suprantant kokią naudą asmeniškai gauna piliečiai, naudodamiesi bibliotekų paslaugomis
• Teikti gyventojams reikalingas paslaugas, nuo kurių priklauso bendruomenės gerovė
• Mobilizuoti bendruomenę, bibliotekininkams bendraujant ir su lankytojais, ir su potencialiais vartotojais bei keičiant jų požiūrį į viešąją biblioteką
• Išsiaiškinti, kas iš bendruomenės narių galėtų įkurti bibliotekos paramos grupę
• Užmegzti partnerystės ryšius su švietimo įstaigomis ir įrodymais formuoti nuomonę, kad viešoji biblioteka yra svarbi gyventojų mokymosi ir švietimo įstaiga.
Be abejo, šios ir kitų veiklų sėkmė priklauso nuo bibliotekininko aktyvumo, nes kas gi daugiau gali paaiškinti vietos valdžiai bibliotekos paslaugų svarbą ir paprašyti bendruomenės paramos. Biblioteka turi apgalvoti, kaip sistemingai vykdyti veiklą už savo sienų, pavyzdžiui, kalbėti apie biblioteką kitose institucijose, renginiuose, klubuose; pasiekti tolimiausias gyvenvietes ir vartotojus; naudoti technines priemones ir informuoti vartotojus apie e. paslaugas bei duomenų bazes; didinti bendruomenės narių žinias apie paslaugas ir jų apčiuopiamą naudą kiekvienam.
Biblioteka, siekdama didesnio žinomumo visuomenėje, gali rinkti ir įvairiais žiniasklaidos kanalais skleisti informaciją apie sėkmingą veiklą. Tačiau reikėtų vengti formalaus ataskaitų tono, geriau pateikti pasakojimus žmonių, kuriems biblioteka buvo naudinga. Tai daug patraukliau, iš kitos pusės – suteikia autentiškų žinių bibliotekai, ką vertina vartotojai. Tas istorijas galima rinkti paprasčiausioj atsiliepimų knygoje ar techninėmis priemonėmis internete, pavyzdžiui, pateikiant trumpą klausimyną viešos prieigos paslaugų vartotojui ar internautui užsukusiam į bibliotekos interneto svetainę.
Veiksmingi ir žinomų žmonių pasakojimai, jei, žinoma, jie tikri. Nors kartais pakanka tik palaikyti nuolatinius ryšius su jais, per juos ar tiesiogiai skleisti informaciją merams, kurie neretai gana rezervuotai vertina biblioteką ir bibliotekininkus. Gera komunikacijos priemonė - kasmet išleidžiama veiklos ataskaita su pagrindiniais rezultatais, paslaugų kainą ir veiklos perspektyvas. Aarhus (Danija) ir Helsinkio (Suomija) viešosios bibliotekos tokias ataskaitas siunčia ne tik vietiniams adresatams, bet ir užsienio partneriams. Lietuvoje šioje srityje geriausias pavyzdys – Vilniaus universiteto bibliotekos metinės ataskaitos, 2010-ųjų metinę ataskaitą išleido ir Lietuvos nacionalinė, išskirdama pagrindines veiklos sritis bei rezultatus. Bibliotekininkai turi būti matomi ir dideliuose bendruomenės susibūrimuose, pavyzdžiui, miesto šventėse, mugėse, dainų šventėse. Arba bent pasistengti, kad tokiose vietose būtų prieinama rašytinė informacija apie bibliotekos paslaugas. Taupant lėšas, kurių nuolat trūksta, regiono bibliotekai koordinuojant arba bendradarbiaujant su nacionaliniu lygiu veikiančiomis asociacijoms galima pasigaminti ir bendrai naudoti informacines priemones. Tai gali padėti pritraukti daugiau rėmėjų.
Be abejo ši veikla užima nemažai laiko, bet ji atsiperka kritinėse situacijose, kuriose realiai įvertinamas ryšys su bendruomene. Pavyzdys - Helsinkio savivaldybės tarybai pradėjus svarstyti galimybę uždaryti kelias mažiausias bibliotekas, siekiant sutaupyti, bendruomenės nariai – žurnalistai, darbininkai, tarnautojai ir kt. – susibūrė neraginami ir paprieštaravo tokiam taupymo būdui. Turime pavyzdžių ir Lietuvoje, kai bendruomenės apgynė savo viešąsias bibliotekas. Turim ir kitų pavyzdžių, kai viešoji biblioteka nebendradariauja su kaimo bendruomenėmis, pastarosios savo iniciatyva kuria bendruomenių bibliotekas. Jos neabejotinai konkuruoja su viešosiomis, nes veikia toje pačioje srityje.
Taigi akivaizdu - jei biblioteka stokoja bendruomenės palaikymo, tai yra didžiausia rizika bibliotekos išlikimui. Ir atvirkščiai - bendruomenės palaikymas yra jai geriausia apsauga.
Komentarai
Rašyti komentarą