Patarimai viešosioms bibliotekoms, kaip įveikti krizes (1)

Iš kolegų vykdančių projektą „Bibliotnet“ (analogišką „Bibliotekos pažangai“ Lietuvoje) sužinojau, kad Rumunijoje ką tik pasirodė naujas leidinys „Gerosios patirties rizikos situacijose vadovas viešosioms bibliotekoms“ (Best practice in risk situations handbook for public libraries / Biblionet; Impact group. Proilavia, 2011. 42 p.). Biblionet komanda, įvertinusi ekonomikos krizės laikotarpiu kylančias problemas viešųjų bibliotekų veiklai, sutelkė 15 regioninių bibliotekų specialistus, pasivadinusių Impact Group lietuviškai - poveikio grupe). Jie diskutavo ir ginčijosi tol, kol gimė rekomendacijos, kaip bibliotekos galėtų įveikti grėsmes.

Be abejo, leidinys atspindi Rumunijos bibliotekų situaciją, bet, man atrodo, kad kolegų apibrėžtas rizikas ir problemas žino bibliotekininkai visose šalyse. Todėl paprašiusi, gavau iš rengėjų dosnų leidimą pasidalinti su jumis šio leidinio, kol kas paskelbto tik Pasaulio bibliotekų programos intranete, turiniu.

Vadove tikrai yra daug medžiagos, vertos aptarimų, todėl, kaip visada, kviesdama diskusijai, pristatau pirmąjį pranešimą apie vadove aprašomas rizikas ir galimas reakcijas, papildydama, žinoma, savo interpretacijomis ir pavyzdžiais.

Pirmiausia – personalo problema. Negalėčiau nesutikti su kolegomis, jog darbuotojas yra geros bibliotekos pagrindas, be to darbo užmokestis sudaro didžiąją bibliotekos biudžeto išlaidų dalį – 60-80 proc. Todėl galimos įvairios grėsmės, blogėjant ekonominei situacijai, pavyzdžiui, mažinami etatai, susiaurinamos bibliotekininko pareigos ar papildomos nebūdingomis funkcijomis, nepriimamas naujas kvalifikuotas specialistas, bibliotekininkui išeinant į pensiją arba bibliotekininko funkcijos pavedamos kitam savivaldybės įstaigos darbuotojui, nieko bendra neturėjusiam su bibliotekų veikla. Prie šių priskiriama ir pasyvaus bibliotekininko problema, kai dėl jo paslaugų neefektyvumo kyla rizika darbo vietai.

Tik aktyvūs, judrūs ir įsipareigoję bibliotekininkai gali nugalėti sunkumus, išlaikyti tinkamą kompetencijos lygį ir dalyvauti bendruomenės kultūriniame ir socialiniame gyvenime, užtikrindami, kad bibliotekos veikla atitinka bendruomenės poreikius. Jei ši pirminė sąlyga nėra užtikrinta, galimas tik vienas sprendimas – pagrindinės ar regiono bibliotekos kolegos gali pasistengti pakeisti pasyvaus bibliotekininko požiūrį ir nuostatas.

Kitais atvejais bibliotekininkai gali imtis prevencinių veiksmų, kad rizika dėl jų darbo vietos tęstinumo būtu sumažinta, o jei sprendimai jau priimti – parinkti tinkamas reakcines priemones. Tarp prevencinių veiksmų, be abejo, efektyviausia pasiremti įstatymų ir kitų teisės aktų apribojimais bei įgyvendinamų sutarčių įsipareigojimais, jei žinoma, duotuoju atveju tokių yra.

Mažiau formalus sprendimas, bet nebūtinai mažiau efektyvus – pasikviesti į pagalbą regioninės bibliotekos specialistus, rengiant poziciją vietos valdžiai, arba net ginant ją susitikimuose su vietos valdžia. Beje regioninei bibliotekai Rumunijos kolegos numato prievolę reguliariai gerinti valdžios ir visuomenės supratimą, informuojant apie bibliotekų vaidmenį ir kvalifikuotų bibliotekininkų svarbą organizuojant kokybiškas paslaugas. Tam tikri profesijos ir bibliotekų atstovavimo veiksmai būtini nacionaliniu ir regionų mastu, tai leidžia pasiekti bendrų tikslų.

Kita vertus, jei už bibliotekininko nestovi bendruomenės lyderiai ir aktyvistai, suinteresuoti kokybiškomis paslaugomis, galimybės laimėti – nedidelės. Todėl dar neištikus krizei, vertėtų pagalvoti apie bibliotekos draugų grupės sukūrimą ir jų įtraukimą į atstovavimo veiklas.

Praktikoje neretai bibliotekininkai piktinasi, jog valdžia netinkamai atstovauja bibliotekininkų interesus, tačiau toks įsitikinimas – klaidingas. Ir kaip vienas mano kolega sako, jei mūsų nesupranta ar apie mus nežino, kalti tik mes patys – nemokam paaiškinti. Bibliotekininkas turi būti ir pats pasirengęs bendrauti su valdžios atstovais, dalykiškai, pasiremiant kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis atskleisti bibliotekos naudą ir svarbą. Čia pravers ir publikacijų apie bibliotekos veiklą kopijos. Tik svarbu, kad jose ne tik formalia žinute konstatuotume, jog įvyko renginys ar buvome išvykę į pasisemti žinių į kitą savivaldybę, bet atskleistume, kokia iš to nauda mūsų bendruomenei.

Paprastai gerai veikia įgyvendinamų projektų argumentas, ypač tokių, kuriuose biblioteka bendradarbiauja su vietos valdžios institucijomis ir padeda įgyvendinti jiems svarbius uždavinius. Svarstytina išeitis, jei biudžetas mažinamas, biblioteka gali pasiūlyti sąjungą su savivaldybės archyvu ar perimti savivaldybės vieno langelio paslaugas gyventojams. Tokias galimybes, be abejo, galėtų turėti tik pagrindinės bibliotekos, be to reikia laiko tinkamai parengti optimalų struktūrinį sprendimą, kad nė vienos iš jungiamų paslaugų kokybė per daug nenukentėtų. Geriausias pavyzdys, kad tai veikia – garsioji Arhuso viešoji biblioteka ir savivaldybės informacijos tarnyba, kuriai vadovauja pasaulio superbibliotekininkų klanui priskiriamas Ralf‘as Hapel‘is (beje jau seniai turiu minčių jį pakalbinti mūsų tinklaraščiui, bet vis atidėlioju).

Kai sprendimas mažinti etatus ar darbo valandas jau priimtas, bibliotekos taip pat turi įvairių alternatyvų – restruktūrizuoti ar reorganizuoti veiklą taip, kad net ir ribotos viešojo finansavimo lėšos užtikrintų gyventojams galimybes pasinaudoti specialistų paslaugomis. Jie gali atvažiuoti į vietą vieną ar kelis kartus per savaitę. Tiesioginė patirtis vartotojams ir valdžiai yra geriausia kvalifikuotų specialistų veiklos kokybės reklama, tik taip jie gali pastebėti skirtumus tarp profesionalių ir savanorių pagalba palaikomų paslaugų. Juk negalime tikėtis, kad politikai ir administratoriai įgys bibliotekininkystės išsilavinimą, kad mus suprastų.

Negalima nustoti ir derėtis su vietos valdžia dėl galimybių, atkurti prarastą darbo vietą, kai ekonominė situacija pagerės. Tokių pavyzdžių turime ir Lietuvoje – krizės metu, kai kurių savivaldybių sprendimuose filialai buvo reorganizuoti į knygų išduoties punktus. Tai palieka didesnę galimybę, nei uždarius biblioteką, atkurti bibliotekininko darbo vietą. Žinoma, tik sulaukus palankesnės ekonominės ir demografinės situacijos ir pasirėmus bendruomenės iniciatyva. Čia gali pasitarnauti palyginimas su panašaus dydžio kitos savivaldybės bibliotekų tinklu ir geresnėmis sąlygomis gyventojams. Juk bendruomenė gyvybingesnė ir labiau susitelkusi ten, kur veikia biblioteka. O gal atvirkščiai? :)

[Laukite antros dalies].